Ir gėris, ir blogis viename
 
Oro kondicionieriai šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis dažnesniu reiškiniu – tiek namuose, tiek darbo vietose, automobiliuose ar viešosiose erdvėse, o jų poveikis sveikatai priklauso nuo to, kaip ir kokiomis sąlygomis šis įrenginys naudojamas.
 

„Tinkamai naudojamas ir prižiūrimas oro kondicionierius padeda išvengti karščio sukeliamų sveikatos problemų – šilumos smūgio, dehidratacijos, leidžia išlikti darbingiems, o taip pat pagerina oro kokybę patalpose bei sumažina perteklinę drėgmę. Vis dėlto prastai prižiūrimas kondicionierius gali turėti ir neigiamą poveikį sveikatai – nešvarūs, reguliariai neprižiūrimi filtrai ir ventiliacijos sistemos gali tapti rezervuaru kauptis dulkėms, bakterijoms ar pelėsiui“, – perspėja gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė.

 
Otorinolaringologės teigimu, tokiu atveju vietoj gaivaus oro patalpose sklinda sveikatai kenksmingos medžiagos, kurios gali sukelti ar paūminti kvėpavimo takų ligas, alergijas ar net infekcijas.
 
Siekiant, kad oro kondicionierius būtų naudingas sveikatai, svarbu palaikyti optimalią 22-25 °C kambario temperatūrą vasaros metu. Rekomenduojama, kad temperatūros skirtumas tarp lauko ir vidaus patalpų nebūtų didesnis nei 7-8 laipsniai. „Staigūs temperatūrų pokyčiai gali apsunkinti kūno termoreguliaciją, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelti įvairius negalavimus: galvos skausmą, silpnumą, kraujagyslių spazmus, kraujospūdžio svyravimus ir net širdies ritmo sutrikimus. Miego metu naudojamas oro kondicionierius gali pagerinti miego kokybę, ypač karštomis vasaros naktimis“, – pastebi gydytoja. Naktį ji rekomenduoja palaikyti kiek aukštesnę temperatūrą nei dieną – apie 24-25 °C. Taip pat būtina užtikrinti, kad šaltas oro srautas nepūstų tiesiai į miegantį žmogų.
 
Būtina stebėti ir drėgmę
 
Intensyvus oro kondicionavimas sausina orą, gali sukelti pastebimą burnos, nosies, akių gleivinių sausumą. „Didelė mano pacientų dalis yra balso profesionalai – dainininkai, aktoriai, mokytojai, pardavėjai, lektoriai, kuriems balsas yra darbo įrankis. Bene dažniausias skundas yra būtent išsausėjusi gerklė, noras atsikrenkšti, užnosinis varvėjimas, pakimimas. Norint to išvengti, patalpose svarbu išlaikyti 40-60 procentų santykinę oro drėgmę. Tam gali padėti oro drėkintuvai, dažnesnis patalpų vėdinimas. Taip pat reikia nepamiršti gerti pakankamai vandens, o prieš planuojamą intensyvesnį balso krūvį, balso klostes drėkinti išoriškai – inhaliacijų būdu“, – pataria A.Pečeliūnienė.
 
Skirtingos studijos patvirtina, kad oro kondicionierių naudojimas gali palengvinti kvėpavimą sergantiesiems lėtinėmis plaučių ligomis ir net sumažinti astmos priepuolių dažnį. Kondicionieriuose esantys filtrai gali sulaikyti dulkes ir žiedadulkes, sumažinti perteklinę drėgmę bei sukurti aplinką, kurioje mažiau vystosi pelėsiai, dulkių erkutės, tačiau viskas priklauso nuo to, ar šie prietaisai reguliariai valomi ir prižiūrimi. Nešvarūs filtrai ir prastai prižiūrima sistema, atvirkščiai, gali tapti bakterijų, pelėsių ir dulkių kaupimosi vieta ir pabloginti kvėpavimo takų ligų eigą bei provokuoti alergijų paūmėjimus. Dėl šios priežasties ekspertai rekomenduoja filtrus keisti ar valyti bent kas 1-3 mėnesius, taip pat užtikrinti reguliarų patalpų vėdinimą.
 
Peršalimas ar sinusitas?
 
Anot specialistės, pats oro kondicionierius tiesiogiai nesukelia nei sinusito, nei peršalimo, bet gali prisidėti prie aplinkybių, kurios skatina šių problemų atsiradimą arba paūmėjimą. „Peršalimą sukelia virusai, o ne šaltas oras ar oro kondicionierius pats savaime. Tačiau per sausas oras, šaltas oro srautas ir staigūs temperatūrų pokyčiai susilpnina gleivinių apsaugą ir vietinį imunitetą, todėl virusams tampa lengviau prasiskverbti ir sukelti ligą, ypač jei žmogus neseniai kontaktavo su sergančiuoju. Svarbu paminėti, kad sausas oras lemia laikiną gleivinių išsausėjimą, dėl to gali užgulti nosis, perštėti gerklė, atsirasti kosulys – simptomai, panašūs į peršalimą ar sinusitą. Nors tai nėra tikra infekcija, pojūtis bus panašus į virusinės infekcijos pradžią, tik šiuo atveju simptomai praeis savaime, pakeitus aplinką“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
 
Pasak jos, gerklės skausmą ir perštėjimą sukelti gali ne tik virusinės infekcijos, bet ir alergija ar dirgiklių poveikis, pavyzdžiui, sausas oras, dulkės, žiedadulkės, rūkymas, veipinimas, aplinkos tarša, baseino vandenyje esančios medžiagos, taip pat laringofaringinis refliuksas ar net netinkamas balso naudojimas. „Vasarą pasitaiko ir rimtesnių problemų, tokių kaip pūlinga angina, kurią sukelia bakterijos, tad, jei vargina stiprus skausmas ryjant, karščiavimas, gerklės skausmas ar perštėjimas nepraeina per kelias savaites, atsiranda papildomų simptomų, rekomenduočiau neatidėlioti vizito pas gydytoją“, – ragina A.Pečeliūnienė.

---

 
Svarbu

Kaip saugiai naudoti oro kondicionierių?
Svarbu tinkamai nustatyti optimalią temperatūrą, atsižvelgiant į individualius poreikius ir patalpos dydį. Vengti pernelyg žemos temperatūros. Rekomenduojama, kad vidaus patalpų temperatūra neturėtų būti daugiau nei 6-8 °C žemesnė nei lauko temperatūra, optimali – apie 24-26 °C vasaros metu.
 
Prieš įjungiant kondicionierių automobilio salone, reikėtų kelias minutes atidaryti langus, kad išeitų karštis. Tai sumažins vėsinimo apkrovą ir CO₂ koncentraciją salone.
 
Automobilio salone groteles reikėtų nukreipti taip, kad oras sklistų į viršų arba šonus. Patartina vengti tiesioginės oro srovės, nukreiptos tiesiai į žmogų, nes tai gali sukelti vietinį raumenų peršalimą, galvos ar kaklo skausmus.
Būtina prižiūrėti ir reguliariai valyti įrenginius, kad būtų pašalinamos dulkės ir bakterijos. Filtrus reikėtų valyti ar keisti bent kartą per 1-2 mėnesius, o sisteminę techninę priežiūrą atlikti bent kartą per metus.
 
Norint išlaikyti tinkamą oro drėgmę (40-60 proc.) patalpose, rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus arba bent retkarčiais išjungti kondicionierių ir praverti langus.
 
Rekomenduojama naudoti oro valytuvus su HEPA filtrais, kurie padeda sumažinti dulkių, alergenų, žiedadulkių, pelėsio sporų ir net virusų kiekį ore.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!