Alytaus poliklinika pasirūpino ir nedrausmingais pacientais

Deimantė Zailskaitė
2015-11-23
„Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje eilių neturėtų būti“, - sutartinai tvirtina VšĮ Alytaus poliklinikos vadovas Vitalijus Kovaliovas ir šios gydymo įstaigos vaikų ligų gydytoja bei vidaus medicininio audito grupės vadovė Adelė Dimšienė. Iš tiesų, perbėgus Alytaus poliklinikos koridoriais stebina tai, jog eilėms prie gydytojų kabineto užkertamas kelias, o pacientams sudaromos galimybės, esant reikalui, pas šeimos gydytoją patekti dar tą pačią dieną.
Alytaus poliklinika pasirūpino ir nedrausmingais pacientais
Atvykęs į polikliniką gyventojas tiesiu taikymu eina prie eilių terminalo, kur „išsiima“ eiliškumo talonėlį. Registratorė ūmiai susirgusius pacientus dėl būtinosios pagalbos registruoja tai pačiai dienai pas vaikų, vidaus ligų ir šeimos gydytojus. Jei yra būtinajai pagalbai laisvo laiko – internetinėje sistemoje, jei nėra – nukreipia į būtinosios pagalbos kabinetus.

- Kas per kelerius metus, jums tapus direktoriumi, pasikeitė VšĮ Alytaus poliklinikos gyvenime?

Vitalijus Kovaliovas: - Pirmiausiai pasikeitė pačios gydymo įstaigos strategija, lengvinant gydytojų darbą, suteikiant daugiau galimybių pacientams greičiau patekti pas šeimos gydytoją.
Alytaus poliklinikoje per praėjusius metus iš esmės pertvarkyta patekimo pas gydytojus tvarka ir priimtos paslaugų prieinamumui gerinti skirtos priemonės.
Dvejus trejus metus analizavome darbo apimtis: kiek gydytojui suteikti laiko apžiūrai, kad jis turėtų galimybę priimti kiekvieną pacientą pagal jo individualius poreikius ir pageidavimus. Dar vienas įgyvendintas uždavinys - laiko, per kurį pacientas patenka pas šeimos gydytoją, nustatymas.
Akivaizdu, kol nebuvo kalbama apie e.sveikatos sistemą, pacientų srautus reguliavo patys gydytojai, kurie, esant griežtoms konkurencinėms sąlygoms (vis atsirasdavo naujų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų), norėdami įtikti pacientui nesilaikydavo tvarkos ir priimdavo juos bet kada ir bet kaip.
Tuomet mūsų poliklinikoje buvo peržiūrėta išankstinė registracija, dokumentų valdymo schema, pacientų, per dieną patenkančių pas šeimos gydytoją, skaičius, nustatant, kiek kreiptasi dėl ūmios būklės. Tai padaryta tam, kad būtų galima kalbėti apie suteikiamų paslaugų prieinamumo gerinimą.

Pastebėjome, kad gydytojas negali užtikrinti visų pacientų lūkesčių. Buvo sukurtas vadinamasis būtinosios pagalbos kabinetas, kur šeimos gydytojas rotaciniu principu priima ir apžiūri net ir ne savo apylinkės pacientus, po to registruoja juos pakartotinai apsilankyti jau pas tą gydytoją, prie kurio pacientas yra prisirašęs.
Taip pat apskaičiavome, kiek vienam žmogui reikia skirti laiko per šeimos gydytojo apžiūrą. Priėjome prie standartinės penkiolikos minučių apimties nustatymo, nors laikomasi nerašytos taisyklės, kad vienam pacientui turi būti skiriama bent dvidešimt minučių. Tačiau pacientų būklės yra skirtingos, jų poreikiai - irgi. Kartais reikalingas tik dokumentų užpildymas, pakartotinių dokumentų, receptų išrašymas. Bet yra ir tokių atvejų, kuomet reikalaujama griežtesnės apžiūros, ligos diferenciacijos.
 
- Kaip vertinate Prezidentūroje užgimusį įstatymo projektą, jog būtų nustatytas privalomas patekimo pas gydytoją terminas?
V.Kovaliovas: - Visų pirma Alytaus poliklinikoje selekcionuojame trijų tipų eiles: tai yra ūmaus atvejo, kuomet pacientui reikalinga pagalba dabar, bet tai nėra būtinoji pagalba. Sugebėjome pasiekti, kad jeigu gydytojas tuo momentu jau nebeturi pirminių talonų, būtinosios pagalbos kabinetas užtikrina, kad medicininė paslauga būtų suteikta tą pačią dieną. Antra – tai ilgalaikės eilės. Tai yra pakartotiniai talonai, kuomet gydytojas nusprendžia, kada jis nori susitikti su pacientu pakartotinai, ir registruoja šį jau ateinančiam vizitui.
Tuomet grįžtame prie trečiojo tipo eilių: tai yra prie gydytojų kabineto susidarančios eilės. Anksčiau, kol nebuvo mūsų įdiegtos sistemos, prie gydytojų kabineto kartais susitelkdavo net penki šeši žmonės, nes yra tokių nedrausmingų pacientų, kurie nori gauti paslaugą „čia“ ir „dabar“. Nustatėme terminą, kad prie gydytojų kabineto negali būti ilgesnių nei pusės valandos eilių, ir ne daugiau kaip du laukiantys pacientai.

Adelė Dimšienė: - Manau, kad daugiausiai problemų kyla patenkant pas antrinio lygio specialistus. Yra begalė sisteminių priežasčių, kurios gydymo įstaigose sąlygoja eilių susidarymą.
Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje eilių neturėtų būti. Bet kas sąlygoja, kad susidaro perteklinis krūvis? Pernelyg daug išrašomų siuntimų ir jiems pildyti keliami dideli reikalavimai, kai pacientas šeimos gydytojo yra siunčiamas konsultacijos pas specialistą. Ne visais atvejais būtini bendrieji tyrimai. Dažnai, pavyzdžiui, okulistui, bendrieji tyrimai būna nereikalingi.
Siuntimų poreikį pas gydytojus specialistus taip pat didina netinkama gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo tvarka, tai yra apmokėjimas tik už pirmą ir ketvirtą konsultaciją. Manome, kad ambulatorinių konsultacijų apmokėjimas turėtų būti ne tik už pirmą ir ketvirtą apsilankymą, bet už kiekvieną, galbūt skirtingais įkainiais. Taip pat neturėtų būti konsultacijoms skirtų lėšų kvotavimo.
Gydytojai specialistai nesuinteresuoti stebėti paciento sveikatos būklės, vertinti tyrimų ir koreguoti gydymą pakartotinių apsilankymų metu, kai už tai negauna atlygio, o laiko sąnaudos - ne mažesnės. Kokia tada paciento ištyrimo kokybė? Esant tokiai apmokėjimo tvarkai, didinamas šeimos gydytojų perteklinis siuntimų rašymas, o gydytojo specialisto konsultacija neapima visų paciento problemų ir kokybiškesnio ištyrimo.
Taigi, esama tvarka – mokėjimas už pirmą ir ketvirtą apsilankymą pas gydytoją specialistą - manau, kardinaliai bloga ir didina eiles bei per didelį krūvį pirminio lygio specialistams, analogiškai ir konsultantams.
 
- Neišgąsdino siūlymas: jeigu pacientas pas gydytoją nepatenka per nustatytą terminą - nemokėti už gydymo paslaugas?
V.Kovaliovas: - Užtikrindami paslaugos teikimą visų pirma turėtume kalbėti apie šio įstatymo atsiradimo prasmę. Pritariame, kad eiles reikia trumpinti. Bet pažiūrėkime, kokiose sferose. Plačiai diskutuojama būtent dėl ambulatorinės grandies, tai yra patekimo pas šeimos gydytojus. Sakykite, kas kompensuos specialistų trūkumą periferijoje, kur gyventojai turėtų gauti paslaugą, pagal kurią skaičiuojami vartojimo rodikliai teritorinėse ligonių kasose?
Galima pateikti pavyzdį: pavyzdžiui, aš noriu patekti pas notarą, man „dega“ sutartis. Skambinu notarui, bet jis, lygiai taip pat selekciniu būdu pagal gyventojų skaičių priskirtas regionui, man sako: šiandieną jūs nepateksite, atvykite po savaitės. Ką? Jam po savaitės irgi nereikėtų mokėti?.. Nėra nė vienos sistemos, kurioje būtų taikomas toks metodas. Jeigu jau yra baudžiava ir baudimas, mes tada norėtume sužinoti, o kur yra skatinimas? Nes pagal dabartinį atsiskaitymą su teritorinėmis ligonių kasomis ir rodiklius, kurie yra kaip gerų darbo rezultatų vertinimas, gali dirbti kad ir labai gerai, bet virš balo vis tiek nepakilsi. Bet jeigu ko nors neatliksi, tau iškart nuskaičiuos už esą padarytą žalą. Taigi pasikartosiu - jeigu jau yra baudimas už tokius dalykus, nustatykime ir skatinimą. Bet ne iš įstaigos lėšų, o lygiai taip pat iš teritorinių ligonių kasų.

A.Dimšienė: - Mes dar ignoruotume gero konsultanto populiarumą, nes būtent pas tuos specialistus, kuriuos žmonės laiko autoritetingais ir vertina kaip geresnius, ir susidaro didesnės eilės. Ar ir jį, kadangi ambulatorinėms konsultacijoms yra laiko limitas, reikia bausti už tai, jog yra populiaresnis, pas jį sunkiau patekti.
Gydytojai skundžiasi, kad atliekant tiek prevencines, tiek skatinamąsias programas, vis daugiau jiems skiriama darbo, tačiau sutilpti į tą patį laiką – dvylika ar penkiolika minučių – turint tą pačią etatinę pareigybę ir aptarnaujant tą patį pacientų skaičių, neįmanoma. Taip, vadinamosios „skatinamosios“ ir prevencinės programos finansuojamos papildomai, tačiau jų įkainiai neadekvatūs sąnaudoms. Pavyzdžiui, kokią už skiriamą įkainį slaugą (slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo) galima užtikrinti, kad paslauga būtų kokybiška, atitiktų paciento poreikius ir būtų finansiškai rentabili? Mes tai patikrinome vykdydami ES lėšomis finansuojamą Integralios pagalbos plėtros projektą.
 
- Alytuje startavusi Integralios pagalbos namuose programa toliau sėkmingai tęsiama?
A.Dimšienė: - Žinome, kad kitąmet projektas bus tęsiamas, nes Alytaus miesto savivaldybė atsiliepė į mūsų prašymą ir suteikė tarpprojektiniam laikotarpiui finansavimą, kad paslaugų teikimas Alytaus mieste būtų nepertraukiamas. Įsivaizduokite, jeigu šitiems pacientams, kurie gauna integralios pagalbos namuose paslaugas, būtų reikėję pasakyti, kad nuo šiol jus tik du ar tris kartus aplankys apylinkės slaugytoja, ir viskas. Tai būtų katastrofa!
Šimtas aštuoniolika mūsų poliklinikos pacientų pasinaudojo integraliosios pagalbos namuose paslaugomis. Ką tik atlikome anketinę apklausą, kiek reikia socialinės pagalbos namuose, kokių medicininių procedūrų ir panašiai. Integralios pagalbos poreikį išreiškė aštuoniasdešimt du pacientai. Dabar aptarnaujame septyniasdešimt.
Integralias paslaugas – tai yra slaugą ir socialinę globą, - gauna tik sunkiai sergantys pacientai, kuriems reikalinga nuolatinė slauga.

Manau, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pirminiame lygyje slaugą turėtų organizuoti komandiniu, tai yra mobilių brigadų principu. Labai gerai, kad integralios pagalbos tęstinumas bus. Įkurtos penkios mobilios komandos, pacientams paslaugas teikiančios namuose. Manau, kad Lietuvos senoliams tai yra tikrai gera žinia.


 
- Alytaus regione jaučiamas medikų trūkumas?
V.Kovaliovas: - Atkreipčiau dėmesį į tokias specifines sritis kaip psichiatrija ir odontologija. Šeimos gydytoją surasti nėra sunku. Tačiau su psichiatrais Lietuvoje tikrai yra problema. Seniau įsakymas reikalavo, jog psichiatras turi dirbti penkias dienas, nemažiau nei penkias valandas per dieną. Dabar nuo šių metų sausio pirmosios jis papildytas dar ir komandiniu principu. Reiškia, komandoje turi būti psichologas, socialinis darbuotojas, psichiatras. Ieškodami gydytojo psichiatro nuėjome kryžiaus kelius. Vienu metu didelėje mūsų poliklinikoje dirbo tik vienas psichiatras.
Psichiatrai nori gauti gerą algą. Tai yra viena brangiausių sričių, jei nori išlaikyti psichikos sveikatos centrą. Mano nuomone, įsigaliojus minėtam įsakymui, kai kurios psichikos sveikatos centrus turinčios įstaigos nebeatitiks keliamų reikalavimų. Todėl manau, kad teritorinės ligonių kasos turėtų peržiūrėti sutartinius įsipareigojimus dėl licencijavimo ir akreditavimo.
Privatūs odontologiniai kabinetai deklaruoja norą paslaugas teikti geriau nei viešajame sektoriuje. Bet paskaičiuokime, kiek tai yra brangiau - ne visi žmonės sugeba tiek mokėti. Taip pat skaičiuokime, kiek gi viešame sektoriuje odontologas gali uždirbti, jeigu jis, tarkime, atlieka terapinio pobūdžio darbą. Srautai yra didžiuliai ir faktiškai pacientą jis turi aptarnauti vos ne per pusvalandį ar dvidešimt minučių. O privačiame sektoriuje, taip iškėlus kainas, gali suteikti paslaugą už pakankamai atlygintiną darbą ir per valandą. Jauni specialistai į viešąjį sektorių dažniausiai ateina tik įgyti praktikos. Tai padarę jie dažniausiai išeina. Tai yra didžiulis nuostolis įstaigai, todėl kad įstaiga, faktiškai naudodama resursus, apmoko gydytoją, o paskui netenka jo, lygiai taip pat netenka ir paciento.
Taigi, mums tenka tas sunkesnis kontingentas, kai darbo reikia įdėti daug, tačiau finansinė jo išraiška nėra didelė.
 
- Paskutinis klausimas: skirstant valstybės biudžetą, rodos, viskas ligoninėms. O kas lieka poliklinikoms?
V.Kovaliovas: - Pasižiūrėkime į Lietuvoje egzistuojančias tendencijas: visur galioja taisyklė „aštuoniasdešimt – dvidešimt“. Vertinant darbo krūvius, poliklinikos atlieka aštuoniasdešimt procentų, o stacionarai – dvidešimt. Bet jeigu žiūrėsime per finansavimo prizmę, yra atvirkščiai. Didelio prieštaravimo aš nematau, nes bet kuriuo atveju stacionaruose yra atitinkama darbo specifika, išsilavinimai, krūviai, galų gale pats darbo pobūdis. Jūs nepamirškite, kad stacionarai dirba visą parą. Pripažinkime, kad naktinių poliklinikų nėra.
Nenorėčiau sutikti, kad viskas atitenka ligoninėms. Gauname ir mes, poliklinikos. Tik už tai kartais tenka kovoti. Iki šiol niekaip negaliu suprasti, kodėl jeigu jau kalbama apie dienos stacionarus, būtinai yra prierašas, kad tik stacionariose įstaigose? Kodėl dienos stacionaro paslaugos negali būti taikomos ir poliklinikose?
A.Dimšienė: - Siekiant užtikrinti, kad pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtų suteikiama aštuoniasdešimt procentų visų paslaugų ir sumažinamas hospitalizavimas, turi būti peržiūrėti paslaugų įkainiai tiek pirminio, tiek kitų lygių ambulatorinėms grandims.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris