F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas

Greta Vanagienė
2023-03-09
„Egzistuoja toks juokas – diagnozės neturi tas, kuris nebuvo pas psichiatrą. Neva, jei neturi diagnozės, jau ir sveikas“, – sako klinikinis psichologas Antanas Mockus. Anot jo, klaidinga manyti, jog visuomenėje yra arba tik sveiki, arba nesveiki. Arba balta, arba juoda. Gyvenime visi turime mažesnių ar didesnių psichikos sveikatos poreikių.
F kodo baimė: pirmas žingsnis lemtingas
F kodas – tarptautinė ligų klasifikacija, žyminti psichikos ir elgesio sutrikimus. Diagnozė diagnozei nelygi: ta pačia F raide žymima ir ūmi reakcija į stresą, ir lengva bei sunki depresija.

- Asmens duomenų apsauga turėtų užtikrinti, kad žmogus, sergantis tam tikra psichikos ar kita liga, galėtų saugiai jaustis visuomenėje, o informacija apie jo ligą nebus nutekinta. Ar privaloma kam nors, tarkime, darbdaviui, žinoti apie turimą diagnozę, pažymėtą F kodu?
- Pažymos apie psichinę sveikatą gali reikėti nebent užimant kokias nors ypatingas pareigas valstybės tarnyboje, įvairiems operatyviniams darbuotojams, pilotams. Visiems kitiems pranešti apie savo ligas nereikia.
 
- Kadangi F raidė žymi psichikos sutrikimus, ji stigmatizuojama. Raidžių, žyminčių kitas ligas, kažkodėl niekas taip nebijo...
- F kodas – tarptautinė ligų klasifikacija, žyminti psichikos ir elgesio sutrikimus. Diagnozė diagnozei nelygi: ta pačia F raide žymima ir ūmi reakcija į stresą, ir lengva bei sunki depresija. Niekas per daug nesigilina, kokie skaičiukai su tikslia ligos diagnoze ten seka toliau, svarbiausia – F raidė.
Laimei, yra darbdavių, kurie to nesureikšmina. Supranta, kad esmė yra žmogaus atliekamas darbas, rezultatas, o ne jo ligos. Kai kurie darbdaviai, žinodami apie žmogaus situaciją, patys pataria kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Tai net privalu. Teisiškai žmogaus negali būti atleistas dėl ligos. Įstatymas saugo. Turi būti pritaikyta jam darbo vieta, suteikiamos saugios sąlygos dirbti. Kai kurie žmonės galvoje dar turi baubų, kad yra priešingai.

 
- Ko gero, būsiu vieta tų, kurios potencialus darbdavys kažkada pokalbio metu paklausė, ar neturiu psichikos ligų. Jei viskas gerai, darbinam. Nesakysiu, ar pas juos atėjau dirbti. O atrodė tokia šiuolaikiška organizacija...
- Už tokius klausimus galima apkaltinti diskriminacija. Asmens teisių pažeidimu. Nejaugi pradėsi dabar pasakoti, kad taip, sergu depresija? Pasakoti, žinote, mano tėvas... Bet aš vaikštau pas psichologą... Žmonės sėkmingai lankosi pas psichologus ir niekam tai neužkliūva.
 
- Jei mums darbdaviai turi užtikrinti darbo sąlygas ir esame saugomi įstatymo, kodėl tuomet visuomenėje bijome F kodo paženklintų ligų diagnozės?
- Deja, bet egzistuoja patyčių kultūra. Žmonės, ko gero, yra susidūrę ar matę, kad yra diskriminacija, ar kitaip elgiamasi su turinčiais psichikos sveikatos problemų. Man yra tekę bendrauti su tais, kurie jau yra atsigavę po sveikatos problemų, tačiau vis tiek visuomenė į juos dar kitaip žiūri, nepatikliai.
Čia jau veikia ne vidinė žmogaus stigma, o išorinė. Bijoma, kad aplinkiniai gali tave pasmerkti, nepriimti į darbą ar kitaip diskriminuoti. O vidinė stigma yra tada, kai pats žmogus jaučia, kad su juo aplinkiniai keistai elgiasi. Neva, gal tikrai esu paženklintasis, nes sirgau.
Klaidinga manyti, kad visuomenėje yra arba tik sveiki, arba nesveiki. Arba balta, arba juoda. Gyvenime visi turime mažesnių ar didesnių psichikos sveikatos poreikių. Vienam reikia psichologo, kitam – knygos, trečiam – galbūt ir psichologo, ir knygos, ir medikamentinės pagalbos. Žmonės ir pasveiksta, ir apsveiksta, ir vėl suserga.
 
- Dirbantieji su pacientais, kuriems nustatytas psichikos sutrikimas, prasitaria, kad visuomenėje tarp mūsų sergančiųjų psichikos ligomis yra daugiau, nei manome. Ar įmanoma juos atpažinti gatvėje?
- Nors, kaip minėjau, visi turime psichikos sveikatos poreikių, kai kurie turintys psichikos problemų mano, jog kol nebuvau pas psichiatrą ar psichologą, tol su manimi viskas yra gerai. Jei ten nueinu, vadinasi, jau tampu „psichinis“. Gąsdina pats faktas, kad ten apsilankei. Prisipažįsti pats sau, kad turi sunkumų, esi silpnesnis. Taip veikia vidinė stigma.
Taigi egzistuoja toks juokas – diagnozės neturi tas, kuris nebuvo pas psichiatrą. Neva, jei jau neturi diagnozės, tai ir sveikas. Tačiau kreiptis pagalbos į šios srities specialistą yra kaip tik racionalu ir išmintinga.
 

- Taigi pirmasis žingsnis ateiti pas specialistą tampa lemtingas.
- Prieš gerus penkiolika metų, kai tik pradėjau veiklą kaip specialistas, ateidavo žmonių, kurie penkerius, aštuonerius metus kenčia sunkią depresiją ir nesikreipia pagalbos. Dabar žmonės išdrįsta ateiti anksčiau.
 
- Kaip priversti ar paskatinti žmogų nueiti pas psichikos sveikatos specialistą, jei matome, kad jam tikrai reikia pagalbos?
- Reikia išsiaiškinti, kas yra barjerai, trukdantys kreiptis pagalbos: ar stigma, ar baimė, ar tiesiog informacijos trūkumas. Vyrams ypač sunku kreiptis pagalbos. Jiems tai tolygu silpnybės įrodymui.
Kad pagalba būtų efektyvi, visų pirma pats žmogus turi norėti sau padėti.
Nukreipimas pas specialistą yra procesas. Bandai aiškinti, kad yra neramu dėl tavęs, aiškini, kaip būna, kaip vyksta gydymas. Net konsultuoju žmones, kaip bendrauti su artimaisiais, kurie serga depresija. Pats būdamas apsišvietęs gali artimą tinkamai pakonsultuoti.

Nukrypome. Taigi grįžtant prie klausimo, ar galima atpažinti gatvėje tokius žmones? Nėra lengva. Pats pažįstu daug pozityvių žmonių, visuomenės akyse sėkmingų, energingų, jaunų, užimančių vadovaujančias pareigas, tų, kurie viešumoje atrodo laimingi, sėkmingi, bet viduje išgyvena gilų skausmą, turi rimtų sunkumų, pavyzdžiui, kenčia nuo stipraus nerimo atakų. Tik užmezgę artimesnį ryšį galime sužinoti, kad toks pozityvus žmogus pasirodo galvoja apie savižudybę.
 
- Kam taip užsimaskuoti? Kodėl taip veikia psichika?
- Taip intuityviai bandoma save apsaugoti. Žmonės paprastai vengia bendrauti su tais, kurie turi sunkumų. Nori būti šalia tų, kurie džiaugiasi, šypsosi. Taip vengia sunkių jausmų. Net ir patys vengiame savo sunkių jausmų – skausmo, beviltiškumo, bejėgiškumo. Kaip patys bijome pabūti su savo jausmais, taip ir bėgame nuo svetimų.
 
- Jei nuolatos jausmai yra užgniaužiami ar nesikreipiama pagalbos, tik laiko klausimas, kada tai atsilieps psichinei sveikatai?
- Viskas priklauso nuo asmenybės ir aplinkybių. Kita vertus, kad ir koks stiprus žmogus būtum, jei esi nuolat gniuždančioje aplinkoje, su tavimi, pavyzdžiui, nesiskaito vadovas, esi niekinamas, metus dvejus namuose slaugai sunkiai sergantį artimąjį, ilgainiui nuo besitęsiančio streso, emocinio krūvio gali atsirasti nerimas, panikos atakos, depresiškumas. Visa tai padaro savo darbą.
Ateina pas specialistus ir stiprių žmonių, kurie nustebę, neva, kaip aš čia toks stiprus palūžau, sugriuvau... Resursai vis tiek kažkada baigiasi. Kad ir koks stiprus jautiesi, psichinę sveikatą reikia prižiūrėti. Reikia poilsio, fizinio aktyvumo – užsiimti psichine higiena. Kiekvienam sava formulė: vieniems pabūti su savimi, kitiems – svarbus bendravimas.
Be to, žmonės turi skirtingus resursus. Vieni apsupti palaikančios aplinkos, kiti, atvirkščiai, yra jos žlugdomi, bedarbiai ir panašiai. Be to, veikia ir asmeninės savybės: vieni linkę kovoti, kiti – pasiduoti. Kintamųjų daug: tai genetinių, biologinių, psichologinių, socialinių ir kitų aplinkos veiksnių rezultatas. O kaip jau ta dėlionė susidėlioja, niekas nežino.
Nors nuo netekčių ir nelaimių nesame apsaugoti nė vienas, galime pasirinkti, koks bus mūsų atsakas į sunkumus, kaip su tuo kovosime.


Projektas „(Ne)galiu keistis“ (7000 Eur)                      

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...
    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    J.Buterlevičiūtė: gyventi kančioje nėra normalu

    „Jis taip vaitodavo iš skausmo, kad galvą užsidengdavo pagalve“, – apie sunkiai sergančiųjų kasdienybę pasakoja skausmo specialist...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Svarbios, tačiau dažnai pamirštos – pėdos

    Vasarą norisi daugiau keliauti, mankštintis, poilsiauti, tačiau tam dažnai trukdo pavargusios ir sudirgusios pėdos. Dirbantiems stovimą darbą šiltuoju metų laiku taip pat kyla daugiau iššūkių. „Vasaros metu pėdos greičiau prakaituoja, oda linkusi sausėti ir trūkinėti, o įvairios infekcijos plinta dar...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą
    Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Marius Čiurlionis Kai kelionė tampa gyvybės klausimu: onkologinių pacientų pavėžėjimas
    Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją
    Vytautas Mitalas Socdemų sveikatos reforma Jums kainuos sveikatą ir pažeis Konstituciją

    Naujas numeris