Dėmesys infekcinių ligų gydymui kasmet didėja. Epideminių susirgimų proveržiai bei kai kurios kitos iki galo neišgydomos infekcinės ligos verčia medikus nuolatos gilintis į šią sritį bei ieškoti būdų joms pažaboti. Būtent dėl šios priežasties praėjusią savaitę Klaipėdoje į kasmetinę konferenciją susirinko infekcinių ligų specialistai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių.
VU ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovas, Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas (LID) prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis (dešinėje) ir draugijos vicepirmininkas prof. Alvydas Laiškonis džiaugėsi, kad į konferenciją pavyko sukviesti lektorius iš Londono, Rygos, Helsinkio, Malmės bei Ženevos.
Konferencija gausi dalyvių
VU ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovas, Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas (LID) prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis prieš prasidedant konferencijai tylos minute paprašė pagerbti šviesaus atminimo koleges gyd. Ireną Ruškuvienę bei prof. Jūratę Dievaitienę.
22-ąjį kartą organizuota infektologų konferencija pritraukė didžiulį būrį ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių specialistų.
„Užsiregistravo daugiau nei šimtas dalyvių, iš jų net 30 atvyko iš Latvijos. Taigi galime sakyti, jog tai - tarptautinė konferencija. Pranešimus taip pat skaitė ir lektoriai iš Londono, Rygos, Helsinkio, Malmės bei Ženevos. Konferencijoje yra ne vien mokslinė, bet ir praktinė programa. Tai jau tapo tam tikru socialiniu reiškiniu. Mes norime, kad žmonės kuo daugiau pabendrautų, pailsėtų ir būtų tiesiog proga susitikti, atsipūsti nuo pagrindinių darbų.
Pagrindinės konferencijos temos: lėtinio hepatito C diagnostika bei gydymas, ŽIV ligos diagnostika, gydymas bei prevencija, naujojo ŽIV ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto lėšų, tvarkos aprašo pristatymas, taip pat šiuolaikinės maliarijos tendencijos pasaulyje, sezoninio gripo gydymo ir skiepijimo naujovės. Dar vienas mūsų konferencijai būdingas bruožas yra tai, kad antroje jos dalyje suteikiame galimybę gydytojams pateikti įdomiausius klinikinius jų praktikos atvejus. Tokiu būdu turime progą juos aptarti ir iš jų mokytis“, - pasakoja prof. habil. dr. A.Ambrozaitis.
„Anksčiau pažaboti hepatitą C buvo sudėtinga, nes neturėjome tinkamų gydymo metodų. Dabar viskas pasikeitė, nes prieš kelerius metus buvo pradėti skirti tiesiogiai hepatitą C veikiantys antivirusiniai vaistai, kuriuos vartojant tik 3 mėnesius pavyksta išgydyti daugiau kaip devyniasdešimt procentų užsikrėtusiųjų“, - teigia Karališkosios Londono ligoninės Infekcinių ligų skyriaus garbės docentas dr. Sanjai Bhagani.
Užsienio patirtis
Konferencijos metu pranešimus pristatė net 13 skirtingų medicinos ekspertų. Vienas jų - Karališkosios Londono ligoninės Infekcinių ligų skyriaus garbės docentas dr. Sanjai Bhagani - kalbėjo apie hepatito C ligos profilaktiką, gydymą bei naujausius iššūkius.
„Anksčiau pažaboti hepatitą C buvo sudėtinga, nes neturėjome tinkamų gydymo metodų. Pacientams 6-12 mėnesių skirdavome pegiliuoto interferono ir ribavirino gydymo kursą. Deja, šiuos vaistus vartojusiesiems pasireikšdavo daugybė nepageidaujamų reiškinių, o ir pats gydymo efektyvumas užsikrėtusiems pirmuoju HCV genotipu tesiekė apie penkiasdešimt procentų.
Dabar viskas pasikeitė, nes prieš kelerius metus buvo pradėti skirti tiesiogiai hepatitą C veikiantys antivirusiniai vaistai, kuriuos vartojant tik 3 mėnesius pavyksta išgydyti daugiau kaip devyniasdešimt procentų užsikrėtusiųjų. Taigi šiuo metu kyla klausimas, ar beliko daugiau kokių nors problemų gydant hepatitą C? Atsakymas – taip. Visų pirma mums reikia kur kas didesnio kiekio vaistų, kadangi šiuo metu jie yra labai brangūs ir daugelis šalių neįstengia jų įsigyti.
Taip pat būtina aptarti ir konkrečias problemas, kurias žmonės patiria sirgdami šia liga. Dar vienas svarbus aspektas yra unikalus hepatito C genotipas – genotipas 3, kuomet gydymas yra sudėtingas, net ir skiriant vaistų. Be to, siektina hepatitą C diagnozuoti kuo anksčiau, nes tik nedaugelis žmonių žino, kad yra juo užsikrėtę. Mat pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti tik po labai daug metų“, - aiškina dr. Sanjai Bhagani.
Malmės universitetinės ligoninės profesorius Leo Flamholc pristatė pranešimą apie naujausius būdus apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos.
„Yra daugybė skirtingų būdų išvengti ŽIV. Mes žinome, kad senieji metodai - informaciniai įspėjimai, prezervatyvai ar susilaikymas - nėra veiksmingi. Taigi mums reikia kur kas daugiau. Vienas pagrindinių prioritetų šiuo metu, kad kuo daugiau žmonių, užsikrėtusių ŽIV, gautų gydymą. Nes tuomet užkrėsti kitus šia infekcija yra daug sunkiau.
Naujausia priemonė, stabdanti šią infekciją, yra vadinamoji
PrEP – Pre Exposure Prophylaxis. Žmonės, patenkantys į rizikos veiksnių grupę ar užsikrėtę ŽIV, taikant profilaktinę terapiją gali apsisaugoti nuo AIDS.
Švedijoje yra maždaug 7 tūkstančiai ŽIV užsikrėtusių pacientų. Dažniausiai šia liga serga heteroseksualai, tačiau neretai ja užsikrečiama ne Švedijoje. Maždaug du trečdaliai ŽIV infekuotų žmonių yra imigrantai, kurie jau atvyko užsikrėtę“, - teigia prof. L.Flamholc.
„Yra daugybė skirtingų būdų išvengti ŽIV. Mes žinome, kad senieji metodai - informaciniai įspėjimai, prezervatyvai ar susilaikymas - nėra veiksmingi. Vienas pagrindinių prioritetų šiuo metu, kad juo daugiau žmonių, užsikrėtusių ŽIV, gautų gydymą. Nes tuomet užkrėsti kitus šia infekcija yra daug sunkiau“, - sako Malmės universitetinės ligoninės profesorius Leo Flamholc.
Dėmesys visoms ligoms
Neretai tam tikros infekcinės ligos sulaukia kur kas mažesnio visuomenės dėmesio nei kitos, o taip neturėtų būti, teigia LSMU Medicinos akademijos Infekcinių ligų klinikos vadovė, LID valdybos pirmininko pavaduotoja prof. dr. Auksė Mickienė.
„Ateinantį sezoną planuojame įsigyti naują vakciną nuo gripo, vadinamąją keturvalentę, kuri padės apsisaugoti nuo dar daugiau gripo potipių. Kaip žinome, gripas yra A arba B tipų, o iki šiol naudotos vakcinos turėdavo dviejų rūšių A gripo viruso komponentus ir vieną B.
Bet kaip parodė naujausi moksliniai tyrimai, B tipo gripas irgi yra dvejopas - vadinamųjų dviejų genetinių linijų. Keturvalentėje vakcinoje yra du „A“ ir du „B“ komponentai, todėl tikimybė pasiskiepijus nesusirgti gripu bus dar didesnė. Tenka apgailestauti, kad lietuviai vis dar skiepijasi vangiai, o požiūris į vakcinas nėra tinkamas. Pavyzdžiui, gripas traktuojamas kaip lengva liga. Bet žmonės neįvertina to, kad jo negalima atpažinti vien iš klinikos, reikia daryti laboratorinius testus. Deja, pas mus jie nėra daromi tiek, kiek reikėtų. Dėl šios priežasties gripas „pasislepia“ po kitomis ligomis“, - sako prof. dr. A.Mickienė.
Globalaus fondo kovai su maliarija, tuberkulioze ir AIDS ekspertas Giedrius Likatavičius konferencijos metu priminė apie ligą, kuri itin retai sutinkama Lietuvoje.
„Kovos sėkmę ir maliarijos mirčių mažinimą tose šalyse, kur šios ligos paplitimas yra labai didžiulis, lemia ypatingas dėmesys ir prevencinės priemonės. Maliarijos labiausiai paveiktos yra skurdžiausios pasaulio šalys. Deja, jų biudžetai yra nepakankami tam, kad būtų taikomos reikalingos priemonės, todėl tam ypač svarbi yra pasaulio pagalba. Iš tikrųjų yra visas kompleksas pagalbinių priemonių. Viena sėkmingiausių – apsauginių lovos tinklų dalinimas žmonėms. Ir tai yra pakankamai veiksmingas bei patikimas būdas, ypač padedantis apsaugoti vaikus iki penkerių metų amžiaus, kurie yra labiausiai pažeidžiami“, - dėsto G.Likatavičius.
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: