Problema kartojasi kasmet
 
VPT kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino aštuonias ugdymo įstaigas Vilniuje ir Kaune – Kauno Kazio Griniaus progimnaziją, VDU „Atžalyno“ progimnaziją, „Rasos“, Varpo ir Maironio universitetines gimnazijas, taip pat Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją, Pavilnio pagrindinę mokyklą ir Lazdynų mokyklą.
 
Inspektoriai nustatė, kad visose tikrintose mokyklose aplaidžiai kontroliuojamos maitinimo sutartys, o tiekėjai tuo begėdiškai naudojasi. „Deja, visais patikrintais atvejais tai daryta aplaidžiai ir neatsakingai“, – konstatavo VPT atstovai.
 
Tarnybos duomenys rodo, kad faktinės kainos mokyklose viršija sutartyse numatytas kainas „nuo keliolikos iki kelių šimtų procentų“.
 
„Vietoj 0,84 euro apskaičiuotos patiekalo (guliašo / troškinio) kainos pagal sutartyje nurodytą įkainį, tiekėjas faktiškai šį patiekalą pardavinėjo už 4 eurus, t. y. net 376 proc. brangiau“, – pavyzdį pateikė VPT atstovai.
 
Anot pastarųjų, mokyklos ne tik nekontroliavo kainų, bet ir netaikė jokių sankcijų pažeidėjams. „Ugdymo įstaigos nesikreipė į tiekėją, reikalaudamos taikyti tokias kainas, kokios yra nustatytos sutartyje. Nė viena ugdymo įstaiga dėl minėtų priežasčių tiekėjui netaikė jokių sankcijų ir tokį elgesį toleravo“, – teigė VPT.
 
Pelnosi sveikatos sąskaita?
 
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkė Jūratė Zailskienė neslėpė pasipiktinimo susidariusia situacija ir ketina šią problemą kelti Seimo rudens sesijoje.
 
„Pirmiausia į akis krenta tai, kad viešųjų pirkimų konkursus laimintys tiekėjai akiplėšiškai laužo įsipareigojimus. Kaip žinome, konkursą laimi tie, kurie pasiūlo mažiausią kainą. Bet vaikams mokykloje jie pasiūlo visai kitokią, žymiai didesnę kainą. Tai kokia tokio konkurso prasmė?“ – klausia parlamentarė.
 
„Negana to, vaikams dažnai brukamas pasibaigusio galiojimo maistas ir produktai su sveikatai kenksmingais priedais. Vaikai verčiami brangiai mokėti už nesveiką maistą arba išvis mažiau valgyti“, – atkreipė dėmesį J.Zailskienė.
 
Parlamentarės teigimu, tiekėjai elgiasi nesąžiningai, nes supranta – mokykloms per sudėtinga nutraukti sutartis.
 
Kriterijai tik popieriuje
 
VPT tyrimas atskleidė, kad mokyklos sistemingai ignoruoja ir kitus sutarčių pažeidimus.
 
Ugdymo įstaigos konkurse nurodo, kad diegs elektroninę maitinimo užsakymų sistemą ir už tai gauna papildomus balus, tačiau realybėje šios sistemos niekas nekontroliuoja. Anot VPT atstovų, kai kurios mokyklos vertinimo metu nurodė: „Iš esmės kriterijaus įgyvendinimui nėra poreikio arba jis pasirinktas per klaidą.“
 
Panašiai nutinka ir su švediško stalo principu. Mokyklos konkurse nurodo jį kaip pigesnį maitinimo būdą, gauna už tai papildomų balų, bet realybėje šis principas neveikia – patalpos tam visiškai nepritaikytos.
 
Tas pats ir su ekologiškais produktais bei aplinkosauga. VPT nustatė, kad tiekėjai kas mėnesį teikia ataskaitas, bet jos tik popieriuje: „Daugumos tiekėjų privalomai kas mėnesį teikiamos ataskaitos apie šių kriterijų išpildymą suformuotos deklaratyviai, nepateikiant to pagrindžiančių dokumentų, kai kurios jų pateiktos tik vertinimo metu.“
 
Žada griežtesnes priemones
 
VPT vadovas Darius Vedrickas pripažino, kad tokie patikrinimai atliekami ne pirmą kartą, tačiau pažeidimai kartojasi ir situacija negerėja. Jis pabrėžė, kad pasikartojantys pažeidimai ir aplaidi sutarčių kontrolė reikalauja sisteminių pokyčių.
 
„Iki šiol tarnyba šias problemas sprendė mokydama ugdymo įstaigas, kaip vykdyti sutarčių kontrolę, tačiau akivaizdu, kad, siekiant spręsti įsisenėjusias problemas, ateityje teks taikyti administracinę atsakomybę už aplaidų sutarčių vykdymą. Tikiu, kad ne tik VPT, bet visi nori kokybiško maitinimo paslaugų teikimo ugdymo įstaigose“, – teigė D.Vedrickas.
 
Tarnyba žada šių metų rugsėjį-lapkritį ypač atidžiai tikrinti sutartis ir reikalauti, kad mokyklos prisiimtų atsakomybę. VPT vadovas taip pat ragina tėvus įsitraukti į kontrolę ir planuoja susitikti su savivaldybių atstovais aptarti maitinimo problemas.
 
Kelia daugiau klausimų
 
Parlamentarė J.Zailskienė svarsto, kad vykdant maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus būtų galima nustatyti maisto kainų lubas ir griežtinti administracinę atsakomybę už aplaidų sutarčių vykdymą.
 
„Mokyklos retai inicijuoja kokias nors procedūras prieš maitinimo tiekėjus. Pirmiausia verta giliau paanalizuoti, kodėl jos nenori imtis veiksmų prieš įsipareigojimų nevykdančius tiekėjus. Ką galime padaryti, kad mokykloms būtų paprasčiau imtis veiksmų, jeigu tiekėjas lupikauja? Kartu reikia persvarstyti tiekėjų atrankos procedūras. Gal įmanoma jau atrankos metu atsijoti tuos, kurie galvoja tik apie pinigus, o ne apie vaikų gerovę?“ – svarsto J.Zailskienė.
 
Anot J.Zailskienės, būtina keisti ir sutarčių nutraukimo tvarką. „VPT turėtų numatyti lankstesnių variantų, kad mokyklos galėtų operatyviau spręsti maisto tiekimo klausimus. Juk mokykla negali sau leisti palikti vaikus be maitinimo, kol vyksta naujas konkursas“, – pabrėžia Seimo narė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!