Aukščiausio lygio traumų centras už ambulatorinių paslaugų apmokėjimą

Evelina Machova
2016-05-09
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedai traumatologai sako, kad traumatizmo atvejų skaičius šalyje kasmet auga. Vien per praėjusius metus ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus traumatologai suteikė konsultacijų daugiau nei 200 tūkst. gyventojų. Čia dirbantys medikai pripažįsta, kad darbas didelėje klinikoje turi nemažai privalumų teikiant kokybišką komandinę pagalbą pacientams, bet kartu ir nemažai minusų, kuriais neretai naudojasi ir pacientai, gydymo įstaigoje sukurdami eiles. 
Aukščiausio lygio traumų centras už ambulatorinių paslaugų apmokėjimą
Per parą Skubiosios pagalbos skyriuje dirbantiems gydytojams ortopedams-traumatologams vidutiniškai tenka 100-120 pacientų, savaitgaliais ar šventinėmis dienomis srautas siekia ir iki 150. „Miestas plečiasi, todėl ir pacientų skaičius auga praktiškai kasmet. Žinoma, jei ne alkoholis mūsų darbo apimtys sumažėtų turbūt trisdešimtčia procentų“, – sako Skubiosios pagalbos skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas.

Kito, tokio nėra

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centras veikia daugiau nei du dešimtmečius. Todėl nieko nuostabaus, kad čia dirbantiems medikams tenka ir didžiausias ortopedinių-traumatologinių pacientų srautas. Per metus centre atliekama 10 tūkst. operacijų.
Kaip sako specialistai, Lietuvoje nėra kito tokio traumatologijos ir ortopedijos centro, kuris dirbtų tokia apimtimi. „Kalbant apie išskirtinumą, gydome visas judamojo atramos aparato ligas, įskaitant stuburo patologiją: stuburo deformacijas, stenozę disko išvaržas. Kaip vieną sričių, kur, galima sakyti, esame vėliavnešiai, išskirsčiau dubens patologiją. Visi šalies pacientai, turintys šią patologiją, koncentruojami pas mus. Taip pat atliekame ir sudėtingas onkologinių pacientų ortopedines operacijas, kurios Nacionaliniame vėžio institute nedaromos. Be to, mano nuomone, pirmaujame ir pagal inovacijas bei naujas technologijas. Pavyzdžiui, atliekame minimaliai invazyvias dubens osteosintezės operacijas. Endoskopinė chirurgija taikoma šalinant stuburo disko išvaržas“, – sako Traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Igoris Šatkauskas.
 
Centras taip pat yra ir ortopedų-traumatologų rezidentų mokymo bazė, čia plėtojama ir draugijų veikla. Pasak medikų, Vakarų šalyse ligoninės, kuriose koncentruojamos tokios paslaugos, vadinamos ankščiausio lygio traumos centrais – pacientai čia atvežami tiek patyrę skeleto traumą, tiek ir dėl patologijos. „Didelės klinikos unikalumas ir vienas privalumų tai, kad kiekvienas gydytojas gali specializuotis tam tikroje srityje. Pavyzdžiui, vienas labiau gilinasi į peties operacijų subtilybes, kitas – stuburo, trečias – kelio sąnario. Žinoma, kartais pasitaiko atvejų, kai komandoje, kad būtų pasiektas maksimalus rezultatas, turi dirbti skirtingų sričių specialistai“, – sako Terminių traumų skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Vytautas Vaitkus.
 
Traumatizmo mastas didėja

Ortopedijos skyriaus vadovas gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Valentinas Uvarovas teigia, kad didžiajai daliai visuomenės traumatologija asocijuojasi tik su kaulų lūžiais. „Trauma nėra vien tik kaulai. O kalbant plačiau, kaulų lūžiai nėra pagrindinė mirties priežastis. Dažniausia politraumos mirties priežastis – krūtinės lūžiai ir pilvo sužalojimai. Tokiais atvejais gyvybes gelbsti ne tik ortopedai-traumatologai, bet ir krūtinės ląstos, pilvo, abdominaliniai chirurgai bei neurochirurgai. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad mūsų specialybė – dviguba gydytojai traumatologai-ortopedai. Gydome ne tik traumas, bet ir atliekame ortopedines operacijas. Pastarųjų skaičius kasmet auga, bet senstant visuomenei tai – natūralu“, – sako V.Uvarovas. 
 
Tačiau, kaip pastebi medikai, traumatizmo mastai šalyje nemažėja ir būtent dėl to gydytojams ortopedams-traumatologams tenkantys pacientų srautai – vieni didžiausių. Daugelyje kitų medicinos sričių sveikatos problemas galima išspręsti vaistais, todėl chirurginio gydymo neprireikia. Savo ruožtu traumatologija ir ortopedija tokios sritys, kur tik medikamentų nepakaks.
 
Gydo darbingiausius

Pasak Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo Gedimino Raubos, žmonės, patyrę plaštakos traumas, bent jau iš sostinės, dažniausiai „lopomi“ jų skyriuje. „Esant smulkiems lūžiams, teikiame specializuotą pagalbą. Juk plaštaka – darbinis žmogaus organas. Taigi mūsų skyriui tenka atlikti ir planines, ir skubias operacijas, kurių skaičius kasmet beveik vienodas. Atvejų pasitaiko pačių įvairiausių: kartais žmogų tenka surinkti iš gabaliukų. Jei tai minkštųjų audinių potrauminiai defektai, kad žmogus kiek įmanoma greičiau pasveiktų, visuomet bendradarbiaujame su traumatologais“, – pasakoja G.Rauba. 
 
Gydytojai traumatologai gydo darbingiausią ir sveikiausią visuomenės dalį, kuri dažniausiai patiria sunkias politraumas. Tikslas – per kuo trumpesnį laiką pastatyti žmogų ant kojų. Tai – labai svarbu, žvelgiant ne tik medicininiu, socialiniu, bet ir ekonominiu aspektu. „Paskaičiuokite, kiek valstybei kainuoja neįgalus žmogus, kuris negali dirbti, kuriuo kas nors turi rūpintis. Taigi traumatologai užtikrina, kad darbingiausia visuomenės dalis kuo greičiau grįžtų į įprastą gyvenimą“, – sako G.Rauba. 
 
Gydytojai teigia, kad traumatologiją būtų galima skirstyti į dvi bangas. Pirmąją, kaip ir minėta, sudaro jauni bei dabingi žmonės, kurie dažniausiai patiria sunkias traumas, kita banga – vyresniosios kartos pacientai, sergantys osteoporoze,  kuriems trapūs kaulai lūžta tiesiog nukritus namuose. Gerontologinių pacientų gydymas – sudėtingas procesas, nes tokie žmonės serga dar ir sunkiomis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir smegenų išemine liga, širdies nepakankamumu, lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu ir panašiai. Taigi, gydant tokį pacientą traumatologas turi puikiai išmanyti ne tik savo sritį – kaulus, bet ir gretutines ligas. Be to, ir statistika – ne aštuoniasdešimtmečių pacientų pusėje. 
 
Švedijos mokslininkai, atlikę tyrimus, apskaičiavo, kad maždaug dvidešimt procentų vyresnio amžiaus pacientų, patyrusių šlaunikaulio lūžį, miršta per metus. Kodėl? Nes per labai trumpą laiko tarpą turi tokį senolį pastatyti ant kojų, kad jis pradėtų judėti, priešingu atveju, laukia liūdna baigtis. O tai ne visuomet paprasta dėl žmogų kamuojančių gretutinių ligų. Net ir nedidelis kulkšnies lūžis tokiems pacientams greit neišoperavus ir nepastačius ant kojų per gana trumpą laiką gali komplikuotis. Ne veltui sakoma – judėjimas yra gyvenimas, o gyvenimas yra judėjimas“, – teigia Traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas-ortopedas traumatologas Igoris Šatkauskas.
 
Fiziškai nelengva specialybė
„Kodėl pasirinkau šią specialybę? Pilvo chirurgijoje ar kardiochirurgijoje yra labai aiškūs kanonai. Nėra jokio kūrybiškumo, priešingai nei traumatologijoje. Čia nėra nė vieno identiško lūžio, todėl daugeliu atveju jautiesi kaip skulptorius, restauratorius ir man tai labai imponuoja“, – pasakoja V.Vaitkus, kolegų kartais vadinamas Mikelandželu. 
 
Pasak V.Uvarovo, ortopedo-traumatologo specialybė tarp būsimųjų medikų populiarėja. „Specialybė gera tuo, kad praktiškai visi pacientai pagydomi. Po kiekvieno savo veiksmo matai rezultatą. Kita vertus, tai – moderni, dinamiška specialybė, kur nuolat dirbama su naujomis technologijomis“, –
sako V.Uvarovas. 
Ortopedijos ir traumatologijos centras daugelį metų yra šios specialybės rengimo bazė ir, kaip sako medikai, užaugino jau ne vieną kartą. Tiesa, apgailestauja, kad nemaža dalis perspektyvių jaunųjų specialistų darbą renkasi svetur. Ne todėl, kad Lietuvoje būtų prastesnės darbo sąlygos ar pacientų trūkumas, tiesiog dėl geresnio gyvenimo lygio.
 
„Mano mokytojai sakė, kad kai jie mokėsi, traumatologija nebuvo viena iš populiariausių chirurginių specialybių, nes dažniausiai buvo taikomas ilgalaikis konservatyvus gydymas. Pacientai su skeletiniais tempimais gulėdavo ligoninėse ne vieną mėnesį. Dabar viskas pasikeitė ir populiarumas auga. Konkursai stojimo į rezidentūrą – vieni aukščiausių. Tačiau ortopedų-traumatologų darbas – sunkus, reikalaujantis daug pastangų ir dėmesio. Ne visi atlaiko įtampą. Rezidentai per budėjimą atlieka iki dešimties operacijų ir, kaip mes sakome, išlieka šioje specialybėje tik tie, kuriems po naktinio budėjimo akys blizga ir norisi dar ką nors daryti. Reikia pripažinti, kad tai – ir fiziškai nelengva specialybė“, – sako I.Šatkauskas. 
 
Mūšio laukas
Skubiosios pagalbos skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas, kolegų dažnai vadinamas Pirmąja fronto linija. Mat būtent šiam skyriui tenka didžiausias pacientų krūvis. Per parą dviems skyriuje dirbantiems gydytojams ortopedams-traumatologams vidutiniškai tenka 100-120 pacientų, savaitgaliais ar šventinėmis dienomis srautas siekia ir iki 150. „Miestas plečiasi, todėl ir pacientų skaičius auga praktiškai kasmet. Žinoma, jei ne alkoholis, mūsų darbo apimtys sumažėtų turbūt trisdešimtčia procentų. Per parą į skyrių patenka maždaug dvidešimt neblaivių susižalojusių asmenų“, – sako A.Zubrickas. 
 
Pasak mediko, pačios sunkiausios traumos – gamybinės, kritimas iš aukščio ir eismo įvykių traumos, kurių priežastis – didelė kinetinė energija. „Iš didelio aukščio nukritęs žmogus atvežamas dėl dubens, krūtinės ląstos, galvos traumų, daugybės kaulų lūžių, sąnarių išnirimų, plėštinių žaizdų, vidinio kraujavimo, dažniausiai - kritinės komos būsenos. Kiekviena diena – mūšio laukas. O savaitgalių naktimis, maždaug nuo trečios valandos, čia verda toks gyvenimas, kad vargu ar kas gali įsivaizduoti. Operacinės dirba visu pajėgumu. Žodžiu, kai visi miega, mes plušame“, – sako gydytojas. 
 
Tiesa, medikai pripažįsta, kad Skubios pagalbos skyriaus medikams darbo neretai parūpina ir patys pacientai, kurie kreipiasi net ir tuomet, kai skubi pagalba jiems visai nereikalinga.
„Pasitaiko tokių gudročių, kurie prieš tris dienas susimušę kojos pirštą atvyksta trečią nakties, kad apžiūrėtų gydytojas. Nors tą galėjo padaryti ir šeimos gydytojas. Užsuka į ligoninę lyg tarp kitko, važiuodami pro šalį“, – ironizuoja V.Vaitkus. Pasak gydytojų, tokiais atvejais dažniausiai kyla nemažai konfliktų, nes pacientai piktinasi, kad reikia laukti, kol bus apžiūrėti. 
 
Didžiausias paradoksas
Nors ligoninė pripažinta aukščiausio lygio traumos centru, neretai turi atlikti eilinės ambulatorijos darbus. „Po pietų ir savaitgaliais realiai nė viena Vilniaus poliklinika neaptarnauja susižalojusių pacientų, tad jie plūsta čia. Realybė tokia, kad skubią pagalbą poliklinikos teikia tik labai mažai daliai pacientų. Pasitaiko atvejų, kad pirštą susimušęs žmogus, po savaitės atvyksta pas mus. Beveik pusei pacientų pagalbą tikrai galėtų suteikti kitos gydymo įstaigos. Dabar gi susidaro eilės, prasideda konfliktinės situacijos: „Aš moku mokesčius, prašom mane gydyti!“ 
 
Išnaudojami ligoninės resursai, gydytojų laikas. Pacientai pas mus rūšiuojami pagal sunkumą. Atvežus sunkiai sužalotą žmogų, gydytojai skuba jo gelbėti. Tuomet tie, kuriems tenka po keletą valandų laukti, skundžiasi ir reiškia nepasitenkinimą. O sveikatos apsaugos ministro įsakyme viskas, netgi įsisiurbusios erkės ištraukimas, apibrėžta kaip būtinoji pagalba. Ar to negalėtų atlikti poliklinikos medikai? Be to, žmonės pas mus dažnai atvyksta turėdami kitų sveikatos priežiūros įstaigų išrašytus siuntimus. Vadinasi, už konsultacijas bus sumokėta joms, o realų darbą padarome mes. Tai –ydinga ir brangiai kainuojanti sistema, tačiau nežinia, kodėl ji nekeičiama“, – sako A.Zubrickas. 
 
Kita problema – paslaugų apmokėjimas. „Būtinąją pagalbą realiai teikti yra nuostolinga. Įkainiai nesikeičia kone nuo 1996 metų – dvylika eurų už konsultaciją. Kaip kirpykloje... tiesa, moterims kirpimas kainuotų turbūt brangiau. Taigi skyrius dirba nuostolingai, gydytojui tenka didžiulis krūvis, o pacientai turi laukti eilėse. Mat padidinti postų skaičiaus neįmanoma vien dėl paslaugų apmokėjimo įkainio. Juk įsteigus papildomą ortopedo-traumatologo etatą problema neišsispręs. Tam, kad jis galėtų dirbti, reikės papildomai rentgenologo, slaugytojos – žodžiu, visos komandos. Kaip gydymo įstaigai tai išspręsti, jei pagal paslaugų įkainį galime padengti vos penkiasdešimt procentų visų išlaidų?“, – klausia A.Zubrickas. 
 
Pernai Skubiosios pagalbos skyriuje vien konsultacijų suteikta 193703 pacientams. Pasak medikų, didžiajai daliai jų pagalbą buvo galima suteikti ir poliklinikoje. Maža to, daliai pacientų skubi pagalba nebuvo reikalinga. Kasdien užsukus į Skubiosios pagalbos skyrių galima pamatyti eilę išsirikiavusių pacientų, visai nepanašių į tuos, kuriems reikalinga skubi pagalba. Pasak medikų, pacientai dažnai gudrauja žinodami, kad net ir pralaukę kelias valandas bus apžiūrėti, o svarbiausia, kad tiek konsultacijos, tiek apžiūra, rentgenas ar kitos procedūros bus atliktos per vieną dieną. Priešingai, nei kreipiantis į šeimos gydytoją.


Skaičiai
Traumatologijos ir ortopedijos skyriuje atliekama nuo 2400 iki 2500 operacijų per metus.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje atliekama per 1000 planinių operacijų ir tiek pat ekstrinių. 
Dienos stacionare atliekama 2 tūkst. operacijų per metus.
Terminių traumų skyriuje – apie 400 operacijų. 
Skubios pagalbos skyriuje 2015 metais ortopedai traumatologai suteikė 30 530 konsultacijų.
Ambulatorinių operacijų atliekama 36 tūkst. 

Komentaras
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovas dr. Algimantas Pamerneckas:

- Kažkuriuo metu, greičiausiai didėjant patyrimui, suvokiau, kad mane, kaip gydytoją, traukia ypač sudėtingų pacientų gydymas. Mūsų specialybėje – tai dauginiai sužalojimai, sunkios komplikacijos. Kasdienės praktikos, medicininių stažuočių metu supratau, kad tiesiog privalau daugiau domėtis ir vadyba, komandinio darbo organizavimu, nes dažnai būtent organizaciniuose dalykuose slypi raktas į sėkmingą pacientų gydymą. 
 
Vienoje Ligonių kasos pažymos išvadų teigiama, kad mūsų ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus veikla įstaigai nuostolinga (pajamos už tame skyriuje suteiktas paslaugas sudaro tik 51,5 proc. išlaidų veiklai užtikrinti). Nereti atvejai, kai pacientai, siunčiami pirminės ir net antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, neturi indikacijų būtinajai pagalbai teikti. Tai reikštų, kad pagal paslaugų reglamentavimą šios galėtų būti teikiamos siunčiančiose įstaigose. Deja, tai nevyksta. Pacientui blogėja paslaugos prieinamumas, ilgėja laikas iki jos suteikimo, žmonės „keliauja per įstaigas“ be būtino reikalo, kartais kyla galimai pagrįstas nepasitenkinimas „visa“ sveikatos priežiūros paslaugų sistema. Manau, tai – skirtingo pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo koordinavimo, organizavimo problemos, kurias reikia spręsti kartu.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...
    „Augantis“ implantas sugrąžins judėjimo džiaugsmą

    „Augantis“ implantas sugrąžins judėjimo džiaugsmą

    Šešiametė Adrijana po kelerių metų vaikščiojimo tik su ramentais pagaliau lengviau atsikvėps. Vaikų ligoninėj...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica