Dr. V.Mačiulis turi viziją, kaip sukurti efektyvią priklausomybės ligų gydymo sistemą

Evelina Machova
2017-03-16
Kaip sako Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas dr. Valentinas Mačiulis, kovai su priklausomybių ligomis šalyje yra sukurta gera struktūra. Bėda tik ta, kad ji neišnaudojama. Ar galima situaciją pakeisti? „Žinoma, tereikia keleto pokyčių: vieningos darbo metodikos sukūrimas, horizontalių profesinių ryšių su giminingomis medicinos įstaigomis ir socialiniais partneriais nustatymas, adekvataus finansavimo per Valstybinę ligonių kasą, kuriai šioms paslaugoms atlikti iš valstybės biudžeto būtų skirti papildomi asignavimai“, – sako dr. V.Mačiulis.
Dr. V.Mačiulis turi viziją, kaip sukurti efektyvią priklausomybės ligų gydymo sistemą
Kas mėnesį RVPL Alkoholinių psichozių skyriuje vidutiniškai gydoma šimtas penkiasdešimt pacientų. Pasak medikų, situacija nesikeičia jau kelerius metus. Greičiau priešingai, baltosios karštinės ištiktų nelaimėlių atvyksta vis daugiau, o blogiausia, kad kaskart ir vis jaunesnių.

Faktai
Šalyje girtauja apie 700 tūkst. žmonių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jau nustatė, kad pagalbos reikėtų 150 tūkstančių žmonių, o ne 50 tūkstančių, kaip manyta iki šiol. Kad žmogus susirgtų alkoholizmu, turi būti susiformavę tam tikri įpročiai. 16,8 litro gryno alkoholio – toks kiekis per metus tenka kiekvienam Lietuvos gyventojui, kitaip sakant – po 200 gramų stipriųjų gėrimų kasdien.

 
Nesvarbu, kaip sujungs, svarbu, kaip dirbs
Netylant kalboms apie priklausomybės ligų centrų pertvarką, ką ir kaip padaryti, kad jie dirbtų efektyviai, kad gydymą gautų visi, kuriems jo reikia, ir, svarbiausia, kad tam užtektų lėšų, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės vadovas dr. Valentinas Mačiulis sako, kad iš principo visai nesvarbu, ar jie bus sujungti ar prijungti - visa esmė, kaip jie dirbs. „Jei darbas bus tinkamai organizuotas, bus tiksliai nustatyti tiek horizontalieji, tiek vertikalieji ryšiai – rezultatą pasieksime. Ar centrus sujungti ar prijungti prie ligoninių? Nežinau, kuris variantas geresnis. Tačiau faktas, jog visiems centrams būtų duotas vienas metodinis tonas.
 
Jei centrai būtų pavaldūs Vilniaus miesto priklausomybių ligų centrui, jo vadovas galėtų reikalauti vieningo mokslu pagrįsto darbo. Tai, mano nuomone, būtų teisinga, bent jau šiuo metu. Žinoma, ne mažiau svarbus aspektas yra pinigai. Šiuo metu didžiausia problema, kad priklausomybių ligų centrai kasmet gauna numatytą biudžetą. Mano nuomone, jis yra nepakankamas norint situaciją pakeisti. Šių įstaigų teikiamos paslaugos turi būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tokiu pat principu kaip ir teikiant kitas psichikos ligų gydymo paslaugas.
 

Na, pradėkime nuo to, kad valstybė daug metų nesiėmė jokių griežtų priemonių kovojant su alkoholizmu. O alkoholinių psichozių šalyje per pastarąjį ketvirtį amžiaus išaugo dešimt kartų. Ligonių, kuriuos reikia gydyti, pilna. Skaičiuojant paprastai, iš keturių šeimų bent dvi turi problemų su nesaikingu alkoholio vartojimu ir jo pasekmėmis. Vadinasi, jei valstybė nesiima priemonių ir leidžia girtavimui plisti, turi prisiimti atsakomybę už tokių žmonių gydymą, skirdama tam pakankamą finansavimą papildant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas“, – įsitikinęs Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas dr. Valentinas Mačiulis
 
Gydytojas buvo tas, kuris dar sovietiniais laikais prisidėjo Lietuvoje kuriant Narkologijos tarnybą. Tuomet veikė narkologijos skyriai prie psichiatrijos ligoninių, skyriai prie pramonės įmonių (11 sk.), iš viso 1690 stacionarinių lovų, veikė narkologijos  punktai ir kabinetai. Visą tarnybą sudarė daugiau kaip 300 šalyje išsidėsčiusių pagalbos vietų. Tiesa, tuomet girtavimo mastai buvo kur kas mažesni. Tai skaičiai palyginimui numatant asignavimus.
 
Tenka liūto dalis
Pasiteiravus, ar šiandien priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms yra visos galimybės sulaukti pagalbos, dr. V.Mačiulis sako, jog būtinoji pagalba teikiama be atsakymų, tačiau trūksta tęstinio, specialaus priklausomybių gydymo ir reabilitacijos. „Liūto dalis sunkiai sergančių rytų Lietuvos ligonių tenka Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Abstinencijos, psichozės, lydinčios sunkios somatinės ligos – jų niekaip nesuvaldysi neturėdamas specializuotos pagalbos. Priklausomybių ligų centrai teikia dalį mūsų paslaugų. Ir čia susidaro paradoksali situacija. Jie priima pacientą, paguldo, bet po to, prireikus specializuotos pagalbos, perkelia pas mus. Taip lėšos naudojamos neracionaliai. Aš manau, kad priklausomybių ligų centruose neturėtų būti stacionarių lovų. Ten galėtų būti dienos stacionarai, o stacionarai turėtų būti tik psichiatrijos ligoninėse ar ligoninių filialuose“, – sako dr. V.Mačiulis.
 
Kas mėnesį RVPL Alkoholinių psichozių skyriuje vidutiniškai gydoma šimtas penkiasdešimt pacientų. Pasak medikų, situacija nesikeičia jau kelerius metus. Greičiau priešingai, baltosios karštinės ištiktų nelaimėlių atvyksta vis daugiau, o blogiausia, kad kaskart ir vis jaunesnių.
Pasak dr. V.Mačiulio, Lietuvoje priklausomybių ligų gydymo sistemos pagrindas sukurtas geras, tik bėda, kad jo neišnaudojame. „Mes turime Alkoholinių psichozių skyrių, tačiau po mūsų suteikto gydymo pacientai turėtų patektų į priklausomybių ligų centrus tolesniam gydymui. Mes pagydome alkoholines psichozes, kiek įmanoma atkuriame paciento somatinę būklę, nuovokų mąstymą, atsiranda dalinė kritika ligai ir tada pacientą perima kolegos iš priklausomybės centrų.
 
Kitas žingsnis –Psichikos sveikatos centrai, kurių šiuo metu Lietuvoje yra šimtas septyniolika. Priklausomybės ligų centre pacientas, tarkim, dalyvaus „Minesotos“ programoje, vėliau jis grįš į gyvenamąją aplinką regione, kur juo rūpinasi ir viską apie jį žino psichikos sveikatos centras, kuris privalo veikti teritoriniu principu, atsižvelgiant į administracinį regiono išdėstymą. Šių įstaigų specialistai turi palaikyti artimus ryšius su paciento šeimos gydytoju, bendruomene, socialinės pagalbos darbuotojais ir t.t.
 
Žodžiu, pacientas turi būti prižiūrimas ir situacija toje teritorijoje būtų valdoma. O ne taip kaip dabar: nei stebėsena vykdoma, nei regionuose žinoma, kiek yra žmonių, kuriems reikalinga pagalba. Tokie pacientai iš regionuose dirbančių psichiatrų akiračio negali dingti. Turiu priminti, kad teritorinis principas sugriautas VLK ir neatsakingo viešojo intereso supratimo vadovų galvose“, – sako dr. V.Mačiulis.
 
Neišnaudojama organizacinė psichiatrijos įstaigų struktūra
Dr. V.Mačiulis teigia, jog turime praktiškai geriausią organizacinę struktūrą: psichikos sveikatos centrus, kurie yra sukomplektuoti ir skirti 20 tūkstančių gyventojų aptarnauti. Kadangi daugiau kaip pusė psichikos sveikatos centrų yra privatūs, svarbu užtikrinti, kad jie laikytųsi nuostatų, suvoktų savo užduotis. Kartu su šeimos gydytojais jie sudaro pirminę sveikatos priežiūros grandį. Visa tai reikia kruopščiai sustyguoti. Nustatyti kokius darbus turi atlikti privalomai savo teritorijoje, ginant viešąjį interesą, atsakomybę už psichikos ligonius, pirminę ir antrinę ligų profilaktiką. Dabar gi psichikos sveikatos centrai dirba kaip psichiatrų konsultacijų kabinetai.
 
Maža to, jauni specialistai vengia sunkaus darbo jam patikėtame regione, todėl steigia savus kabinetus, iš ligonių kasų gaudami apmokėjimą už kiekvieną prisirašiusį pacientą. Tai – didžiausia nesąmonė, kokią galėjo padaryti buvę valdininkai sugriaudami teritorinį principą, kuris atskiria medikus nuo bendruomenės, tokiu būdu sunku vykdyti ligonių stebėseną ir teikti kvalifikuotą pagalbą racionaliai skirstant valstybės biudžeto lėšas. Kitas aspektas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį ir ligonių kasos, kad dažnai pasitaiko atvejų, jog dubliuojamas paslaugų apmokėjimas.

 
Tarkim, priklausomybės ligų centras arba psichikos sveikatos centras, nesvarbu privatus ar ne, pasiima gydyti pacientą, tačiau realiai negali suteikti jam adekvačios pagalbos ir siunčia jį į tretinio lygio įstaigą. Už tokį pacientą, kuriam realiai reikiamas gydymas nebuvo suteiktas, ligonių kasos sumoka, o vėliau sumoka ir antrinio ar tretinio lygio įstaigai, kurioje tas pacientas buvo gydomas. Manau, jog taip neturėtų būti. Kasos turi suvokti, kad tai neteisingas sprendimas ir taip negali būti švaistomi pinigai“, – sako dr. V.Mačiulis.
 
Pasak ligoninės vadovo, psichiatrijos ligoninės, priklausomybių ligų centrai ir psichikos sveikatos centrai turėtų dirbti kaip stipri grandinė ir tampriai bendradarbiauti tarp savęs ligonių ir gyventojų labui. Psichikos sveikatos centrai turėtų gauti pakankamą finansavimą skiriamą vienam gyventojui nustatytoje 20 tūkst. gyventojų teritorijoje. Beje, valstybė taip pat turėtų ir kontroliuoti ir privačių centrų įkainius. Daugelyje užsienio šalių yra numatytos „žirklės“, kiek procentų – dešimt ar penkiolika – gali pakelti paslaugų kainas privatininkas.

 
Apie naujoves, platesnes gydymo bei tyrimų galimybes ir mokslinę veiklą

Prieš kelerius metus ligoninėje buvo pradėtos teigti psichologines konsultacijos internetu. Kaip sako psichologė Sonata Marčėnienė, čia žmonės kreipiasi įvairiausiais klausimais – tiek dėl savęs, tiek ir dėl artimųjų.

Viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė yra specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiama psichiatrinė pagalba: diagnozuojami ir gydomi psichikos sutrikimai, taikomos profilaktikos priemonės siekiant išvengti atkryčių, teikiama visokeriopa pagalba, padedanti pacientams prisitaikyti visuomenėje.
 
Prieš kelerius metus Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo pradėtos teigti psichologinės konsultacijos internetu.Kaip sako specialistai, čia žmonės kreipiasi įvairiausiais klausimais – tiek dėl savęs, tiek ir dėl artimųjų. Ieško ne tik pagalbos, bet ir informacijos, kur jiems reikėtų kreiptis. Nemažai klausimų sulaukiama ir iš emigravusių piliečių. O vos prieš kelias dienas gydymo įstaiga pradėjo internetu bendradarbiauti su teismais dėl priverstinės hospitalizacijos. Tai gerokai palengvina darbą, nes paciento nereikia kaip anksčiau vežti į teismą, o klausimas sprendžiamas ligoninėje vaizdo konferencijų būdu, dalyvaujant gydytojui psichiatrui, ligoninės juristui ir paciento advokatui.

 
Modernus tomografas

Pernai gydymo įstaiga įsigijo naują modernų tomografą TOSHIBA AQUILION LIGHTNING 16 sluoksnių aparatą

Pernai gydymo įstaiga įsigijo naują modernų tomografą TOSHIBA AQUILION LIGHTNING 16 sluoksnių aparatą, kuriame įdiegti pažangiausi šiuolaikiniai vaizdų gavimo, apdorojimo ir apšvitos dozės mažinimo protokolai, palengvinantys tyrimų diagnostiką bei ženkliai mažinantys nepageidaujamą pacientų apšvitą. Ambulatoriškai pasitikrinti, atlikti galvos, stuburo, pilvo ir krūtinės ląstos kompiuterinius tomografijos tyrimus galima VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Radiologijos skyriuje. Eilių šiems tyrimams atlikti nėra.
Pacientams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, reikia turėti antrinio ar tretinio lygio paslaugas teikiančio specialisto siuntimą. Su juo paslaugos teikiamos nemokamai, jokios priemokos netaikomos. Už kontrastinį preparatą papildomai mokėti nereikia.


Sėkmingai taiko

Ligoninėje kelerius metus sėkmingai taikoma transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Pasak medicinos biologo Vlado Valiulio, tai - gana naujas ir veiksmingas metodas, gydant medikamentams atsparius depresijos ir kitus psichikos sutrikimus: šizofrenijos negatyvią simptomatiką, klausos haliucinacijas, senestopatijas ir kt.

Kartu su Vilniaus universitetu vykdomi du Lietuvos mokslo tarybos finansuojami projektai: mokslininkų grupių projektas „Medikamentiniam gydymui atspari šizofrenija: elektrofiziologinių žymenų nustatymas“ bei Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektas „Nuo būsenos priklausomas informacijos apdorojimas: elektrinio neurovaizdavimo įdiegimas Lietuvoje“. Ligoninėje kelerius metus sėkmingai taikoma transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Tai - gana naujas ir veiksmingas metodas, gydant medikamentams atsparius depresijos ir kitus psichikos sutrikimus: šizofrenijos negatyvią simptomatiką, klausos haliucinacijas, senestopatijas ir kt.
Šis gydymo metodas labai efektyvus neturintis reikšmingo šalutinio poveikio. Vienintelis nemalonus ar nepatogus pacientams jausmas – magnetinių impulsų metu pasireiškiantys nestiprūs veido raumenų susitraukimai. Transkranijine magnetine stimuliacija pasiekiamas ilgalaikis gydymo efektas.  Lietuvoje šis metodas taikomas gydyti tik medikamentinei terapijai atsparias depresijos formas, nes pagal Europoje galiojančius griežtus reikalavimus šis metodas kol kas yra patvirtintas tik medikamentiniam gydymui atsparių psichikos sutrikimų terapijai. Tačiau ateityje neatmeta galimybės, jog šis metodas galėtų dažniau papildyti, o kai kuriais atvejais netgi pakeisti medikamentinį depresijos gydymą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...
    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Apie tykančią ligą pašnibždėjo troškulys

    Pasislėpusi liga. Taip dauginę mielomą apibūdina trečius metus su ja gyvenanti šiaulietė Irma (51 m.). Kraujo vėžys atėmė i...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Abortas - trumpalaikis palengvėjimas

    Nėštumo nutraukimas – jautri tema. Ir nors abortai mūsų šalyje nėra draudžiami, dalies žmonių akyse prilyginami žmogžudystei. Klinikinės psichologės Mildos Lukašonokienės teigimu, jį turėjusios moterys susiduria ne tik su fizinėmis pasekmėmis, tačiau ir su psichologinėmis.

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Izraelio vakcinacija: palestiniečiai „ant ledo“

    Dar praėjusių metų gruodžio 19-ąją per televiziją gyvai transliuota Izraelio ministro pirmininko Benjamin Netanyahu vakcinacija nuo koronaviruso davė startą beveik visuotinam vakcinavimui. Per dvi savaites išganingos vakcinos sulaukė apie 12 proc. Izraelio gyventojų ir šalis pagarsėjo kaip viena greičiausiai vakcinuojan...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica