Moka triskart brangiau
 
Tas pats vaistas, pagamintas toje pačioje gamykloje ir supakuotas į tą pačią dėžutę Vokietijoje kainuoja 100 eurų, o JAV – 300 eurų. Su tokia realybe kasdien susiduria milijonai amerikiečių, neretai turintys pasirinkti – vaistai ar kiti būtiniausi poreikiai.
 
Gegužės viduryje prezidentas D.Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuris situaciją gali pakeisti iš pagrindų. Dokumentas nustato vadinamąją „didžiausio palankumo“ kainų politiką – JAV turėtų mokėti tiek pat, kiek moka šalis su žemiausia kaina.
 
„Amerikiečiai nebeprivalo mokėti beveik tris kartus daugiau už tuos pačius vaistus, dažnai pagamintus tose pačiose gamyklose“, – skelbia prezidento įsakas. Baltieji rūmai tvirtina, kad ši politika vaistų kainas sumažins 30-80 procentų.
 
Ultimatumas farmacijos gigantams
 
Rugpjūčio pradžioje D.Trumpas išsiuntė laiškus 17 didžiausių farmacijos kompanijų vadovams. Juose – aiškus reikalavimas: per 60 dienų sumažinti kainas iki tarptautinio lygio. Priešingu atveju, prezidentas grasina panaudoti „visus turimus įrankius amerikiečių šeimų apsaugai nuo piktnaudžiavimo kainomis“.
 
Kaip rašo „Reuters“, pirmieji signalai rodo, jog spaudimas veikia. Britų farmacijos milžinės „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriotas žurnalistams patvirtino, jog bendrovė jau pasiūlė sumažinti kai kurių vaistų kainas JAV.
 
GSK atstovai pranešė pradėję derybas su D.Trumpo administracija dėl būdų, kaip būtų galima mažinti kainas.
 
Visgi Senato finansų komiteto narys Ronas Wydenas prezidento kalbas vertina skeptiškai: „Donaldas Trumpas daug kalba, bet mažai daro, kai reikia mažinti receptinių vaistų kainas. Per visą pirmąją kadenciją jis plepėjo apie didžiąją farmaciją, bet galiausiai visada atsitraukdavo, užuot kovojęs už Amerikos pensininkus ir šeimas.“
 
Kodėl amerikiečiai moka trigubai?
 
JAV, kuriose gyvena mažiau nei 5 procentai pasaulio gyventojų, finansuoja apie 75 procentus visų farmacijos produktų. Kaip skelbia Nacionaliniai sveikatos institutai, naujo vaisto kūrimo kaštai svyruoja nuo 314 milijonų iki 4,46 milijardo dolerių – priklausomai nuo terapinės srities ir tyrimų apimties.
 
Farmacijos gigantai ginasi paprastai – jie investavo milijardus į vaistų kūrimą ir dabar turi tuos pinigus susigrąžinti. Maža to, jie tvirtina, kad brangiai parduodami vaistus amerikiečiams, gali juos pigiau siūlyti neturtingoms šalims Afrikoje ir Azijoje. Skamba kilniai?
 
Pažvelkime, kiek jie uždirba. 2024 metų duomenys rodo, kad didžiosios kompanijos uždirba milijardus: „Johnson & Johnson“ pajamos siekė 88,8 milijardo, „Roche“ – 65,3 milijardo, „Merck“ – 64,2 milijardo dolerių.
 
„Problema – ne tik vaistų kūrimo kaštai“, – aiškina Skylar Jeremias, farmacijos rinkos analitikas, „Business Practice“ apžvalgininkas. Anot eksperto, kiek kainuos vaistai Europoje, kontroliuoja vyriausybės – nustato lubas, rengia konkursus, derasi dėl kiekvieno euro. JAV – priešingai: farmacijos kompanijos gali prašyti bet kokios kainos ir keisti ją kada panorėjusios.
 
Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas skaičiuoja, kad kompanijos vaistų kainas paprastai kelia du kartus per metus – sausį ir liepą. Per 2022-2023 metus 4,2 tūkstančio vaistų pabrango vidutiniškai 15 procentų. Beveik pusė jų brango sparčiau, nei kilo infliacija.
 
Įvardija tris problemas
 
Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai Darius Lakdawalla ir Dana Goldmanas įspėja apie tris esminius „didžiausio palankumo“ politikos trūkumus.
 
Pirma, sistemą lengva apeiti. Farmacijos kompanijos gali susitarti su užsienio pirkėjais dėl konfidencialių nuolaidų – tai jau įprasta praktika Europoje. Formaliai kaina atrodytų aukštesnė, bet realiai mokama suma liktų ta pati. JAV vyriausybė galėtų bandyti priversti atskleisti nuolaidas, tačiau tai prieštarautų užsienio šalių konfidencialumo įstatymams.
 
Antra, ši politika negali pakeisti pagrindinės pasaulinės vaistų rinkos ekonomikos. USC Schaeffer centro tyrimai atskleidžia, kad apie 70 procentų pasaulinių farmacijos pelnų ateina iš JAV rinkos. Susidūrusios su pasirinkimu – arba drastiškai mažinti kainas JAV, arba palikti mažiau pelningas užsienio rinkas – daugelis kompanijų tiesiog pasitrauktų iš užsienio. „Kainos amerikiečiams liktų tos pačios, kompanijos prarastų pelnus, o mūsų vaikai sulauktų mažiau inovacijų. Niekas nelaimėtų“, – perspėja mokslininkai.
 
Trečia problema – užsieniečiai diktuotų kainas amerikiečiams. „Europa kitaip skaičiuoja, kiek verta mokėti už sveikatą“, – pabrėžia D.Lakdawalla ir D.Goldmanas. Pavyzdžiui, jei vaistas pailgina gyvenimą vieneriais metais, britai sutinka mokėti tris kartus mažiau nei amerikiečiai už tuos pačius metus.
 
Siūlo alternatyvius sprendimus
 
Mokslininkai siūlo kitą kelią: ne kopijuoti Europos kainas, bet sukurti protingą sistemą. Vaistai kainuotų tiek, kiek iš tikrųjų yra verti – ne per daug, bet pakankamai, kad kompanijos norėtų kurti naujus.
 
Pavyzdžiui, už vaistus nuo nutukimo būtų galima mokėti tik tada, kai jie tikrai padeda. Numetei svorio – moki toliau. Kilogramai grįžo – pinigai grąžinami.
 
Europa jau seniai taiko panašius principus. Prancūzai ir vokiečiai klausia: ar naujas vaistas geresnis už senus? Kiek geresnis? Tiek ir moka. Britai skaičiuoja dar kruopščiau – jie turi specialią instituciją, kuri sprendžia, kiek verta mokėti už papildomus gyvenimo metus.
 
Sėkme netiki
 
JAV Nacionalinės mokesčių mokėtojų sąjungos prezidentas Pete'as Seppas abejoja, ar Vyriausybės kainų kontrolė bus naudinga: „Valdžios bandymai kontroliuoti kainas neišspręs problemos – mokesčių mokėtojai vis tiek mokės daug už valstybines „Medicare“ ir „Medicaid“ programas.“
 
Ekonomistai, kuriuos 2020 metais subūrė Nacionalinė mokesčių mokėtojų sąjunga, įspėjo: „Kontroliuokite kainas – ir pamatysite: vieni vaistai dings iš vaistinių. Naujų vaistų kurs mažiau. O kiti vaistai tik pabrangs, kad kompensuotų nuostolius.“
 
Farmacijos kompanijų akcijos jau reaguoja į naująją politiką – po D.Trumpo pareiškimų daugelio bendrovių vertė biržoje krito.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!