Šeimos gydytojas – neįvertintas vartininkas

Emilis Jakštys
2023-11-06
„Mes turime vieną privalumą. Dažnai žinome paciento šeimos ligos istoriją. Galime individualizuotai pasakyti jam, kad, pavyzdžiui, žinot, pone Jonai, jūsų tėtis ankstyvame amžiuje patyrė infarktą arba insultą. Tai yra vienas svarbių rizikos veiksnių“, – sako klinikos „Harmosana“ vyriausioji gydytoja Jolanta Sauserienė. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, tačiau, panašu, kad dalis visuomenės sveikatos tikrintis neskuba.  
Šeimos gydytojas – neįvertintas vartininkas
Šeimos gydytojas yra lyg vartininkas. Jis sprendžia, kokia kryptimi pacientas turėtų judėti arba nejudėti sveikatos priežiūros sistemoje.

Valstybės požiūris

„Šeimos gydytojas – tai specialistas, su kuriuo kiekvienas Lietuvos gyventojas (nuo gimimo iki mirties) daugiau ar mažiau palaiko santykį“, – tamprų mediko ir paciento ryšį iliustruoja klinikos „Harmosana“ vyriausioji gydytoja Jolanta Sauserienė. Pasak pašnekovės, šeimos gydytojas yra lyg vartininkas. Jis sprendžia, kokia kryptimi pacientas turėtų judėti arba nejudėti sveikatos priežiūros sistemoje. Už vienuolikos metrų į vartininką žvelgia jo draugas ir priešas – puolėjas. Šeimos gydytojui tenka atsakomybė edukuoti pacientus ligų prevencijos klausimais.      

 
Pašnekovė nuogąstauja, kad nors valstybė skiria dėmesio prevencinių programų vykdymui ir tobulinimui, Lietuvoje šeimos gydytojai jaučiasi it podukros vietoje. Deja, valdžios institucijos kelia vis aukštesnius reikalavimus (pavyzdžiui, pagerinti paslaugų prieinamumą, sutrumpinti pacientų eiles ir kt.), tačiau nesuteikia reikalingų priemonių tikslams išpildyti. Nepakankamai atsižvelgiama ir į žmogiškuosius bei finansinius įstaigų resursus. Pasak J.Sauserienės, valdžios institucijos, deja, vienokią žinutę komunikuoja specialistams, o kitokią – pacientams. Be to, šeimos gydytojų pacientui skirtas laikas yra trumpas, o į klaviatūrą barbenti reikia nemažai, todėl atrasti laiko prevencijai aptarti prireikia pastangų.  
 
Visgi vilčių teikia sąmoninga visuomenės dalis. Pasak J.Sauserienės, dalis gyventojų aktyviai domisi profilaktinėmis programomis, rūpinasi sveikata, vizito metu užduoda svarbius klausimus ir įdėmiai išklauso šeimos gydytojo. Kita vertus, nežinia dėl kokių priežasčių, reikšminga dalis visuomenės yra gan vangi. Neretai pacientai mėgsta atidėlioti akistatą su baltus chalatus dėvinčiais specialistais, numoti ranka į simptomus arba manyti, kad simptomų nebuvimas įrodo nepriekaištingą sveikatą. J.Sauserienė įvardina vieną bėdą – visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad tarsi kas nors kitas, bet ne pats asmuo, turėtų pasirūpinti sveikata. Šiuo atveju šeimos gydytojo vaidmuo yra svarbus, tačiau ribotas.  

 
Anksčiau L.S. savaitraščiui Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas Justas Šakalys pastebėjo, kad dalis pacientų ne tik neatsižvelgia į šeimos gydytojų ligų prevencijos rekomendacijas, tačiau ir nesilaiko paskirto gydymo. „Pacientams atrodo, kad liga yra mūsų problema (šeimos gydytojų – red. past.). Ser­game ne mes. Pacientas serga. Mes padedame, mūsų pareiga padėti, o paciento – vykdyti mūsų pagalbą. Sėkmė yra bendra: gydytojo paskiriami vaistai ir paciento režimo laikymasis“, – tąsyk pasakojo J.Šakalys.   
 
Šeimos gydytojų vaidmuo
„Mes turime vieną privalumą. Dažnai žinome paciento šeimos ligos istoriją. Galime individualizuotai pasakyti jam, kad, pavyzdžiui, žinot, pone Jonai, jūsų tėtis ankstyvame amžiuje patyrė infarktą arba insultą. Tai yra vienas svarbių rizikos veiksnių. Netgi nesurinkę paciento anamnezės žinome krūvą rizikos veiksnių, kuriuos jam įvardiname“, – pasakoja J.Sauserienė, pridurianti, kad įvairios prevencinių programų reklamos yra svarbu, tačiau gyvas ryšys tarp šeimos gydytojo ir paciento yra kur kas efektyvesnė priemonė, siekiant paskatinti žmogų pasitikrinti sveikatą. Kontaktas akis į akį laimi.
 
Kita vertus, kartais net ir gerai argumentuota bei empatiška šeimos gydytojo rekomendacija į žmogaus širdį neprisibeldžia. Ką tada daryti? Šeimos gydytojas turi žinoti savo galių ir atsakomybių ribas. „Mūsų pareiga – suteikti žmogui informaciją. Tokiu atveju paciento atsisakymas yra informuotas atsisakymas. Kaip turime paciento sutikimą gydymui ar intervencijai, taip ir pacientas turi teisę atsisakyti“, – sako J.Sauserienė, pridurianti, kad net klystančiam žmogui turi būti paliktos atviros durys, mat pastarasis gali pakeisti nuomonę.    
 
Tarpasmeninis santykis gimdo saugumą arba nesaugumą. Vizito metu, iš vidinio asmens podirvio gali iškilti emociškai jautrūs daigai. Pavyzdžiui, dalis pacientų gali pasijusti seni, jeigu pastarieji yra raginami prevenciškai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Kita jautri tema vyrams – prostatos sveikata. Bet ar tikrai?
 

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ne vienas, ypač vyresnio amžiaus vyriškis, paklaustas apie urologinę sveikatą, suglebs kieto klausimo akivaizdoje. J.Sauserienė, panašu, stoja vyrų-pacientų pusėn. Pašnekovė nevengia kalbėti nepopuliariai – švelni gydytojos kritika pasiekia ir kolegų akis. Anot jos, kartais ne tik pacientai, bet ir specialistai yra atsakingi dėl komunikacijos urologinėmis temomis kokybės problemų.
 
„Jeigu, pavyzdžiui, dirba jauna slaugytoja ar gydytoja ir štai dabar klaus vyro paciento apie urologines problemas, apie potencijos sutrikimus arba jų nebuvimą. Kartais susiduriame su minkštųjų kompetencijų trūkumu. Tačiau su patirtimi ir kompetencijų ugdymu ateina laikas, kuomet galime laisvai ir konfidencialiai užduoti klausimus pacientui. Beje, jie noriai į juos atsako“, – sako J.Sauserienė.
 
Pašnekovė viltingais žodžiais apibūdina ateities komunikacijos perspektyvą. Ir psichinės sveikatos problemos, ir intymūs klausimai tampa vis mažiau gėdingi. Stigma silpsta. Todėl kiekvienas šeimos gydytojas, norėdamas užkirsti kelią mirtinų ligų plitimui, turi gebėti užmegzti unikalų santykį su pacientu, o kvietimą pasitikrinti prevencinėje programoje pateikti subtiliai, empatiškai ir individualizuotai.

 
Ne tik kabinete, bet ir viešai
Pacientų apsisprendimui dalyvauti prevencinėse programose galėtų padėti ir aktyvesnis medikų bei visuomenės sveikatos centrų įsitraukimas viešojoje erdvėje. Žinutę svarbu komunikuoti. Pasak specialistės, šiuo metu Lietuvoje tik nedidelė dalis medikų entuziastų edukuoja visuomenę ligų prevencijos ir, plačiau tariant, medicinos klausimais. Išties, šeimos gydytojus gali nustelbti žmonėms į ausis dūzgenantys neaiškios reputacijos veikėjai.  
 
„Visada atsiras tų, kurie užpildys informacijos vakuumą. Tai daro mėgstantys garsiai kalbėti, bet neturintys jokio medicininio išsilavinimo veikėjai. Tai yra didelė problema, nes viešojoje erdvėje neturime daug sveikatos priežiūros specialistų, kurie kalbėtų ir skleistų mokslu pagrįstą informaciją“, – įsitikinusi pašnekovė, kuri sako, kad oficialiosios medicinos atstovai turi parodyti alternatyviosios medicinos spragas. Juk esti ne vienas atvejis, kuomet žmogaus sveikata reikšmingai nukenčia, nes pastarasis įtiki nepagrįstomis teorijomis (pvz., apie skiepus, ligų prevenciją, jų kilmę, gydymą bei kt.).

 
Svarbu
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos (priešinės liaukos), storosios žarnos vėžių bei širdies ir kraujagyslių ligų programos.

Projektas „Pagalbos tiltai“ (9230 Eur)                      

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris