- Žinoma, kad virusai mutuoja skirtingai. Kas tą lemia? 
- Dažniausiai virusų mutacijos vyksta spontaniškai, dėl biologinių priežasčių. Viruso dauginimosi metu fermentas, kuris kopijuoja viruso genetinę medžiagą, dirba nelabai tiksliai. Vadinasi, virusai dauginasi ne tobula kopija, o su šiokiu tokiu pakitimu genetinėje struktūroje. Ir tai yra pagrindinis mutavimo mechanizmas, o tokios mutacijos vadinamos taškinėmis.
Pavyzdžiui, žmogaus, gyvūnų ląstelėse yra genetinės medžiagos DNR (deoksiribonukleorūgštis-red.past.) replikacijos klaidų ištaisymo mechanizmai, specialios fermentinės sistemos ištaiso dauginimosi metu padarytas klaidas. Virusai neturi tokių pataisos mechanizmų. Dėl to jų kintamumas, palyginti su kitais organizmais, yra žymiai didesnis.
Dažniau kinta virusai, turintys genetinę medžiagą RNR (ribokleorūgštis- red.past.), nei tie, kurie turi DNR. Tarkime, SARS-CoV-2 ir gripo virusas yra RNR virusai, tad jie matuoja daugiau, greičiau. DNR turinčių virusų, (tokių kaip herpes virusai Hepatito B, papilomos virusas, adenovirusai) mutacijų dažnis mažesnis.
 
- Bet gripo virusas mutuoja kasmet....
- Gripą sukeliantis virusas mutuoja nuolat ir dėl vykstančių jo taškinių mutacijų yra vadinamasis gripo viruso antigeninis dreifas. Kasmet susikuria nauji gripo viruso variantai, kurie nedaug skiriasi nuo praėjusių metų varianto. Tačiau šioks toks pokytis yra ir naujam viruso variantui žmogus jau neturi pilno imuniteto. Tad tas, kuris turi tik dalinį imunitetą, gali užsikrėsti ir persirgti lengvesne ar sunkesne gripo forma. Gripo vakcinos esmė yra ne tiek apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo, kiek apsaugoti nuo gripo sukeliamų komplikacijų ir mirties.
 
- Kaip sparčiai mutuoja SARS-CoV-2? Esate minėjęs, jog jis jau yra mutavęs į agresyvesnį tipą...
- Nuo COVID-19 pandemijos pradžios praėjęs laikas yra dar pakankamai trumpas, kad galėtume daryti konkrečias išvadas apie šio viruso kintamumą. Tos mutacijos, kurios dabar stebimos, yra taškinės, dėl jau minėtų biologinių priežasčių. Kol kas jos nekeičia šio koronaviruso savybių. Tiesa, vis tiek privalu koronaviruso mutacijas sekti, kad būtų žinoma, kaip jis keičiasi, ir laiku pamatyta, ar keičiasi jo savybės:tampa labiau užkrečiamas, sukelia sunkesnes patologijas žmogui. Mutacijos gali sąlygoti ir atsparumą vaistams, kad ir dabar naudojamam remdesivirui.
Spartus viruso plitimas taip pat sudaro palankias sąlygas jam mutuoti. O mutacijos vyksta jau pačiame žmogaus organizme, nes jis negali daugintis be gyvos ląstelės. Per kiek žmonių virusas pereis, tiek jo mutacijos kaupsis. Jeigu šis koronavirusas būtų buvęs lokalizuotas Kinijoje ir neišplitęs, jis nebūtų turėjęs tokių palankių sąlygų daugintis ir mutuoti.
Dabar jau mokslu pagrįsta, jog SARS-CoV-2 yra mutavęs į agresyvesnį tipą. Kinijoje pandemijos pradžioje dominavo šio viruso S variantas, kilęs iš gyvūnų. Jis buvo perduotas žmogui ir, virusui plintant, keitėsi. Į Europą atėjo L variantas. Šis atsirado jau perduodant virusą iš žmogaus žmogui. L variantas yra labiau prisitaikęs plisti tarp žmonių ir dabar dominuoja pasaulyje. 
Gali būti, kad COVID-19 atveju sukurta vakcina taip pat neapsaugos pilnai nuo užsikrėtimo, bet apsaugos nuo komplikacijų ir mirties užsikrėtus šia infekcija, kaip ir gripo atveju.
 
- Kaip koronavirusai, plintantys tarp gyvūnų, tampa pavojingi žmonėms?
- Kaip ir minėjau, Kinijoje iš pradžių dominavo SARS-CoV-2 viruso S variantas, kuris žmonėms atkeliavo iš šikšnosparnių. Liko atsakyti į klausimą, ar buvo tarpinis šeimininkas. Įtariama, kad tokiu galėjo būti skujuočiai, kurių plaučiuose rastas šis virusas.
Kadangi Azijos šalyse žmonės ir gyvūnai gyvena glaudžiai, neretai net ir vienoje patalpoje, virusams plisti ir mutuoti yra gerokai palankesnės sąlygos. Tačiau gali būti, kad COVID-19 pandemiją sukėlė ne paties viruso mutacijos, o kelių skirtingų rūšių koronavirusų genomų rekombinacijos. Taip nutinka tada, kai vieną organizmą užkrečia kelių skirtingų rūšių koronavirusai, kurie replikuodamiesi ląstelėse gali susikeisti tarpusavyje genų fragmentais (t.y. rekombinuotis), ir atsiranda naujas variantas. Tai yra pavojingiausias reiškinys, kuris ir leidžia koronavirusams, cirkuliuojantiems tarp gyvūnų, tapti užkrečiamais ir žmonėms.

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.