Suprato ne iš karto
 
Televizijos laidų vedėja, komikė Vita Žiba atvirai dalijosi asmenine patirtimi – moteris buvo apsvaiginta ir ja bandyta pasinaudoti, o keturios jos draugės buvo išprievartautos.
 

„Labiausiai kaltinu save. Mano draugės irgi kaltino save dėl to, kad mes nežinojome. Visą laiką kaltinome alkoholį ir tik po kiek laiko supratome, kad po dviejų kokteilių taip nebūna, kad tu netenki sąmonės ir atsibundi kažkokio vyro apartamentuose“, – sako komikė Vita Žiba.

 
Tokia istorija – ne vienintelė. Liepos viduryje viename Lietuvos muzikos festivalyje, panaudojus svaiginančias medžiagas, buvo išžaginta mergina. Šis įvykis privertė Seimą surengti spaudos konferenciją, kurioje politikai, teisėsaugos atstovai ir visuomenininkai ragino visuomenę: „neklausk, kodėl tyli, padėk prabilti“.
 
Trūksta švietimo ir pagalbos
 
„Labiausiai, ko būčiau norėjusi, kol buvau jauna ir mokykloje, kad būtų buvusi bent viena pamoka, kaip atpažinti, kad buvai apsvaiginta, kaip atpažinti, kad tavo draugės apsvaigintos, ir kaip atpažinti, kad kažkas galbūt bando jomis pasinaudoti“, – pykčio dėl švietimo spragų neslėpė Vita Žiba.
 
Moteris atkreipė dėmesį ir į psichologinės pagalbos trūkumą – valstybė šiuo metu kompensuoja tik dvylika psichoterapijos seansų per metus. „Aš į psichoterapiją vaikštau jau trejus metus ir man dar reikės. Tie, kurie neturi galimybės, realiai turi tik tris mėnesius pagalbos – to niekaip neužteks tokioms traumoms sugydyti.“
 
Didžiausias priešas – laikas
 
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė paaiškino, kodėl šie nusikaltimai tokie sudėtingi. Prievartavimo narkotikais gali būti naudojamos įvairios medžiagos – nuo „tradicinių“ GHB ir GBL iki psichotropinių vaistų.
 
„Prieš 10-15 metų mes tikrai turėjome nemažą kiekį „tradicinių“ prievartavimo narkotikų „išėmimų“, konfiskuodavome kilogramais. Dabar praktiškai trejus metus neturėjome atvejo, kad jie būtų aptikti“, – pasakojo E.Maziliauskienė. Dabar, anot jos, naudojami raminamieji, migdomieji, nuskausminamieji vaistai.
 
„Šios medžiagos pakankamai greitai pasišalina iš organizmo. Svarbiausia – atpažinti požymius, veikti greitai ir kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – pabrėžė policijos atstovė.
 
Oficialiais policijos duomenimis, kasmet nuo seksualinių nusikaltimų Lietuvoje nukenčia apie 300 moterų, tačiau kiek iš jų buvo apsvaigintos – neaišku.
 

„Auka ne visada pati supranta, kad galėjo būti apsvaiginta, ne visada laiku kreipiasi. Jeigu tyrimas daromas praėjus ilgesniam laiko tarpui, tos medžiagos paprasčiausiai nebus aptiktos“, – aiškino Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.

 
Iš trijų pastarųjų brutalių atvejų du įtariamieji jau sulaikyti. „Tikėtina, kad gal užkirtome kelią ir kitiems nusikaltimams“, – teigė policijos atstovė.
 
Supranta per vėlai
 
„Seksualinis smurtas, naudojant prievartavimo narkotikus, tampa beveik „tobulu“ nusikaltimu, nes nėra realios atsakomybės, nėra baimės būti atpažintam arba nubaustam“, – pastebėjo sociologė Reda Jurelevičiūtė, organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja. Anot jos, beveik visų nukentėjusiųjų pasakojimai prasideda taip pat: „Tik dabar supratau, kas man nutiko“. Daugelis merginų ilgą laiką paprasčiausiai nesupranta buvusios apsvaigintos.
 

„Per pastaruosius metus ar dvejus į viešumą iškilo gal keturios tokios smurto istorijos. O privačių žinučių sulaukėme tikrai labai daug“, – atskleidė sociologė Reda Jurelevičiūtė, pabrėždama, kad tikrasis nusikaltimų mastas kur kas didesnis nei matoma viešumoje.

 
Sociologės teigimu, kartu su Vilniaus naktiniu biuru atlikta analizė parodė, kad Lietuvos institucijos neturi vieningo supratimo apie problemą. Vienos teigia darančios plaukų tyrimus narkotikams nustatyti, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai tokių tyrimų nedaro. Kitos pateikia netinkamus pavyzdžius – bylas, kuriose apsvaigęs buvo pats nusikaltėlis, o ne auka.
 
Žada keisti įstatymus
 
Seimo Moterų parlamentinės grupės vadovė Agnė Bilotaitė informavo, kad gegužės 14 dieną patvirtinta darbo grupė teisiniam reglamentavimui tobulinti. Svarbiausias klausimas – sutikimo sampratos įtvirtinimas Baudžiamajame kodekse.
 
„Auka, būdama tokios būklės, tiesiog negali priešintis ir duoti sutikimo. Ir tada iškyla klausimai dėl konkrečių atvejų, kaip tai vėliau atrodo teisinėje erdvėje ir kuo pasibaigė“, – kalbėjo A.Bilotaitė. Ji priminė, kad 18 ES valstybių jau turi tokį reglamentavimą – jei nėra sutikimo, tai yra prievarta.
 
Politikė atkreipė dėmesį ir į kompleksinės pagalbos trūkumą. 20 ES valstybių veikia koordinuotos pagalbos centrai, kur visos institucijos dirba kartu. Lietuvoje tokio modelio nėra.
 
Vitos Žibos nuomone, baruose ir festivaliuose turėtų būti prieinami vienkartiniai dangteliai gėrimams, narkotikų testai. Ji pasiūlė ir valstybės skatinimo sistemą barams, kurie diegia apsaugos priemones – specialų ženklinimą, panašų į turizmo žvaigždutes.
 
Keistis turi ir visuomenė
 
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipė dėmesį, kad po vieno iš pastarųjų smurto atvejų socialiniuose tinkluose plito patarimai moterims nevaikščioti vakarais viešose vietose.
 
„Jei saugiai gatvėje ar viešoje pasilinksminimo vietoje jaustis gali tik viena lytis, ar tai iš tiesų yra laisvos visuomenės požymis?“ – klausė L.Šedvydis.
 
Jis pabrėžė, kad problema – kultūrinė. „Tikrai ne visi skatina kažką panašaus į prievartavimo narkotikus, bet tai natūraliai išplaukia iš tam tikro moterį žeminančio požiūrio, kad jos yra tik objektas, kuriuo galima naudotis.“
 
Anot Redos Jurelevičiūtės, „Ribologija“ kartu su Vilniaus naktiniu biuru ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu siekia suburti tarpdisciplininę darbo grupę.
 
„Mano tikslas tikrai nėra kaltinti, veikiau kalbėti, viešinti ir vienyti specialistus ir specialistes, kviečiant kurti saugesnę Lietuvą visiems ir visoms kartu“, – sakė sociologė, ragindama šviesti visuomenę, kelti specialistų kvalifikaciją ir tobulinti sistemą, kad nukentėję asmenys nebijotų kreiptis pagalbos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!