Apie tikrus šeimos gydytojus, komandinio darbo privalumus ir galimybių paiešką

Evelina Machova
2017-10-23
Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centras prieš porą savaičių minėjo dvidešimties metų jubiliejų. Nors, kaip sako jo vadovė Zita Neniškienė, per tuos du dešimtmečius buvo visko, ją labiausiai žavi kolegų sugebėjimas mylėti profesiją. Medikai pripažįsta, kad anksčiau į šeimos gydytojus pacientai žvelgė  įtariai, tačiau šiems pavyko užsitarnauti žmonių pasitikėjimą.
Apie tikrus šeimos gydytojus, komandinio darbo privalumus ir galimybių paiešką
Renginio metu daugelis prisiminė, kad prieš 20 metų, kai rajonuose, vykstant reformai, skilo centrinės ligoninės ir kūrėsi pirminės sveikatos priežiūros centrai, su juose dirbančiais šeimos gydytojais, visuomenė įtariai žiūrėjo į šią gydytojų specializaciją – neva tai bus viską ir kartu nieko išmanantys specialistai. Dabar, pasak Anykščių PSPC medikų, šeimos gydytojai pelno pacientų vis didesnį pasitikėjimą. Šventės metu padėkomis apdovanoti 26 centro darbuotojai.

Apie meilę savo profesijai
 

„Nuo vaikystės svajojau būti gydytoja ir jei kas dabar pasiūlytų pasukti laiką atgal – nekeisčiau nieko. Tiksliau, viską pakartočiau. Būdama šeimos gydytoja geriausiai save realizuoju. Kartais juokauju, kai kas nors paprašo prisistatyti, sakau esu dviejų išdykusių mergaičių mama, žmona, mano vardas Rita, bet šiaip gyvenime dabar esu gydytoja. Ar lengva būti šeimos gydytoja? Tikrai ne, bet ne dėl paties darbo ar emocinio krūvio. Kiekvienas pacientas įėjęs į kabinetą nori būti išgirstas, suprastas, apžiūrėtas ir išeiti nuramintas. Kiekvienas ateina su savais negalavimais, problemomis, skauduliais ir su kiekvienu turi rasti bendrą kalbą tam, kad jis tavimi pasitikėtų“, – sako šeimos gydytoja Rita Juodiškienė.

 
Bendruomenės slaugytoja Kristina Liutkienė sako, jog ne tik gydytojams reikia pacientų pasitikėjimo, bet ir slaugytojoms. Juk jos kasdien taip pat yra atsakingos už pacientus. „Kaip prasideda mano darbo diena? Į darbą visuomet ateinu anksčiau, susirenku pacientų korteles ir, kaip kartais juokaujame, vienas pagrindinių darbų – reguliuoti pacientų eismą į gydytojo kabinetą. Tiek slaugytoja, tiek gydytojas turi dirbti kaip komanda, priešingu atveju, kils ir pacientų, ir tarpusavio konfliktai. Bet aš myliu savo darbą, nors, žinoma, būna visko ir sunkių, ir lengvų dienų. Mano, kaip slaugytojos, darbo stažas – keturiasdešimt metų“, - sako K.Liutkienė
 

„Pradėjau nuo akušerijos, dirbau Kaune, bet vyrui gavus darbą Anykščiuose prieš dešimtmetį persikėliau čia. Sprendimo niekad nesigailėjau. O darbo ir galimybių tobulėti čia tikrai netrūksta. Nesame tik kortelių pildytojos. Kai reikia, ir vaistus suleidžiame, ir paskiepijame, ir receptus išrašome, ir siuntimus pas gydytojus specialistus“, – teigia bendruomenės slaugytoja Kristina Liutkienė.

 
Apie auginamą pasitikėjimą
Anykštietė gydytoja R.Juodiškienė dirbti į Anykščius atvyko prieš aštuoniolika metų, nors prieš tai laimės ieškoti bandė Kaune.
„Baigiau rezidentūrą, pradėjau ieškoti darbo, Kaune nelabai sekėsi, todėl pamaniau, kad man, kaip jaunai gydytojai, visai geras startas būtų Anykščiai. Kaip šiandien pamenu, atėjau pas vadovę Zitą Neniškienę ir sakau, jog noru pas jus dirbti. Ji ir sako: „Nuostabu, pradėsit po savaitės, Kavarsko gydytoja išeina į pensiją. Taigi karjerą pradėjau Kavarske, vėliau įsidarbinau ir Anykščiuose. Gavau nedidelę apylinkę ir darbavausi“, – prisiminimais dalijasi gydytoja.
 
Šiandien apylinkė jau daugiau nei tris kartus didesnė, o į klausimą, ko imasi, kad pacientai norėtų, jog ji būtų jų šeimos gydytoja atsako: „Jokių burtų čia nėra. Stengiuosi kiekvieną kartą su pacientu užmegzti kuo geresnį kontaktą, tiek ir klausiant apie jo šeimos narius, nes vis dėlto esu šeimos gydytoja, o kiekvienam mūsų labai svarbu yra šeima. Taip užsimezga glaudesnis kontaktas, tavimi labiau pasitiki. Didžiausia klaida, kurią gali padaryti šeimos gydytojas, palikti nerimą paciento širdy. Tarkim, ateina pacientas kuo nors skųsdamasis, atrodytų, nieko baisaus ir nėra jokios rimtesnės ligos indikacijos, bet pacientui neramu. Tokiais atvejais vien penkiolikos minučių pokalbio nepakanka: reikia išsikalbėti, paguosti, ieškoti sprendimų.
 
Turbūt viena didžiausių problemų, kalbant apie šeimos mediciną, yra ta, kad visuomenė nelabai pasitiki šeimos gydytojais. Matyt, dar nuo sovietinių laikų yra užsilikęs mąstymas, kad vienas gydytojas žmogaus sveikatos problemų išspręsti negali. Nors mes, šeimos gydytojai, esame puikiai paruošti, nuolat tobulinamės ir kompetencijos mums tikrai pakanka, bet tas nepasitikėjimas vyrauja. Kai atvykau dirbti į Anykščius, buvau pati jauniausia gydytoja. Pacientų akyse dažnai matydavau tokį nepasitikėjimą, bet su laiku įrodai ką gali.“
 
Anykščių gyventojams pasisekė, kad jų pamėgtame Pirminės sveikatos priežiūros centre veikia Vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos tarnyba. Kaip sako jos vedėja kineziterapeutė Dalė Buterlevičienė, smagu tai, kad per kelerius metus pelnė net tik pacientų, bet ir kolegų pasitikėjimą, mat be komandos norimų rezultatų niekaip nebūtų įmanoma pasiekti. 

 

„Jeigu nors vienam vaikui ar šeimai padedame, manau, kad daug nuveikiame. Į mus kreipiasi tėvai, kurių vaikai turi įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat psichologinių problemų turinčios šeimos. Kuomet šeimoje gimsta neįgalus vaikas, artimieji išgyvena didžiulę psichologinę krizę. Mes jų šeimai suteikiame kompleksinę pagalbą, mokome tėvus, kaip susitaikyti su vaiko negalia. Pastebime, kad vis daugiau mamų kreipiasi į mus, prašydamos tiesiog pažiūrėti jų vaikelius. Kaip sakoma, geriausia reklama eina iš lūpų į lūpas“, – sako Vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos tarnybos vedėja kineziterapeutė Dalė Buterlevičienė.

 
Apie galimybes
Tiesa, D.Buterlevičienė prisipažįsta, jog kineziterapeute tapti neplanavo. Mat norėjo būti krepšininke ir mokėsi kūno kultūros institute. „Vienas mano sporto medicinos dėstytojų vis kalbino stoti į mediciną. Sakė nemanąs, kad tapčiau trenere ar profesionalia sportininke. Atsisakiau, bet po metų pradėjau mokytis gydomąją kūno kultūrą, o dar vėliau tapau kineziterapeute. Tais laikais tokį kursą baigėme vos dvi. Atvykus dirbti į Anykščius prieš du dešimtmečius man, galima sakyti, nuo nulio teko sukurti šiandieninį raidos centrą. Ir gydytojus prisikalbinti dirbti, ir slaugytojas bei socialinius darbuotojus. Ar galite įsivaizduoti, kad prieš du dešimtmečius Anykščiuose ir aplinkiniuose rajonuose nebuvo nė vieno medicinos psichologo? Lengva nebuvo, bet šiandien galiu džiaugtis pasiektais rezultatais“, – pasakoja medikė.
 
Specialistė pastebi, kad komandinis darbas ypač svarbus dirbant ankstyvojoje korekcijoje. Nors prisipažįsta ir tai, kad kai tik buvo pradėta kurti Raidos sutrikimų tarnyba, bent vaikų gydytojai į ją žvelgė su tam tikru neapsitikėjimu ir baime. „Dabar džiaugiamės, jog turime galimybę dirbti komandoje, pasitarti, ieškoti geriausių ir efektyviausių sprendimų“, – sako D.Buterlevičienė.
Chirurgijos kabinete dirba Kęstutis Jacunskas, kuris nors ir yra šeimos gydytojas, centre dirba kaip chirurgas ir atlieka visas chirurgines intervencijas, kurios priskiriamos šeimos gydytojams. Pasak mediko, toks sprendimas priimtas siekiant mažinti eiles ir nuo vyresnių kolegų stengiantis nuimti chirurginių procedūrų krūvį.
 

„Į Anykščius atvykau prieš keturiolika metų ir galiu pasakyti, jog darbo kaip specialistas gavau iš karto gerokai daugiau, nei gaučiau didmiestyje. Tiesa, didžiausias darbo krūvis būna vasarą, kaip, beje, ir pasirodžius pirmam sniegui. Bet dirbti man patinka. Kai dar būdamas jaunas gydytojas apsisprendžiau persikraustyti į Anykščius, draugai gerokai nustebo. Juk aš pats kaunietis, o čia išvažiuoju į rajoną. Bet dabar galiu pasakyti, kad bent man geresnės vietos nėra. Neseniai skaičiau straipsnį, kad per metus didmiesčių gyventojai penkias su puse paros praleidžia kamščiuose, Anykščiuose jų nebūna, tad viskas: sporto salė, darbas, teniso kortai, teatras ar poilsis gamtoje pasiekiama per penkias arba dešimt minučių. Manau, nėra nieko brangiau nei galimybė skirti laiko sau ar šeimai“, – sako šeimos gydytojas Kęstutis Jacunskas.


 
Interviu

- Minint Anykščių pirminio sveikatos centro jubiliejų padėkos įteiktos dviem dešimtims darbuotojų. Jums, kaip vadovei, ką tai reiškia? – klausėme centro direktorės Zitos Neniškienės.
- Jei būtų mano valia, apdovanočiau visus, nes centre blogai dirbančių nėra. Teikiant mero padėkas buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę. Mano kolegos visi dirba iš pašaukimo ir man, kaip vadovei, lieka mažai administravimo. Tiek gydytojai, tiek slaugytojos gerbia pacientus, niekad nevėluoja į darbą ir tikrai niekam palei nosį neužtrenks durų. Šeimos gydytojai kartu su slaugytojomis kasdien priima trisdešimt keturiasdešimt pacientų. Aš jais žaviuosi, nes po viso darbo jie dar gali mylėti šeimą, randa laiko paskaityti knygą, nueiti į spektaklį, domėtis įvairiausiomis medicinos naujovėmis ir kelti kvalifikaciją.
 
- Pastaruoju metu nemažai kalbama apie tai, koks turėtų būti šeimos gydytojas. Kuriamas įvaizdis, kad maždaug aštuoniasdešimt procentų visų žmogaus sveikatos problemų išsprendžia būtent jis, o konsultacijos pas specialistą siunčia tik išskirtiniais atvejais. Kaip manote, tai - realu?
- Jei ligonių kasos taupytų pinigus ir atidžiau vertintų mūsų darbą, galbūt pamatytų, kad mes iš tūkstančio atėjusių pacientų konsultacijoms pas specialistus siunčiame tik iki trijų šimtų. Stengiamės taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pinigus. O poliklinikos, kur kartu dirba šeimos gydytojai ir yra antro lygio konsultacijų poliklinikos, iš tokio paties atėjusių pacientų skaičiaus konsultacijos pas specialistus nusiunčia pusantro karto daugiau. Nieko nesakau, jei nuo to visuomenė tampa sveikesnė, bet žvelgiant į statistiką nepanašu, jog toks rezultatas pasiekiamas. Mano supratimu, geras šeimos gydytojas sudaro ne tik gydymo, bet ir sveikos gyvensenos planą. Tą daro ir mūsų gydytojai, žinoma, kartais šiek tiek save skriausdami. Man nepatinka, kai sakoma, jog turime išlaikyti įstaigą. Išlaikyti įstaigos nereikia, ji turi keistis tam, kad galėtų teikti kokybiškas paslaugas.
 
- Spėju, kad šioje vietoje užkabinome finansavimo klausimą, kuris daugeliu atveju iš rajonuose įsikūrusių gydymo įstaigų dažnai pareikalauja ir skausmingų sprendimų.
- Gyventojų skaičius prieš du dešimtmečius Anykščiuose buvo trisdešimt penki tūkstančiai, dabar liko vos dvidešimt trys. Tačiau nei ministro, nei ministerijos neprašome, kad mums tiesiog mokėtų už nesamus gyventojus, nes, priešingu atveju, bankrutuosime. Ieškome išeičių ir tai kartais pareikalauja skausmingų sprendimų. Mažiname personalą pagal finansines galimybes. Juk prieš du dešimtmečius čia dirbo per tris šimtus medikų, slaugytojų. Dabar liko mažiau nei pusė. Žinoma, pirminė sveikatos priežiūra visais laikais buvo akcentuojama kaip prioritetinė sritis, tačiau panašu, kad kol kas, nepaisant visų pažadų, tiek dėl darbo krūvių, tiek dėl didesnio finansavimo šeimos medicina laikosi ant gydytojų bei slaugytojų garbės ir išdidumo.
 
- Kur slypi didžiausia problema kalbant apie pirminius sveikatos priežiūros centrus?
- Ministerijos yra nustatyta, koks turi būti gydytojo apylinkės dydis. Neturime nė vienos didesnės, nei numatyta normatyvuose. Tiesa, trys gydytojai dirba didesniu nei vienas etatu, todėl jų apylinkės keliais šimtais pacientų didesnės. Tačiau tam, kad galėtume spręsti eilių klausimą, turime papildomai du su puse etato šeimos gydytojų, kurie pavaduoja, tarkim, medikus atostogų metu. Chirurgas dirba pusantro etato, ir dar ketvirtį etato turime ginekologės. Mums jie reikalingi, nes, priešingu atveju, šeimos gydytojai tiesiog fiziškai negalėtų pakelti tokio darbo krūvio.
 

Suprantu, kad visa šeimos medicinos sistema kurta pagal skandinavišką modelį - jis neblogas, tačiau liko neįvertintas lietuviškas sergamumas.


Jei Norvegijoje gydytojas turi aptarnauti septynis pacientus per dieną ir išsamiai pasikalbėti su žmogumi, Lietuvoje gydytojas turi penkiolika minučių, per kurias turi išsiaiškinti, kuo žmogus skundžiasi, patarti, jei serga keliomis ligomis ir vartoja skirtingus vaistus, reikia peržiūrėti jų suderinamumą ir panašiai.
Ar jums atrodo realu visa tai padaryti per tokį laiko tarpą? Maža to, jei norėtum pasikonsultuoti su kolega specialistu, nelabai turi galimybių, nes jo čia tiesiog nėra.
 
- Ką tuo norite pasakyti?
- Tai, kad rajonuose reikia stiprinti konsultacinę grandį. Be to, manau, kad reikia kur kas daugiau investicijų į visuomenės sveikatą. Žinoma, jauni žmonės kur kas daugiau dėmesio skiria tiek sveikai gyvensenai, tiek sveikatai. Ateina pasitikrinti profilaktiškai ne tik dėl to, kad reikalauja darbdavys, bet ir dėl savęs. Tačiau problema ta, kad vyresnioji karta serga, tad net ir keisdami gyvenimo būdą norimo rezultato jau nepasieks. Viliuosi, kad dar po dvidešimties metų kasdien šeimos gydytojo kabinete apsilankys tik septyni pacientai, o į visuomenės sveikatos biurą užsuks po kelias dešimtis žmonių. Tikiu, kad jaunoji karta bus kur kas sveikesnė nei mes.

 
Pagerbti medikai

Penktadienį, spalio 6 d., Anykščių kultūros centre buvo minimas Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) 20 metų jubiliejus.
Renginyje dalyvavo LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo narys Antanas Baura, rajono meras Kęstutis Tubis, kaimyninių rajonų pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovai, Anykščių įstaigų bei organizacijų vadovai.

LR sveikatos apsaugos ministro padėkas gavo:
Anykščių PSPC direktorė Zita Neniškienė;
Šeimos gydytoja Dalia Kazlauskienė;
Greitosios medicinos pagalbos bendruomenės slaugytoja Aldona Pavarinytė;
Šeimos gydytoja Vitalija Giriūnienė.
 
LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto padėkomis apdovanoti:
Anykščių PSPC direktorė Zita Neniškienė;
Vaikų ligų gydytoja Ledina Kaladienė;
Slaugos administratorė, gydytojo odontologo padėjėja Violeta Žvikienė;

Gydytoja odontologė Eglė Rudokienė;
Kineziterapeutė, Vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos tarnybos vedėja Dalė Buterlevičienė.
 
Mero padėkas gavo:
Anykščių PSPC direktorė Zita Neniškienė;
Klinikos laborantė Judita Paršelienė;
Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas Ramūnas Šeštokas;
Greitosios medicinos pagalbos bendruomenės slaugytoja Regina Jankauskienė;
Bendruomenės slaugytoja Vita Stankevičienė;
Bendruomenės slaugytoja Virginija Vaitkūnienė;
Energetikas Valdas Čerškus;
Chirurgas Kęstutis Jacunskas;
Chirurgas Rolandas Jurkėnas;
Šeimos gydytojas Raimundas Ramonas;
Bendruomenės slaugytoja Rita Burneikienė;
Bendruomenės slaugytoja Kristina Liutkienė;
Gydytojo odontologo padėjėja Regina Pranckevičienė;
Bendruomenės slaugytoja Daiva Leonavičienė;
Vaikų ligų gydytoja, socialinė pediatrė Marina Palevičienė;
VRSRT vyresnioji slaugytoja Nijolė Andrijauskienė;
Anykščių suaugusiųjų skyriaus vyresnioji bendruomenės slaugytoja Stanislava Strazdienė;
Šeimos gydytoja Rita Juodiškienė;
Vidaus ligų gydytoja Gražina Bernatavičienė;
Greitosios medicinos pagalbos bendruomenės slaugytoja Jolita Pilkienė;
Bendruomenės slaugytoja Lijana Ragauskienė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris