Antakalnio poliklinika turi planą, kaip išnaudoti savivaldybės skiriamą papildomą finansavimą

Evelina Machova
2018-04-13
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė po ilgų diskusijų ir kelis mėnesius trukusių derybų pritarė siūlymui skirti papildomą finansavimą priminei sveikatos priežiūros grandžiai stiprinti. Kaip teigia savivaldos politikai, sostinė - kol kas vienintelė Lietuvoje imasi skatinti medikus pasilikti dirbti tėvynėje, o ne ieškoti laimės svetur. Viliamasi, kad skyrus papildomų lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir slaugytojų atlyginimai kils iki dvidešimties procentų. Savo ruožtu sostinės poliklinikos kuria strategiją, kaip gautus pinigus išnaudoti ne tik atlyginimams didinti, bet ir geresniam paslaugų prieinamumui užtikrinti.
Antakalnio poliklinika turi planą, kaip išnaudoti savivaldybės skiriamą papildomą finansavimą

Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas apie tai, kokių pokyčių, skyrus papildomą finansavimą, tikimasi pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.

- Iš savivaldybės biudžeto skirtos papildomos lėšos pirminės sveikatos priežiūros grandžiai stiprinti. Suprantu, jog esate steigėjai, bet iš principo sistemos finansavimas nuo jūsų nepriklauso. Tokiu žingsniu bandote paskatinti Sveikatos apsaugos ministeriją imtis aktyvesnių veiksmų?
- Nepaisant to, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai yra savivaldybė, visa sistema reguliuojama sveikatos apsaugos ministro įsakymais ir įstatymais. Įtakos paslaugų teikimui ar reglamentavimui savivaldybės neturi. Reguliavimas eina iš centro, pinigai – iš centro, o atsakomybė tenka savivaldybei. Problemos, kurios susijusios su finansavimo trūkumu, akivaizdžios. Žinoma, jas galima stumti nuo savęs ir bandyti atsakomybę permesti kitiems. Bet ar tuomet kas pasikeis? Ir taip, tikiuosi, kad ši iniciatyva ministeriją paskatins nacionaliniu mastu spręsti medikų atlyginimo klausimą, ypač kalbant apie šeimos mediciną.
 
- Kokios priežastys lėmė tokį savivaldybės sprendimą ir kaip jį spręs beveik keturių milijonų papildoma injekcija sostinės gydymo įstaigoms?
- Visų pirma aiškiai matome emigruojančių gydytojų srautus. Matome, kad vyksta aktyvus geresnių, jaunesnių gydytojų verbavimas, vadinamasis „head hunting“. Taigi, emigracija – viena priežastis. Antra – Vilniuje darbo krūvis šeimos gydytojams yra milžiniškas. Skaičiuojama, kad sostinėje yra penki šimtai penkiasdešimt tūkstančių gyventojų, tačiau pagal tai, kiek jų yra prisirašiusių gydymo įstaigose ir kiek jų lankosi pas medikus, skaičius išauga iki šešių šimtų keturiasdešimt tūkstančių. Apylinkės – didžiulės, srautai – milžiniški. Visa tai matydami, nusprendėme imtis veiksmų: mažinti darbo krūvį medikams išlaikant tokį patį atlyginimą.
 
- Šios problemos egzistavo ir prieš metus, ir prieš dvejus ar net daugiau, kodėl skirti papildomą finansavimą nuspręsta šiemet?
- Trejus metus susirašinėjome su kiekvienu nauju sveikatos apsaugos ministru. Sakėme, kad situacija – apgailėtina. Vienas vizitas pas šeimos gydytoją įvertintas dviem su puse euro. Suma – neadekvati. Per metus už vieną prisirašiusį pacientą, priklausomai nuo amžiaus grupės, gaunami dvidešimt keturi eurai. Matome, jog vyresnio amžiaus žmonių apsilankymai yra šešis septynis kartus dažnesni, tačiau paslaugos įkainis tiek kartų nesiskiria. Iš to išplaukia eilės, maži gydytojų atlyginimai, nes gydymo įstaigos iš turimo biudžeto negali papildomai samdyti šeimos gydytojų.

Ministerija nesiėmė veiksmų, kurie šią situaciją keistų iš esmės. Sveikatos apsaugos sistema yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, taip ir turėtų būti. Tai, kad savivaldybė iš savo biudžeto prisideda prie medikų atlyginimų didinimo, paslaugų gerinimo, nėra normali praktika. Situacija tik rodo, kad problemas reikia spręsti nacionaliniu mastu ir skubiai. Juk ir medikų sąjūdis kyla ne dėl to, kad juos kažkas iš apačios kedena. Žmonės nepatenkinti ir jų reikalavimai pagrįsti.
 
- Kokie savivaldybės lūkesčiai skyrus papildomas lėšas ir kaip pasikeis medikų darbo krūvis?
- Yra numatyta tvarka, kaip vertinsime poliklinikų rezultatus. Už tai ir bus skiriamas papildomas finansavimas. Numatyta, kad pirmam paciento vizitui gydytojai turi skirti bent penkiolika minučių, paslaugas suteikti per septynias dienas. Tai tik keletas reikalavimų norint gauti papildomą finansavimą. Esmė – gerinti paslaugų prieinamumą bei gydytojų motyvaciją. Turbūt sutiksite, kad didesnis atlyginimas retą džiugins, jei bus dvigubai didesnis darbo krūvis. Todėl skiriant papildomą finansavimą bus galima sumažinti gydytojų darbo krūvį, mažinant apylinkes, tačiau atlyginimas liks toks pats. Žinoma, yra galimybė ir dirbti daugiau už tai gaunant iki dvidešimties procentų didesnį atlyginimą. Bet šeimos gydytojas turės susidėlioti darbo laiką taip, kad išpildytų numatytus reikalavimus: penkiolika minučių pirmam vizitui ir paslaugos suteikimas per septynias dienas.
Sulaukiame nemažai pacientų skundų, kur sakoma, jog vizito metu gydytojas bendrauja ne su juo, o kompiuteriu. Natūralu, medikams šiandien tenka užpildyti begalę dokumentų, o per dieną prie jų durų pagalbos laukia po keturiasdešimt pacientų. Esant tokiam krūviui nelabai ir lieka laiko pažiūrėti pacientui į akis. Taip pat viliamės, kad sumažės eilės, nes poliklinikos galės priimti papildomai šeimos gydytojų. Šiuo metu skaičiuojama, kad sostinėje trūksta maždaug dvidešimties šeimos gydytojų.
 
- Finansavimas, kaip suprantu, numatytas šiems metams, o kaip bus kitąmet? Juk nesitikite, kad vienkartine injekcija išspręsite visas problemas?
- Savivaldybės biudžetai tvirtinami kasmet, stebime makroekonomines prognozes, krizės artimiausius trejus metus neprognozuoja nei Lietuvos bankas, nei Finansų ministerija. Priešingai, numatomas atlyginimų augimas. Vadinasi, bus surenkama ir daugiau gyventojų pajamų mokesčio, taigi didės savivaldybės biudžetas. Todėl manau, kad papildomą finansavimą pajėgsime skirti ir kitąmet, jei dabartinė strategija pasitvirtins. Aišku, nuoširdžiai tikimės, kad ir Sveikatos apsaugos ministerija imsis priemonių, tad savivaldybės prisidėjimas galės mažėti.
 
- Jums, kaip pacientui, kas labiausiai kliūna, tiksliau, kuo esate labiausiai nepatenkintas sostinės pirminės sveikatos priežiūros grandyje?
- Nors pas šeimos gydytoją lankausi gana retai, bet kaip ir daugeliui pacientų turbūt kliūna tai, jog gydytojas iš principo neturi laiko gydyti. Vizito metu jis daugiau žiūri į kompiuterio monitorių, vis ką nors pildo. Nors aš neturiu poreikio pabendrauti, tačiau norėtųsi, kad jis turėtų laiko atidžiau pasižiūrėti, ar tikrai man viskas gerai. Tai jokiais būdais ne gydytojų kaltė, tiesiog administracinė našta tekanti jiems – per didelė.


 
Turi viziją, kaip išnaudoti papildomą finansavimą
Kalbai pasisukus apie papildomą finansavimą, tam skiriamas lėšas nuolat kyla diskusijos, kaip efektyviai jas panaudoti. Vilniaus miesto savivaldybės atstovų teigimu, papildomas finansavimas sostinėje, kaip tikimasi, sutrumpins eiles gydymo įstaigose, pagerins paslaugų prieinamumą. Atsiras galimybė šeimos gydytojo komandai atlyginimus padidinti iki dvidešimties procentų. Klausimas, ar to pakaks? Pasak VšĮ Antakalnio poliklinikos atstovų, vien papildomas pinigų įliejimas situacijos iš esmės nesprendžia. Norint pasiekti realių rezultatų reikalinga ilgalaikė strategija. Ar tokią turi? Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Ingrida Savickienė atsako teigiamai. Įstaiga svarsto kelis variantus, kaip pagerinti šeimos gydytojo paslaugų prieinamumą, vienas jų – šeimos gydytojo komandą papildyti atvejo vadybininkais, kurie taps tarpininkai tarp šeimos gydytojo ir paciento.
 
36 vieno paciento vizitai per metus

„Manau, kad savivaldybės sprendimas skirti papildomą finansavimą yra tik pirmas žingsnis gerinant šeimos medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Juolab kad net ir Šeimos medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų plane yra numatyta stiprinti šeimos gydytojų komandą įtraukiant socialinius darbuotojus, visuomenės sveikatos specialistus bei mažinti šeimos gydytojų apylinkes. Savivaldybės papildomas finansavimas leis mums žengti pirmus pokyčių žingsnius“, – sako Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Ingrida Savickienė.

 Pasak pavaduotojos medicinai, esant dideliam šeimos gydytojo darbo krūviui visų pirma kenčia teikiamų paslaugų kokybė, be to, jas teikia pervargę gydytojai.
„Yra pacientų, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra. Pavyzdžiui, panagrinėkime atsitiktinę reglamentuoto dydžio 1550 pacientų turinčią apylinkę. Visi jos pacientai pernai pas šeimos gydytoją apsilankė bent kartą per metus. Tačiau į akis krenta tai, kad šioje apylinkėje yra pacientų, kurie pas gydytoją per metus apsilankė 36 ar 27 kartus. Žvelgiant į skaičius šios apylinkės pacientai iš viso pas šeimos gydytoją per metus apsilankė 6993 kartus. Šeimos gydytojas kasdien per šešias darbo valandas konsultavo po trisdešimt pacientų. Vienam žmogui vidutiniškai tenka vos penkios minutės“, – apie šeimos gydytojams tenkantį darbo krūvį pasakoja I.Savickienė.
Žvelgiant į vieno paciento vizitų skaičių, kuris kartais siekia ir trisdešimt kartų per metus, kyla klausimas, kuo žmogus turi sirgti, kad jam prireikia tiek šeimos gydytojo konsultacijų? Pasak pavaduotojos medicinai, dažniausiai tiek kartų apsilanko vyresnio amžiaus pacientai, sergantys ne viena, o keliomis ligomis ir, tikėtina, dėl ribotos apsilankymo laiko trukmės neišsprendžia visų su sveikata iškilusių klausimų.

 
Vizitų pas šeimos gydytoją planavimas
Pasak I.Savickienės, gavus papildomą finansavimą bus galimybė į gydymo procesą įtraukti atvejo vadybininkus. Šiems darbuotojams galima priskirti daug funkcijų, kurias šiuo metu atlieka šeimos gydytojai ir slaugytojai (arba jos net neatliekamos). Atvejo vadybininkas pirmiausia padėtų pacientui pasiruošti vizitui pas šeimos gydytoją, o tai leistų pagerinti paslaugų efektyvumą ir kokybę. Dėmesys pirmiausia bus kreipiamas į vyresnio amžiaus lėtinėmis ligomis sergančius žmones. „Planuojame pacientus diferencijuoti pagal sergamumą tam tikromis ligomis, jų sunkumą. Kuo tokiais atvejais galėtų pagelbėti atvejo vadybininkas? Jis kartu su pacientu galėtų sudaryti apsilankymų pas šeimos gydytoją bei gydytojus specialistus planą. Plane taip pat galima numatyti tyrimus, vaistų vartojimą, nustatyti fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir gyvenimo režimą.
 
Esame paruošę susirgimų stebėjimo ir prevencijos dienyną, kurį jau naudoja Antakalnio poliklinikos pacientai. Dienyne pacientai savarankiškai žymi svarbius sveikatai duomenis, pavyzdžiui, kada ir kokius vaistus vartojo, kokie buvo šalutiniai poveikiai ir taip toliau. Dienyną užpildyti gali padėti atvejo vadybininkas, kuris taip pat įvertintų vaistų suderinamumą, o tai itin svarbu pacientams, sergantiems keliomis ligomis.
Dienyne pacientas taip pat žymi savo mitybą, dienos režimą bei fizinį aktyvumą. Pildant dienyno konkrečius klausimus kilus net menkiausiems neaiškumams, pacientas gali kreiptis į atvejo vadybininką, o ne registruotis vizito pas šeimos gydytoją. Tai užtikrina, kad pacientas pas šeimos gydytoją eitų tikslingai, o gydytojas atsivertęs dienyną matytų, kaip žmogus laikosi jam paskirto režimo ir gydymo, kokia buvo jo savijauta“, – sako I.Savickienė. 
 
Toks dienyno pildymas būtų itin aktualus vyresnio (65 m. ir daugiau) amžiaus pacientams. Tokiais atvejais apsilankymų pas šeimos gydytoją skaičių pavyktų sumažinti, nes į kylančius klausimus atsakyti galėtų atvejo vadybininkai, o pas gydytoją pacientai ateitų pasiruošę.
Antakalnio poliklinika ne pirmus metus sprendžia vyresnio amžiaus pacientų apsilankymų pas šeimos gydytoją efektyvumą. Tuo tikslu įkurtas Senjorų klubas, kur gydytojai, slaugytojai su pacientais kalba apie ligų prevenciją, kaip atpažinti ligų simptomus, kitais aktualiais kausimais. Klubo tikslas – kad kiekvienas pacientas, siekiant mažinti nepagrįstų apsilankymų pas šeimos gydytoją skaičių, pats įsitrauktų į ligų kontrolę.
 

Dėmesys prevencijai ir profilaktikai
Atvejo vadybininkams taip pat būtų galima priskirti ir kitas šiuo metu šeimos gydytojams tenkančias funkcijas. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos ir prevencijos paslaugas. „Labai svarbu skirti daugiau dėmesio ir profilaktinėms programoms, ir sveikai gyvensenai. Tai – labai svarbios sritys, kurios šiandien dažnai dėl laiko stokos nustumiamos į antrą planą. Tarkim, kontroliuoti kraujo spaudimą, kasdien jį pasimatuoti – įprasta ir natūralu, tačiau pastovi svorio kontrolė kartais pamirštama kaip ne toks reikšmingas dalykas. Dar viena svarbi dalis – rizikos veiksniai, žalingi įpročiai, mityba, fizinis aktyvumas. Jiems, manau, skiriame per mažai dėmesio, jei tai keistume, tikėtina, kad apsilankymų pas šeimos gydytoją skaičius mažėtų. Jau ir dabar įsakyme, reglamentuojančiame pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimą ir organizavimą, yra numatyta, jog įstaigoje turi būti už prevencinių programų įgyvendinimą atsakingas koordinatorius. Lėšos tokiam specialistui išlaikyti neskiriamos, todėl ir čia būtų galima pasinaudoti savivaldybės papildomu finansavimu“, – sako I.Savickienė.
 
Atvejo vadybininkai pagelbėtų ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams. Jų apsilankymų skaičius kaip ir vyresnio amžiaus žmonių, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, taip pat didelis.
„Atvejo vadybininkai galėtų padėti sudaryti vaiko apsilankymų pas gydytojus, profilaktinių patikrinimų, skiepų planą. Tiesa, kalbant apie vaikus, atvejo vadybininkai būtų labiau orientuoti į sveiką gyvenseną, o ne į medikamentinį gydymą. Tas pats galioja ir jaunimui. Ligos jaunėja, todėl ypač svarbu dėmesys jauniems pacientams: rinkti kuo tikslesnę anamnezę, atlikti planinius sveikatos patikrinimus ir tyrimus, skirti didelį dėmesį sveikai gyvensenai“, – vardija I.Savickienė.

 
Komentarai
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė:

- Mintis skirti papildomą finansavimą kilo natūraliai, nes ne vienerius metus poliklinikų vadovai akcentavo, jog šeimos gydytojų įdarbinimas tampa vis aktualesnė problema. Mat už suteikiamas paslaugas gaunamų lėšų neužtenka mokėti jiems adekvačius atlyginimus, o darbo krūvis auga. Norinčiųjų dirbti trūksta. Vilniečiai puikiai žino, kokios eilės sostinės poliklinikose ir ne vienas pacientas skundžiasi, kad gydytojas jam tegali skirti vos penkias minutes. Todėl savivaldybė nusprendė palengvinti situaciją skirdama papildomą finansavimą, gerinant galimybes sostinės gyventojams greičiau gauti paslaugas.
 
Tiesa, sprendimas ne iš karto sulaukė pritarimo. Kolegos liberalai iškėlė klausimą, kodėl papildomas finansavimas numatytas tik viešojo sektoriaus gydymo įstaigoms, nors dvidešimt procentų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų sostinės gyventojams suteikia privatus sektorius. Konkurencijos taryba išaiškino, kad tai būtų pažeidimas, todėl aprašas yra pataisytas ir papildomas lėšas galės gauti tiek privačios, tiek ir viešosios įstaigos. Tiesa, privačios šiuo atveju turės įvykdyti ir tam tikrus įsipareigojimus, kokius turi viešasis sektorius. Pavyzdžiui, ilgesnis darbo laikas, darbas savaitgaliais ir panašiai.
Priimdama tokį sprendimą savivaldybė iš principo sprendžia ne visiškai savo problemas. Tačiau besirūpindama gyventojais, kad jie galėtų greičiau gauti šeimos gydytojo pagalbą sprendžia bendražmogišką problemą ir viliasi, jog ir Vyriausybė imsis atitinkamų veiksmų.
 
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vadovas Jonas Bartlingas:

- Tvarkos projekte yra numatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pretenduojanti gauti finansavimą iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto: pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaiga (PAASPĮ) turi priklausyti Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemai, teikti nemokamas šeimos medicinos paslaugas, pacientų vizitus pas šeimos (vidaus ligų, vaikų ligų) gydytojus turi registruoti PAASPĮ elektroninėje sistemoje, prie jos prisirašiusiems gyventojams turi būti suteikta galimybė registruotis internetu, jos darbo laikas – darbo dieną ne trumpiau nei trylika valandų per dieną, šeštadieniais – ne trumpiau kaip keturios valandos per dieną (PAASPĮ, kurių šeimos gydytojai aptarnauja dvi ir mažiau apylinkių, darbo laikas – ne mažiau kaip dvi darbo dienos per savaitę nuo septintos valandos ir ne mažiau kaip dvi darbo dienos per savaitę iki dvidešimtos valandos, šeštadieniais – ne trumpiau kaip dvi valandas) ir panašiai. Nustatytais kriterijais siekiama sudaryti vienodas paslaugų teikimo sąlygas ir prieinamumą gyventojams tiek VMS, tiek privačiose bei kitose valstybinėse PAASPĮ. Vienodai pacientų registracijos sistema reikalinga veiklos rodikliams įvertinti.

 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris