Tendencijos optimistinės
Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja teigia, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui nuo 2012 m. mažėja. Vis dėlto 2020 m. skaičiai kiek šoktelėjo ir vienas 15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo 0,3 litro absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio daugiau nei 2019 m. (iš viso 11,4 litro). Visgi G.Belian tikėtina, kad toks padidėjimas sietinas su alkoholiniais gėrimais, kuriuos anksčiau lietuviai įsigydavo užsienio valstybėse.
 
Pernai rudenį atlikti tyrimai rodė mažėjimo tendencijas. Per penkerius metus sumažėjo dalis gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau: rezultatas 2021 m. buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004 m. (nuo 33 proc. 2016 m. iki 24 proc. 2021 m.).
 
Apklausus aukštųjų mokyklų studentus, daugiau nei pusė jų nurodė, kad dėl 2020 m. pavasarį įvesto karantino dėl COVID-19 metu jų alkoholio vartojimo įpročiai nepasikeitė. „22,3 proc. studentų alkoholio vartojimo įpročiai karantino metu pagerėjo arba jie nustojo vartoti, o 11,6 proc. – pablogėjo“, – atkreipė dėmesį G.Belian.
 
Sveikata – ne argumentas
Departamento kartu su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru tyrime paaiškėjo, kad penktadalis narkotikus vartojusių respondentų nurodė, kad COVID-19 metu vartojo daugiau narkotikų nei iki pandemijos. Kas šeštas tiriamasis vartojo mažiau, 15,5 proc. tiriamųjų nurodė, kad vartojo tokį patį kiekį. Didžiausi pokyčiai stebimi tarp asmenų vartojančių kanapes. „Didžioji dalis kanapes vartojusių respondentų COVID-19 laikotarpiu pradėjo vartoti dažniau (16,2 proc.) ir didesniais kiekiais (8,6 proc.)“, – atkreipė dėmesį G.Belian. Tiriamieji nurodė, kad pandemijos metu narkotikus ėmė dažniau vartoti dėl nuobodulio ar nerimo. Tiesa, kas dešimtas vyras vietoj kanapių pradėjo vartoti daugiau alkoholio, o 5,3 proc. visiškai nustojo vartoti kanapes.
 
Didžioji dalis tiriamųjų tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje nurodė, kad mažiau narkotikų vartojo dėl sumažėjusios galimybės juos įsigyti ir vartoti, kiek mažesnė dalis nurodė finansines priežastis. Tik apie 3,9 proc. tiriamųjų sakė, kad nerimauja dėl poveikio sveikatai.
 
Vertinant bendrai, pastebimos tendencijos, kad studentai, kurie nereguliariai vartojo atitinkamas psichoaktyviąsias medžiagas 2020 m. pavasarį įvesto karantino metu buvo linkę sumažinti jų vartojimą ar atsisakyti, tačiau tie, kurie vartojo reguliariai, vartojimą karantino metu dar labiau padidino. Šios tendencijos sutampa su 2020 m. EMCDDA inicijuoto tyrimo, skirto įvertinti COVID-19 poveikį narkotikų vartojimo įpročiams, rezultatais.
 
Išsiskyrė Šiauliai ir Panevėžys
Tarp Europos šalių 2019 m. didesnis nei Lietuvoje alkoholio suvartojimas buvo Čekijoje ir Latvijoje. Labai panašus į Lietuvos alkoholio suvartojimas buvo Vokietijoje, Moldovoje, Airijoje, Ispanijoje.
 
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2021 m. atliko tyrimą ir palygino alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Šio tyrimo duomenimis, miestuose 2021 m. mažiausias alkoholinių gėrimų prieinamumas buvo Marijampolėje, Alytuje, o didžiausias – Klaipėdoje. Rajonuose mažiausias alkoholinių gėrimų prieinamumas buvo Akmenės, Elektrėnų rajono savivaldybėse, o didžiausias – Anykščių, Šalčininkų rajono savivaldybėse.
 
Daugiausia apsinuodijimų alkoholiu 2020 m. registruota Šiaulių ir Vilniaus miestuose. Apsinuodijimai Šiauliuose sudarė beveik ketvirtadalį visų apsinuodijimų. Higienos instituto duomenimis, daugiausia naujų susirgimų psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (100 tūkst. gyventojų) yra Panevėžio, Tauragės ir Utenos apskrityse.
 
Žala valstybei – nuo 231 mln. eurų
Pernai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 2020 m. su alkoholio vartojimu siejamas mirtingumas galėjo būti 6,98 proc. nuo visų mirčių. Prarastas produktyvumas (neuždirbtos pajamos iki pensijos) dėl priešlaikinių mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, galėjo siekti daugiau kaip 231 mln. eurų arba 0,47 proc. nuo tų metų Lietuvos BVP. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis skaičius rodo tik žalą, kurią sukėlė prarastas produktyvus dėl su alkoholio vartojimu siejamų mirčių. Tai tik dalis alkoholio vartojimo keliamos žalos šalies BVP, tad bendra alkoholio vartojimo keliama žala turėtų būti žymiai didesnė“, - įspėjo G.Belian.
 
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, kiekvienas asmuo ES šalyse per metus sumoka papildomai daugiau nei 200 eurų mokesčių tam, kad padengtų su nesaikingu alkoholio vartojimu susijusią žalą (Lietuvoje – daugiau nei po 300 eurų).

---

 
Komentaras
„Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus psichologė Milda Okaitė:

- Tyrimų duomenimis, reikšmingas alkoholio vartojimo padidėjimas pandemijos metu nustatytas tarp asmenų, turėjusių psichologinių sunkumų, tokių kaip nerimas ir depresija. Nors dauguma ima naudoti alkoholį siekdami mažiau nerimauti ir atsipalaiduoti, palengvėjimas būna laikinas. Įprastai alkoholis sustiprina nerimo ir depresijos simptomus, kas neretu atveju veda į probleminį vartojimą.
 
Vartojimo elgesys gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių, ne tik siekiant nuslopinti tam tikras emocijas. Tam tikrais atvejais asmuo gali svaigintis siekdamas sustiprinti savo pozityvias emocijas (vartojimas sietinas su smagumu), norėdamas užsimiršti, išvengti problemų, sumažinti nerimą. Tačiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas įprastai turi priešingą efektą. O priežastys, dėl kurių asmuo išgyvena nerimą ar kitas neigiamas emocijas, niekur nedingsta.
 
Nors esama nemažai tyrimų siekiančių išsiaiškinti, kaip asmenybės savybės veikia mūsų vartojimo elgesį, vienareikšmiško atsakymo nėra. Tam tikros savybės, tokios kaip didesnis impulsyvumas arba žemesnis sąmoningumas, aukštas neurotiškumas, didesnis atvirumas patirčiai gali būti sietinos su didesne rizika vartoti alkoholį ar kitas medžiagas, tačiau to neužtikrina. Didelę įtaką turi kitos reikšmingos aplinkybės, tokios kaip mus supanti aplinka, turimi problemų sprendimo įgūdžiai, pagalbos galimybių prieinamumas ir pan.
 
Kas galėtų tapti alternatyva alkoholiui? Pirmiausia svarbu atsižvelgti į tai, koks yra alkoholio vartojimo motyvas. Jei asmuo vartoja alkoholį norėdamas išspręsti problemas, užsimiršti, sumažinti patiriamą nerimą, alternatyva būtų įgyti daugiau žinių, naujų įgūdžių, gauti reikiamos pagalbos, palaikymo. Jei atsisakius alkoholio kinta turimas socialinis ratas, užimtumas – alternatyva rasti naujas socialines erdves, naujas veiklas, kuriose užsiėmimai nebūtų susiję su alkoholio vartojimu. Daugiau informacijos apie pagalbos galimybes ir kitokį laisvalaikio praleidimą galima rasti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ leidinyje „Kita stotelė“ (https://www.vilniussveikiau.lt/informacinis-leidinys-kita-stotele/).
 
Priklausomybė alkoholiui – liga, kurią pačiam asmeniui be specialistų pagalbos ir papildomų priemonių gali būti sunku kontroliuoti. Pagalbos į specialistus vertėtų kreiptis pastebint pakitusius vartojimo įpročius, susidūrus su sunkumais, kuriuos sudėtinga pačiam vienam įveikti. Labai svarbu, kad asmuo galėtų gauti jam reikiamą pagalbą, kol vartojimas asmeniui dar nėra žalingas.

Projektas „(NE) galiu keistis“ (2500 Eur)