Didžiausia meno galerija - Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje

Ana Daukševič
2015-01-05
Koridoriuose - meninė fotografija, palatose, gydytojų kabinetuose - dailininkų paveikslai. Visa tai galite pamatyti tik vienoje šalies gydymo įstaigoje – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Įstaigos direktorius dr. Jonas Sąlyga įsitikinęs – menas padeda sveikti. O jam antrina ir ligoninės pacientai.
Didžiausia meno galerija - Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga (dešinėje) džiaugiasi, kad jau beveik du dešimtmečius trunkančios draugystės su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku Arūnu Sakalausku dėka gydymo įstaiga gali pasigirti sukaupusi šimtus paveikslų, puošiančių gydymo įstaigą.

Draugystės vardan
Naujuosius metus Klaipėdos jūrininkų ligoninė sutiko dar labiau pasipuošusi. Prieš pat didžiąsias metų šventes gydymo įstaigą pasiekė 36 Klaipėdos krašto dailininkų sukurti darbai. Iš viso jų ligoninėje jau daugiau nei penki šimtai. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas juokauja, jog gydymo įstaigą drąsiai galima vadinti labiausiai lankoma meno galerija Lietuvoje.
„Su Klaipėdos jūrininkų ligoninės kolektyvu draugaujame jau seniai. Medikai lankosi mūsų parodose. Nuo to ir prasidėjo mintys, kad reikėtų papuošti ligoninę. Iš pradžių manėme, kad tai darysime tik porą metų, tačiau, kaip matote, tradicija užsitęsė. Manau, kad tikrai dar ilgai draugausime, nes kasmet vis labiau „užsivedame“ , - sako Arūnas Sakalauskas. Menininkas tikina, jog įkalbinėti dailininkų pasidalinti darbais su ligonine nė nereikia. „Dailininkai patys dovanoja kūrinius neprašydami už tai jokio atlygio. Nesiekiame naudotis ligonine. Ne tos idėjos vedini tai darome. Viskas draugystės vardan“, - tikina A.Sakalauskas.

Padeda sveikti


Idėjos dovanoti gydymo įstaigai paveikslus autorė dailininkė, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros docentė Sofija Kanaverskytė (nuotr.) šiuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lankosi kaip pacientė. Moteris pripažįsta, jog dabar savo akimis gali įvertinti meno sergančiam žmogui teikiamą naudą. „Gulėdama palatoje vis žiūriu į ten kabantį paveikslą. Analizuoju jį, svarstau, ką autorius norėjo pasakyti savo darbu. Matau harmoniją, kuri skleidžia teigiamą energiją. Suvokiu, jog tai mane paveikia, atrodo, ir skauda mažiau, ir nebijau adatos dūrio“, - šypsosi S.Kanaverskytė. Menininkė tikina apėjusi visas palatas smalsaudama, ar ras bent vieną nepapuoštą meno kūriniu. Nerado. Visose palatose kabo bent po paveikslą.
„Tarp sergančiųjų – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Jiems tikrai svarbu, kad ligoninėje būtų jauku. Džiaugiuosi, kad prieš daugelį metų man kalbantis su ligoninės direktoriumi Jonu Sąlyga kilo mintis puošti gydymo įstaigą. Akivaizdu, kad paveikslai čia tikrai reikalingi. Manau, ši tradicija tęsis dar ilgai. Klausiau menininkų, gal jau užteks? Purto galvas, sako, jokiu būdu“, - šypsosi S.Kanaverskytė.



Mini interviu
Apie praėjusius metus, nuveiktus darbus, laukiančius iššūkius bei meną kalbame su Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriumi dr. Jonu Sąlyga.

- Kokie ligoninei buvo praėjusieji metai?
- Rezultatai geri. Ligoninė metus baigė su teigiamu finansiniu rezultatu ir tai yra labai svarbu. Praėjusiais metais gydėme kaip niekada daug pacientų – per 21 tūkstantį, konsultavome daugiau nei 145 tūkstančių ligonių. Atnaujinome radiologijos, operacinių įrangą, įsigijome ultragarsinio tyrimo aparatų. Be abejo, visa tai svarbu, tačiau labiausiai stengiamės, kad kiekvienas atvykęs į mūsų ligoninę būtų patenkintas. Džiaugiuosi, kad ir praėjusiais metais mums pavyko išlaikyti konstitucingumo principą. Mūsų ligoninės pacientams už nieką nereikia primokėti.
Kokia bebūtų įranga ar sienos, didžiausią dėmesį skiriame žmogui. Rūpinamės ne tik pacientais, bet ir darbuotojais. Būtent jų – gydytojų, slaugytojų, daugybės nematomo personalo – dėka mums pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų. Esu labai dėkingas kolektyvui.

 
- Gavote ne vieną apdovanojimą – Klaipėdos jūrininkų ligoninė pripažinta geriausia šalies gydymo įstaiga, buvote įvertinti ir už antikorupcines iniciatyvas. Ko iš jūsų galėtų pasimokyti kiti?
- Na, taip, buvome įvertinti. Apdovanojimai yra gerai, bet labai jų nesureikšminame. Be abejo, kolektyvas džiaugėsi. Norime ir toliau išlaikyti gerą vardą, neprarasti pasitikėjimo. Nors esame vertinami gerai, dar turime kur padirbėti bei pasistiebti. Ne visi mūsų rodikliai yra aukščiausio lygio, o to tikrai norime. Todėl nagrinėjame, svarstome, kur dar galime pasitempti ir būtinai tai padarysime.

- Turėjote nemenką iššūkį – įkurti insulto klasterį. Kokie jo rezultatai?
- Pas mus įkurtas ne tik insulto, tačiau ir miokardo infarkto su ST pakilimu klasteris. Šiandien galime drąsiai teigti, kad klasterių sukūrimas buvo geras sprendimas. Dabar pacientai puikiai žino, kur vykti atsiradus pirmiems miokardo infarkto ar insulto klasteriams. Su Vakarų Lietuvos ligoninių vadovais pasirašėme bendradarbiavimo sutartis ir jie siunčia pacientus pas mus. Mūsų ligoninė galimybėmis nenusileidžia stipriausioms Europos ar pasaulio gydymo įstaigoms. Atliekame stentavimus, trombolizes, trombektomijas, turime kelis angiografus, kurių dėka aukščiausio lygio pagalbą galime užtikrinti visą parą.


Manote, prasidėję Ožkos metai bus sėkmingi?
- Naujuosius metus pasitinkame nusiteikę optimistiškai. Mūsų negąsdina euro įvedimas, džiaugiamės, kad Vyriausybė planuoja padidinti paslaugų balo įkainį.
Turime ambicingų planų. Vienas jų – pakeisti ligoninės išvaizdą. Rengiamės šiltinti pastatą, o tai ne tik padės sutaupyti energijos išlaidas. Ekonominės blokados metais statytas ligoninės pastatas turėtų atsinaujinti šviesiu ir moderniu fasadu.
Žinoma, ne fasadas mums svarbiausia. Nuolatos stengiamės ir dėl darbuotojų. Gerinsime jų darbo sąlygas, esant galimybei, peržiūrėsime atlyginimus. 

- Prieš pat didžiąsias šventes tradiciškai papuošėte ligoninę menininkų dovanotais paveikslais. Ką jums reiškia menas?
Džiaugiuosi, kad su Klaipėdos krašto dailininkais atnaujinome bendradarbiavimo sutartį. Smagu, kad galime papuošti ligoninę, nes jaukumas turi didelę įtaką ir paciento gydymui. Jam smagiau gulėti jaukioje, paveikslais papuoštoje palatoje.
Domiuosi menu jau daugelį metų. Pats fotografuoju, organizuoju parodas. Mane žavi jūra, todėl nuotraukose dominuoja jūrinė tematika. Dar pernai norėjau dailininkams padovanoti savo paveikslą, deja, nespėjau jo paruošti. Tačiau šiemet tai būtinai padarysiu. Juolab kad ir proga bus ypatinga – minėsime dvidešimties metų bendradarbiavimo su Klaipėdos krašto menininkais sukaktį.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    Prof. J.Macijauskienė: brangiausia – sutikti žmonės ir bendrystė

    „Baigusi mūsų universitetą, iškart pradėjau dirbti dėstytoja, tad visas akademinis gyvenimas ir vyko čia. Brangiausia...
    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Vasaros išvykas gadina vabzdžiai

    Dėl klimato pokyčių įsibėgėjanti vasara stebina ne tik nenuspėjamais orais, bet ir neįprastai aktyviais vabzdžiais. „Šių metų pavasaris ir vasara gana drėgni – todėl stebimi gausesni vabzdžių spiečiai ir, žinoma, dažnesni įkandimai. Šiemet kreipiasi daug pacientų – tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų, kuri...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kaip iš kelionės neparsivežti tymų?

    Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC) praneša apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Taip pat protrūkiai registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Legenda apie širdį
    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį

    Naujas numeris