Kviečiami balsuoti iš namų
 
Artėjant rinkimams VRK gauna duomenis apie asmenis, kurie turi teisę balsuoti namuose. Į šią kategoriją patenka 70 metų sulaukę ir vyresni rinkėjai, taip pat negalią turintys rinkėjai, juos namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys bei dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai.
 

„Kuris konkretus rinkėjas, kokią konkrečiai negalią turi, VRK informacinėje sistemoje nėra detalizuojama saugant jautrius kiekvieno rinkėjo asmens duomenis, tačiau rinkimų komisijos nariai žino, kad jis turi teisę balsuoti namuose. Pabrėžtina, kad tai – rinkėjo teisė, kuria jis gali ir nesinaudoti. Rinkėjai yra visada laukiami rinkimų apylinkėse, jei tik patys pageidauja atvykti ir išreikšti pilietinę poziciją. Todėl svarbu rinkimų vietų ir rinkimų informacijos prieinamumas kiekvienam rinkėjui“, – pasakojo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos skyriaus patarėja ir atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

 
VRK dėl neįgalumo savarankiškai negalinčiam balsuoti rinkėjui stengiasi sudaryti sąlygas laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, arba pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.
 
Prieš kiekvienus rinkimus komisijų nariams organizuojami specialūs mokymai apie rinkimų prieinamumo asmenims su negalia užtikrinimą. Mokymus veda Lietuvos negalios forumo, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos, Lietuvos sutrikusios intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“, Lietuvos kurčiųjų draugijos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai. Šios organizacijos, taip pat ir Lietuvių gestų kalbos vertimų centras bei Neįgaliųjų reikalų departamentas, Asmenų su negalia teisių agentūra žiniomis, konsultacijomis ir patarimais padeda užtikrinti, kad balsavimo procesas rinkėjams su negalia būtų kaip įmanoma prieinamesnis, patogesnis ir suprantamesnis.
 
Patarėja pasakojo, kad pavasarį vykusiuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose beveik 90 proc. rinkimų apylinkių buvo pasiruošusios priimti asmenis su negalia. „Suprantame ir savivaldybių iššūkius, ypač didžiuosiuose miestuose, kur rinkimų apylinkių yra daug, balsavimas organizuojamas įvairiuose visuomeniniuose pastatuose, kai kurie jų vis dar yra nepritaikyti patekti žmonėms su negalia“, – teigė I.Ramanavičienė.
 
Suteikiama pagalba
Neįgaliųjų asmenų balsavimo ypatumus apibrėžia du teisių aktai – 143 straipsnis Rinkimų kodekse ir 5 straipsnis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Nuo 2016 metų prieš kiekvienus rinkimus yra rengiamas popieriniu ir elektroniniu formatu leidžiamas specialus leidinys lengvai suprantama kalba, skirtas asmenims su intelekto negalia. Patarėja pasakojo, kad VRK šiuos leidinius leidžia bendradarbiaudama su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir su Asmens su negalia teisių agentūros darbuotojais: „Informacija rengiama vadovaujantis tarptautiniais standartais, pateikiama padidintu šriftu, iliustruojama adaptuotais vaizdo paveikslėliais ir parašoma lengvai suprantama bei nuoseklia kalba. Tekstas pritaikytas skaityti taip pat ir garbaus amžiaus senjorams.“
 
Leidiniai dalinami žmonėms, turintiems intelekto negalią, vienijančioms organizacijoms. I.Ramanavičienės teigimu, pastaruoju metu pastebimas išaugęs šių leidinių poreikis, kadangi juos mielai skaito ir vyresnio amžiaus rinkėjai.
 
„Kad svarbiausia informacija apie rinkimus būtų suprantama ir aiški klausos negalią turintiems rinkėjams, visos rinkimų dienomis vykstančios spaudos konferencijos, VRK užsakymu parengtos kandidatų diskusijų laidos ir informaciniai vaizdo klipai yra verčiami į gestų kalbą“, – kalbėjo ji.
 
VRK ir žmones su klausos negalia vienijančių organizacijų bendradarbiavimas tęsiasi nuo 2019 metais vykusių Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų. Tuomet pirmąjį kartą Lietuvos rinkimų istorijoje gestų kalbos vertėjai atėjo į pagalbą rinkimų komisijų nariams padėdami jiems bendrauti per programėlę „Skype“ su klausos negalią turinčiais rinkėjais. Į rinkimus atvykstantiems asmenims su regėjimo negalia taip pat yra ruošiamas specialiųjų priemonių paketas: balsavimo biuletenių įmautės ir leidiniai Brailio raštu, padidinamieji stiklai bei įgarsinta svarbiausia informacija apie rinkimus.
 
Leidinių apie rinkimus Brailio raštu galima rasti Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje Vilniuje ir jos filialuose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga taip pat platina šiuos leidinius 49 savo padaliniuose įvairiuose Lietuvos rajonuose. Taip pat paruošiamas ir VRK svetainėje publikuojamas specialus audioleidinys su svarbiausia informacija apie rinkimus.
 
Internetu balsuoti leidžia tik kelios valstybės
 
Šiemet VRK atliktos internetinio balsavimo galimybių studijos duomenimis, yra tik kelios valstybės, kurios sudaro galimybes balsuoti internetu asmenims su negalia.  
 
„Internetinis balsavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra leidžiamas tik tam tikrose valstijose ir tik tam tikroms rinkėjų grupėms, įskaitant užsienyje gyvenančius karius ir asmenis su negalia. O vienoje Australijos valstijoje balsuoti internetu buvo leidžiama rinkimų teisę turintiems asmenims su negalia bei atokiai gyvenantiems arba keliaujantiems užsienyje rinkėjams. Tačiau ši sistema 2021 metais susidūrė su techninėmis problemomis, dėl kurių dalis rinkimų rezultatų buvo pripažinti negaliojančiais, tad internetinis balsavimas buvo sustabdytas“, – komentavo pašnekovė.
 
Estija yra pirmoji šalis, pradėjusi vykdyti internetinį balsavimą parlamento rinkimuose bei leidžianti balsuoti internetu visiems rinkėjams. Nuo 2005 iki 2023 metų šioje šalyje stebimas nuoseklus internetinio balsavimo populiarumo didėjimas.
 
„Pagrindinis balsavimo internetu privalumas, kad rinkėjas gali balsuoti jam patogiu metu, neišeidamas iš namų. Rizikų gali kilti dėl to, kad toks balsavimas vyksta nekontroliuojamoje aplinkoje ir atsiranda grėsmė, jog rinkėjo nuomonė galėtų būti paveikta ar padaryta kitokia įtaka jo balsavimo sprendimui, o tai prieštarautų vienai pamatinių Rinkimų kodekso nuostatų, skelbiančių, kad rinkėjas turi balsuoti asmeniškai ir slaptai“, – teigė I.Ramanavičienė.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų