Išmoktos pandemijos pamokos, sustyguoti procesai bei geros tendencijos

Evelina Machova
2020-04-30
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos per porą mėnesių, kaip sako jos vadovas, ne kartą keitė darbo tvarką. Bet tai į gera. Jei kiltų pakartotinės COVID-19 bangos, procesai būtų sustyguoti. Beje, medikai įžvelgia ir teigiamų dalykų – į Skubios pagalbos skyrių atvyksta tik tie, kuriems reikalinga būtinoji pagalba. Karantino metu nebuvo nė vieno atvejo, kuomet artimieji atsisakytų dovanoti mirusiojo organus donorystei. Gydytojai neslepia, jog norėtų, kad šios tendencijos išliktų ir po karantino.
Išmoktos pandemijos pamokos, sustyguoti procesai bei geros tendencijos
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius. „Ugdanti komunikacija“ inicijuoto projekto „Priešakinėse linijose“ nuotr., autorius T.Preikša, Kauno klinikos

Didžiausias krūvis
Per pastaruosius du mėnesius, kaip sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovas prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, pasikeitė daug kas. „Nėra dienos, kad nereikėtų pasirašyti naujo įsakymo perorganizuojant darbo tvarką“, - šypsosi profesorius ir priduria, jog nuo vasario pabaigos, kuomet įvyko pirmas oficialus klinikų posėdis dėl dar tik galimos pandemijos, šiandien segtuve 35 posėdžių protokolai dėl darbo tvarkos. Pasak ligoninės vadovo, matydami, kas vyksta kitose šalyse, ruoštis galimai krizei jie pradėjo dar sausį: „Pirmiausia reikėjo paruošti papildomą korpusą, kur būtų gydomi pacientai, turintys dvigubą patologiją, įskaitant ir sergančiuosius COVID-19, kurių negalėtų gydyti Kauno klinikinė ligoninė. Taip pat ruošėmės ir tam, jei ši ligoninė, kilus didelei ligos protrūkio bangai, būtų perpildyta, perimtume jų pacientus. Mobilizavomės ir per savaitę statybininkai Endokrinologijos korpuse sugebėjo išvedžioti deguonies tiekimo sistemą.“
 

„Kadangi neturime infekcinių ligų skyriaus, mums, priešingai nei kitoms organizuojančioms ligoninėms, buvo šiek tiek sudėtingiau. Gydome pacientus, turinčius dvigubą patologiją. Pavyzdžiui, prižiūrėjome stipriai kraujuojantį pacientą, kuris buvo užsikrėtęs ir COVID-19. Kitas pacientas sirgo psichikos liga ir taip pat buvo užsikrėtęs virusu. Kauno klinikinė ligoninė tokių mūsų regiono pacientų neturi sąlygų gydyti“, - sako prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.


Paklaustas, kuriems ligoninės skyriams šiuo metu tenka didžiausias krūvis, Kauno klinikų generalinio direktoriaus pavaduotojas medicinai ir slaugai bei Skubios medicinos klinikos vadovas doc. Kęstutis Stašaitis sako, jog intensyviausiai dirba Priėmimo, Intensyviosios terapijos bei specialiai įkurtas padalinys, skirtas sergantiesiems COVID-19. „Be to, išskirčiau dar ir Aprūpinimo tarnybą bei vaistinę, kuriems tenka didelis krūvis tiek ieškant, kur įsigyti reikiamų apsaugos priemonių, tiek užtikrinant sklandų jų tiekimą. Ir, žinoma, mūsų laboratorija, kuri šiuo metu dirba dvidešimt keturias valandas per parą ir tiria pusę visų šalyje atliekamų testų dėl viruso. Atrodo, kolegos atlieka nelabai matomą darbą, tačiau be jų mūsų, dirbančių skyriuose, rankos būtų surištos“, - sako doc. K.Stašaitis.
 
Didesnis intensyvumas

Viešojoje erdvėje kartas nuo karto pasigirsta diskusijos, jog dabar, kai gydymo įstaigose neteikiamos planinės sveikatos priežiūros paslaugos, medikų darbo krūvis gerokai mažesnis. Į šį kausimą jie atsako: ir taip, ir ne, priklausomai nuo skyriaus. „Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą šiuo metu sustabdyta visa planinė pagalba pacientams. Ištyrimai, diagnozių patikslinimai sudaro didžiąją dalį gydytojų darbo, tačiau niekas neatšaukė skubios pagalbos, kurios poreikis, nepriklausomai nuo situacijos šalyje, niekur nedingo. Dirbu intensyviojoje terapijoje, mūsų darbas skubus, todėl ir karantino metu situacija nepasikeitė. Kai kurias atvejais darbo apimtys net ir išaugo“, - sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus bei Organų donorų programos vadovas gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Tomas Tamošuitis.

Pasak doc. K.Stašaičio, į Skubios pagalbos skyrių karantino metu kreipiasi mažiau pacientų, mat suprasdami ir įvertindami galimą riziką jie nebesikreipia nebūtinosios pagalbos paslaugų. „Prieš karantino paskelbimą nemaža dalis žmonių ateidavo pasimatuoti spaudimo, pasikonsultuoti, nes nepatenka pas šeimos gydytoją arba tiesiog tikinėdamiesi kai kurias paslaugas gauti greičiau. Dabar, suprasdami, kad ligoninėje gali susidurti su sergančiuoju COVID-19, nebesilanko. Tad pacientų srautas mažesnis. Šiuo metu dirbame su tais, kurie kreipiasi dėl ūmių sveikatos būklių“, - sako docentas ir priduria, jog pasikeitė visa darbo aplinka.
Srautai perskirstomi: karščiuojantys ir turintys infekcijos požymių vežami į vieną priėmimo dalį, be šių simptomų - į kitą.
 

„Dirbti su apsaugomis tikrai nėra lengva. Kai matau savo darbuotojus po darbo išeinančius iš priėmimo skyriaus, stebiuosi ir kartu džiaugiuosi jų ryžtu. Apsirengus apsaugas karštis didelis, akiniai rasoja, o nusiėmus visas apsaugas ant veido, tikrąją šio žodžio prasme, lieka nuospaudos. Šiandien dirbame visai kitokiomis sąlygomis ir net atrodo, kad nebepamenu, jog buvo kitaip. Visa organizacija, pacientų rūšiavimas, darbas su pacientu ir aplink jį intensyvumo prasme didesnis“, - sako doc. Kęstutis Stašaitis.


Pasiteisinę sprendimai
Prof. habil. dr. R.Jurkevičiaus pasiteiravus, ar tarp klinikų darbuotojų pastebintis nerimą dėl dabartinių darbo sąlygų, jis sako, jog natūralu, kad net ir gydytojams yra neramu. „Kai per televiziją matai vaizdus, kas vyksta užsienyje, faktas, jog neramu. Tačiau pastebiu ir tai, kol žmogus nesusiduria su realia situacija, tol viskas atrodo daug baisiau. O kai žinai, kad yra apsaugos priemonės, ir susiduri su pirmaisiais atvejais, apsipranti. Todėl ypač svarbu žmonėms užtikrinti saugumą“, - sako Kauno klinikų vadovas.

Prieš karantiną per parą Skubios pagalbos skyrius sulaukdavo daugiau nei 200 pacientų. Karantino metu – apie 120. Tiesa, doc. K.Stašaitis pastebi, jog pastarosiomis savaitėmis pacientų, besikreipiančių į šį skyrių, daugėja. „Matome augimą, todėl manau, kad artimiausiu metu pasieksime iki karantino buvusį srautą. Šios tendencijos šiek tiek neramina, nes privalome užtikrinti tam tikras sąlygas, kad pacientai nesibūriuotų ir tarpusavyje nekontaktuotų“, - sako doc. K.Stašaitis. Ar užteks pajėgų susidoroti su augančiu srautu? Klinikos vadovas patikina, jog pajėgumai yra. Dalis kolegų ima papildomus budėjimus, taip pat pasitelkiami kolegos, kurie šiuo metu neteikia planinių paslaugų. „Tiek slaugytojams, tiek jų padėjėjams skiriame tam tikras funkcijas ir tokias būdais sprendžiame žmogiškųjų resursų klausimą. Šiuo metu, siekiant užtikrinti saugumą, atsiranda kur kas daugiau darbo organizacijos“, - teigia doc. K.Stašaitis.  

Pasak prof. habil. dr. R.Jurkevičiaus, infekcijai pradėjus plisti visuomenėje buvo priimta nemažai išmintingų sprendimų, kurie leido gydymo įstaigoms pasiruošti galimai ligos bangai. „Vienas tokių - mokėti vieną dvyliktąją biudžeto gydymo įstaigoms. Tai leido mums saugiai sumažinti personalą, teikiantį asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsisakant tų, kurių pacientai gali palaukti mėnesį ar du be žalos sveikatai. Galėjome perorganizuoti darbą pamainų principu, dalį medikų, kurie dirbo nuotoliniu režimu, išlaikant saugius ir sveikus. Šis sprendimas visoms gydymo įtaigoms šalyje leido išlikti gyvybingoms. Kauno klinikose dirba per septynis tūkstančius darbuotojų. Per metus įprastomis darbo sąlygomis apsilanko milijonas keturi šimtai tūkstančių pacientų, tad nesiėmus priemonių dėl didelio kontaktų skaičiaus infekcija išplistų žaibiškai. Taigi sprendimas mokėti vieną dvyliktąją visoms įstaigoms leido persitvarkyti ir išvengti blogųjų pasekmių“, - sako prof. habil. dr. R.Jurkevičius.
 
Nė vieno atsisakymo 

Nors karantinas daugelį privertė gerokai sulėtinti darbo tempą, LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus bei Organų donorų programos vadovas, gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Tomas Tamošuitis sako, jog yra kas džiugina. Pirmąją balandžio savaitę atliktos 6 inkstų transplantacijos ir viena kepenų.
 

„Jei taip galima pasakyti, „taikos“ metu, bendras atsisakymas aukoti donorus po artimojo mirties Lietuvoje yra apie trisdešimt procentų. Dabar gi, esant ekstremaliai situacijai, kai net pokalbis su artimaisiais vyksta telefonu, žmonės atrodo labiau susitelkę. Paaukoti organus visais trimis atvejais žmonės sutiko šimtu procentų. Neturėjome nė vieno atsisakymo. Tai išties džiugina, ypač žinant, kad šioje ekstremalioje situacijoje daugelis negali net atsisveikinti su artimaisiais taip kaip įprasta. Krizės sutelkia, o dėl to išgelbėtos kelios gyvybės“, - sako dr. Tomas Tamošuitis.


Paklaustas, ar gali būti skubi ir planinė organų transplantacija, gydytojas sako, jog gali. Tačiau daugeliu atveju viskas priklauso nuo to, kada atsiranda donoras. O šito, kaip žinia, nesuplanuosi. „Donorų visada trūksta, todėl net ir paskelbus karantiną negalime lengva ranka stabdyti tokių operacijų, nes tai gali išbalansuoti visą sistemą ir pasibaigus karantinui bus sunku grįžti į vėžias. Donorai atsiranda netikėtai, todėl ir sprendimus turime priimti greitai. Šiuo metu naudojamės tarptautinėmis rekomendacijomis. Kaip rodo kolegų patirtis, net ir tokiuose regionuose kaip Italija ar Ispanija, kurios stipriai paveiktos COVID-19 infekcijos, transplantacijų procesas nebuvo stabdomas. Žinoma, tos ligoninės ar regionai, pavyzdžiui, Šiaurės Italija, operacijų skaičių sumažino. Vis dėlto atsiradus donorui transplantacijos atliekamos kituose regionuose ar gydymo įstaigose, kurios nejuto tokio didelio spaudimo dėl šio viruso. Jei nutiktų taip, kad atsiradus donorui, nebūtų rastas recipientas, informacija pasidalinama Europos tinkluose ir atrandamas recipientas. Negalime sau leisti tiesiog prarasti donoro, nes jis vienam recipientui gali būti galimybė pagerinti gyvenimo kokybę, kitam - galimybė gyventi“, - sako dr. T.Tamošuitis.

Kai tik atsirado pirmieji donorai karantino metu, pasak dr. T.Tamošuičio, tiek donorams, tiek ir recipientams buvo atlikti visi tyrimai, įskaitant ir dėl COVID-19. Ir tik gavus neigiamus rezultatus pradedama ruoštis operacijai. Tiesa, gydytojas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis buvo nagrinėjamas atskirai, tam suburta ir speciali medikų grupė. „Teko patiems įvertinti, kaip galime užtikrinti recipientų saugumą: analizavome, kiek turime intensyvios terapijos lovų, koks jų užimtumas, koks apskritai yra ligoninės apkrovimas ar pakanka personalo. Tik gerai įvertinus situaciją per dvi paras atlikome septynias transplantacijas. Šiandien recipientai jaučiasi puikiai. Kadangi ligoninėje šiuo metu yra sustabdytos planinės operacijos, turime daugiau įrangos, kurią panaudojame, o pacientai užtikrinant saugumą gydomi po vieną palatose. Žinoma, tokias paslaugas galime teikti dar ir dėl to, kad nesame pagrindinis COVID-19 centras“, - sako dr.Tamošuitis. 
Šiuo metu dėl paskelbto karantino yra sustabdyta gyvoji donorystė ir neplakančios širdies programa. Pasak gydytojo, tokie sprendimai priimti dėl gerokai didesnės rizikos tiek donorams, tiek recipientams.
 

Gimdymų skaičius nesumažėjo
Pasak LSMU ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės, natūralu, kad šiandien darbo sąlygos yra pasikeitusios. Gydytoja neslepia, jog pačioje pradžioje ir tarp medikų vyravo įvairiausių baimių. „Juk mes irgi žmonės! Būdami profesionalai stengiamės su jomis susitvarkyti ir kuo profesionaliau atlikti savo darbą, nes mums svarbu užtikrinti ne tik personalo, bet ir gimdyvių saugumą“, - sako prof. R.Nadišauskienė.
Pasak profesorės, šiuo metu, suprantant įtemptą situaciją, moterims tiek prieš gimdymą, tiek jo metu skiriama kur kas daugiau atidos.
 

„Nors šiuo metu gimdykloje negalimas artimas kontaktas su šeimos nariais, šiek tiek gelbėja šiuolaikinės technologijos. Bendrauti galima ir telefonu ar vaizdo skambučiais. Beje, prisimenant istoriją, turbūt buvome vieni pirmųjų, kurie suteikėme galimybę gimdyme dalyvauti vyrui. Buvo visko: ir vyrai nelabai norėdavo, ir ne visoms moterims tai atrodė gera mintis. Šiandien situacija pasikeitusi kardinaliai. Tačiau paskelbus karantiną privalėjome pakeisti įprastine tapusią tvarką“, - sako prof. Rūta Nadišauskienė.


Kodėl vyrų negalima įleisti? Viešojoje erdvėje svarstyta, jog galima ištirti ir vyrus, ir gimdyves. „Jei viskas būtų taip paprasta... Taip, šiuo metu visos gimdyvės yra tiriamos dėl COVID-19. Dėl vyrų testavimo, deja, bet greitieji testai neparodo šimtu procentų, serga žmogus ar ne. Todėl siekiant maksimalaus saugumo įvestas toks apribojimas. Suprantu moteris, bet tokių veiksmų imamės norėdami užtikrinti jų saugumą. Jei netyčia būtų nustatytas nors vienas sergantis medikas, turėtų izoliuotis visa komanda. Vadinasi, kita komanda dirbs gerokai didesniu krūviu. Nuovargis didina klaidų tikimybę, o to nė vienas nenorime“, - sako prof. R.Nadišauskienė ir priduria, jog vos tik bus galima šį draudimą panaikinti, tai ir bus padaryta.

Gydytoja neslepia, jog viešojoje erdvėje atsirandantys pasakojimai apie smurtą prieš moteris, jei gimdyme nedalyvauja vyras, skaudina. „Labai norėčiau konkretumo: medikų pavardžių, gydymo įstaigų pavadinimų. Toks elgesys būtų netoleruotinas ir būtų imtasi veiksmų. Dabar gi atrodo, kad akušeriai yra potencialūs smurtautojai, neišmanantys savo darbo ir nesiremiantys Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Mes tikrai nesame netikšos, o tai puikiausiai iliustruoja faktas, jog Lietuvoje yra mažiausias kūdikių ir gimdyvių mirtingumas Europoje“, - teigia prof. R.Nadišauskienė.
Paklausta, ar karantinas kaip nors pakoregavo darbo intensyvumą, pašnekovė atsako neigiamai. Gimdymų skaičius toks pat. Be to, priduria, kad jos vadovaujamoje klinikoje veikia ir didelis onkoginekologijos padalinys, kur net ir šiomis sąlygomis kasdien atliekamos rizikingos bei sudėtingos operacijos, kurių spektrą ateityje svarstoma plėsti.


Žinutė vyrams
Prof. R.Nadišauskienė sako, jog, nepaisant to, kad šiuo metu vyrai negali dalyvauti gimdyme, jie gali atlikti ypač gerą darbą – dovanoti kraujo. „Niekada nežinai, kaip viskas gali pasisukti gimdymo metu. Prieš porą savaičių turėjome du labai stiprius kraujavimus. Vienu atveju buvo daugiavaisis nėštumas ir tai yra rizika pogimdyminiam kraujavimui. Tačiau kitas atvejis - be jokios rizikos, sklandus gimdymas. Pacientei netikėtai prasidėjo pogimdyminis kraujavimas, toks stiprus, jog į pagalbą teko kviesti kito skyriaus kolegas. Tokiais atvejais mums prireikia labai daug donorų kraujo. Tad raginu karantino metu nelikti abejingiems ir padaryti gerą darbą“, - sako gydytoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris