Bandoma ieškoti naujų kultūros formų
 
Vilniaus miesto savivaldybei plėtojant naują sritį – naktinę ekonomiką, kuri susijusi su saugesniu miestu, gyventojams ir kultūrai geresniais sprendimais, tikėtasi iš pasilinksminimų sąrašo ištrinti narkotikus.
 
Sritį kuruojanti vicemerė Simona Bieliūnė aiškina, kad tokia praktika yra diegiama moderniose Europos sostinėse ir gyvuoja ne vieną dešimtmetį.
 
„Matome, kaip svarbu yra suderinti gyventojų lūkesčius ir žmonių, kurie nori gyventi naktinį gyvenimą, interesus. Spręsime tokius klausimus kaip aikštelės, privažiavimai, apšvietimas, garso izoliacija, licencijos, taip pat ieškosime naujų kultūros formatų. Kai dirbau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente, tai buvo vienas laukų, kuriame teko imtis iniciatyvų“, – L.S. pasakojo S.Bieliūnė.
 
Visų pirma – šviesti visuomenę
 
Vis dėlto, M.Danielės nuomone, išbraukti narkotikų ir kitų svaigalų iš visuomenės taip paprastai nepavyks. Ji įsitikinus, kad už naktinį gyvenimą be narkotikų realesnis yra SAUGUS naktinis gyvenimas.
 
„Projektas, kuris savivaldybėje turėtų būti įgyvendinamas, – iniciatyvos, nukreiptos į žalos mažinimą, pradedant alkoholio vartojimu, – teigė M.Danielė. – Kai dar dalyvavau nevyriausybinėje organizacijoje, turėjome plakatus, apie tai, kaip saugiai vartoti alkoholį arba kaip tai daryt mažiau rizikingai. Čia galioja tam tikros taisyklės, tarkime, kad reikia gerti daugiau vandens, skaičiuoti alkoholio vienetus. Tiesa, visų pirma, reikia žinoti, kas yra tie alkoholio vienetai.“
 
Anot jos, buvę ir specialių mokymų, skirtų barų savininkams. Pastariesiems aiškinta, kas yra saugus alkoholio vartojimas, ir tuo jie raginti vadovautis naktinio gyvenimo versle. Siekta įteisinti draudimą neparduoti alkoholio akivaizdžiai stipriai neblaiviems asmenims. Tiesa, iniciatyva neprigijo.
 

„Deja, retas gali pasakyti, koks alkoholio vartojimas Lietuvoje yra laikomas normaliu – kiek alkoholio vienetų normalu suvartoti per vakarą ar per savaitę. To nežino nei jaunimas, nei vyresnio amžiaus žmonės. Dažnas sako, kad normalu gerti penktadieniais ir nusitašius grįžti namo paryčiais. Ir šito nevadina alkoholizmu. Taip gyvendami priklausomais nuo alkoholio savęs nevadina, o išgeriantieji kas vakarą po vyno taurę galvoja, kad yra priklausomi nuo alkoholio. Žmonės dažnai klaidingai mano, kad išgerti daug alkoholio vienetų per vieną vakarą yra geriau. Deja, taip nėra“, – atkreipė dėmesį į alkoholio vartojimo kultūrą Seimo narė Morgana Danielė.

 
Kaip aiškina pašnekovė, bandymas šviesti visuomenę per barų savininkus nepasisekė. Plakatai, kurie buvo skirti informuoti apie saugaus alkoholio vartojimo ypatumus – neprigijo.
 
„Vedėme mokymus, tačiau šis projektas taip ir neįsisuko“, – konstatavo M.Danielė, kuri įsitikinusi, kad šviesti visuomenę saugesnio naktinio gyvenimo link yra teisingas kelias.
 
Parlamentarė teigia, kad alkoholis yra labiausiai ir plačiausiai suprantamas narkotikas visuomenėje, tad žalos mažinimo komunikaciją racionaliausia kurti būtent per jį.
 
„Vykdyti edukaciją galima per alkoholį. Tai atliktų ir rizikos sveikatai mažinimo poveikį. Be to, taip skatinamas visuomenės sąmoningumas: visų pirma barų personalas imtų kitaip reaguoti į neblaivius asmenis, apsinuodijusius alkoholiu. Jauni žmonės vis dar mano, kad apsinuodijusius alkoholiu reikia blaivinti išvedus juos į šaltą aplinką. Tarkime, žiemą į lauką, neva taip jie prablaivės. Nieko panašaus! Tai – absoliutus nežinojimas, kaip elgtis ir ką reiškia apsinuodijimas alkoholiu. Žmogų, kuris vemia, jį krečia šaltis kaip tik reikia vesti į šiltą aplinką. Šalta aplinka nepadės prablaivėti, o tik įvarys plaučių uždegimą“, – nusistovėjusius mitus griauna M.Danielė.
 
Tikslas – vartoti saugiai
 
Būdas kovoti su nesveiko naktinio gyvenimo pasekmėmis, anot M.Danielės, – žalos mažinimo strategija. Puikus pavyzdys – žalos mažinimo kabinetai, priklausomiems nuo narkotikų asmenims.
 
Jų ištakos siekia dar 1996 metus, kuomet Klaipėdoje buvo užregistruotas pirmas ŽIV infekuotas švirkščiamųjų narkotikų vartotojas, užsikrėtęs per panaudotą švirkštą. Tais pačiais metais tuometinio Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovo gydytojo psichiatro Aleksandro Slatvickio iniciatyva miesto savivaldybėje įvyko pasitarimas, kurio metu buvo sprendžiamos problemos, susijusios su priklausomybėmis alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Buvo iškelta drąsi idėja – švirkščiamųjų narkotikų vartotojams steigti švirkštų ir adatų keitimo punktą.
 
Prieš beveik tris dešimtis metų Klaipėdoje įgyvendinta drąsi ir tada progresyvi idėja: duris atvėrė pirmasis žalos mažinimo arba žemo slenksčio paslaugų kabinetas, skirtas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams.
 
„Po žodžiais „žalos mažinimas“ slepiasi plati ir nepaprastai svarbi veikla. Dažnai įsivaizduojama, kad tokiame kabinete išduodami sterilūs švirkštai ir viskas. Be abejonės, adatų ir švirkštų keitimas – itin svarbi darbo dalis. Mūsų klientams, kurie nori saugiai susileisti narkotines medžiagas, tai yra kaip masalas. Jie sako, man nereikia jūsų paskaitų ir pamokslavimų, kurių, tarp kitko, ir nebūna. Dėl to pirmiausia išduodame sterilius švirkštus, surenkame panaudotus ir juos utilizuojame. Tada teikiame informaciją apie sveikatos išsaugojimą ir pavojus, kurie tyko, jeigu žmogus naudoja nesterilius savo ir tuo labiau svetimus švirkštus. Norinčiuosius testuojame dėl ŽIV ir hepatito B. Tarpininkaujame sprendžiant įvairius socialinius klausimus“, – dalį kabineto funkcijų išvardija A.Slatvickis.

---

 
Tarp kitko
Seniai įsteigto žalos mažinimo kabineto veikla, šią perėmus iš Klaipėdos priklausomybės ligų centro, toliau buvo tęsiama po Klaipėdos psichikos sveikatos centro sparnu.
 
2014 m. sausio 8 d. viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas A.Slatvickis, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 2012 rugpjūčio 23 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo ir pakeitimo“, atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Stebėtojų tarybos pritarimą bei rekomendaciją ir į 2014 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės turto panaudos sutartį įsteigė Žemo slenksčio paslaugų kabinetą.


Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 8 tūkst. eurų