- Iš jūsų socialinių tinklų turinio gali pasirodyti, kad tik tortų kepimu laisvalaikiu užsiimate...
 
- Tai toks hobis, kurio nenorėčiau niekad prarasti. Dar nuo studijų laikų, kai patirdavau daug streso ar užgriūdavo darbų gausa, mano atsipalaidavimo būdas būdavo maisto, desertų gaminimas. Kol grupės draugai stresą malšindavo tvarkydami namus, aš sukdavausi virtuvėje. Ir dabar, užgriuvus darbams, po įtemptos dienos norisi ką nors iškepti. (Šypsosi.) Dar vaikystėje mane ypač traukė dirbti laboratorijoje, tad molekulinė virtuvė man tai priminė. Iki šiol atsimenu, kai šeštojo gimtadienio proga tėvų paprašiau padovanoti plaktuvą, septintojo – vaflinės... Taip iki aštuoniolikos susikūriau atskirą savo virtuvę. Šis hobis vėliau padėjo dirbti mokslinį darbą laboratorijoje. Precizija, tikslumas yra svarbus tiek kulinarijoje, tiek ir laboratorijoje.


 
- Jūsų desertų top?
 
- Identifikuoti manęs vienu desertu nepavyktų. Išskirčiau nebent sūrio tortą. Širdžiai artimiausi europietiški: tiramisu, krembriulė, panakota, eklerai. Tačiau mėgstu gaminti ir lietuviškus, pavyzdžiui, medaus tortą. Prieš politinę karjerą dalyvavau keliose kulinarijos televizijos laidose: vienoje jų gaminau firminius sausainius su šokolado gabaliukais ir karamele. Kita laida buvo dedikuota braškėms, tad viską gaminome iš jų: bandeles, kokteilius. Kadangi esu mokslininkas, man teko ir papildoma užduotis – papasakoti apie šių uogų naudą.
 
- Paties figūra puiki. Turbūt su desertais nepersistengiate...
 
- Šimtą procentų savo desertų ir kitų kepinių kam nors padovanoju. Pats jų nevalgau. Dažnai net neparagauju. O tada išgyvenu, ar tikrai skanu? Įdomu tai, kad gyvenime viską mėgstu optimizuoti. Pats namuose sau nieko negaminu – arba užsisakinėju maistą į namus, arba valgau ne namuose. Laiką, kurį sutaupau, verčiau paskiriu mokslui, skaitymui, bendravimui su bičiuliais. Tačiau jei pas mane apsilanko svečių, mielai jiems gaminu. Ir ne tik desertus. Stengiuosi gyventi sveikai – be žalingų įpročių, nerūkau. Tiesa, saldumynus mėgstu. Tai vienintelė mano nuodėmė – apdovanojimas, kurio visada norisi.


 
- Ką vaišinate?
 
- Nors darbas virtuvėje man – atsipalaidavimas, desertus ruošiu turėdamas tikslą. Noriu pavaišinti arba draugus, arba šeimyną, arba kolegas. Paskutinieji mano kepiniai dažniausiai atitekdavo bendradarbiams ministerijoje. Kodėl gi nepradėjus dienos nuo deserto? Nors sakoma, kad desertai – nuodėmė, kodėl tai negali būti ir apdovanojimas? Tad dieną ministerijoje pradėti nuo apdovanojimo smagu. Mano tradiciją į darbą atsinešti skanukų jau žino tiek ministerijos vadovybė, tiek kiti jos nariai. Kai kurie kalbėdami apie darbo privalumus ministerijoje mini, kad čia visada yra skanių užkandėlių.
 
- Kuriate tradicijas.
 
- Viskas prasidėjo nuo sausainių. Vėliau atnešiau tortuką, o tada, kaip tyčia atėjo Užgavėnės... Kaip ta proga galima apsieiti be blynų? Ministerijos darbuotojams iškepiau šimtą blynų su Dubajaus šokoladu. Kadangi tądien turėjome susitikimą su Seimo atstovais ir Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu, ir jam nunešėme mano keptų blynų. Tai parodo, kad ir politikai, ir kita vadovybė – tie patys žmonės. Visi mėgstame pasilepinti mažomis smulkmenomis.


 
- Už tai, kai būna jūsų gimtadienis, iš draugų atsiimate grąžą už visus metus...
 
- Mano gimtadienis prieš Kalėdas, gruodžio 14-tą, kai visi gyvename šventiniu laikotarpiu, tradiciškai buriamės su draugais ar artimaisiais. Kadangi turiu daug draugų ir artimųjų, jie, žinoma, nori mane pasveikinti – visus juos norisi pavaišinti, tad suspėti iškepti keturių ar penkių tortų vienu metu nepavyksta. Gimtadienis – ta diena, kai sukčiauju. Pagaminu vieną, o visus kitus, taupant laiką, tenka nusipirkti.
 
- Nutrupėjus ministerijos komandai, buvusios kolegės viceministrės Nerijos Stasiulienės dalį darbų perėmėte jūs. Įtariu, laiko konditerijai liks mažiau...
 
- Darbų nesikratau. Suprantu, kad kas nors vis tiek turi juos padaryti. Vis dėlto mano laikas yra limituotas – padidėjus krūviui, darbo kokybė gali ir nukristi. Papildomai teks kuruoti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasiruošimą Europos Sąjungos pirmininkavimui, taip pat tarptautinės komunikacijos klausimus. Šios temos man yra artimos – tiek komunikacija, tiek tarptautinis bendradarbiavimas. Europos Sąjungoje sveikatos srityje dabar kalbama vien tik apie inovacijas, klinikinius tyrimus – aptarinėjamas biotechnologijų aktas, vaistus – farma paketas, kritinių vaistų aktas. Viskas susiję su mano kuravimo sritimis. Šiaip ar taip tarptautiniam bendradarbiavimui ir Europos Sąjungos pirmininkavimui turėčiau skirti dėmesio, o dabar taip sutapo, kad tą kuruosiu jau ir oficialiai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!