Pirmi ir paskutiniai
 
Viešosios pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos jau palygintos tarpusavyje pagal tai, kaip pernai sekėsi įvykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytus rodiklius. Pagal 11 rodiklių įvertintos ir sureitinguotos 109 įstaigos.
 
Pirmą vietą užėmė ir daugiau nei šimtą kitų įstaigų aplenkė Nacionalinis kraujo centras. Antra vieta teko Alytaus, trečia – Anykščių r. savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centrui. Ketvirtą vietą reitinge užėmė Druskininkų, o penktą – Jonavos PSPC.
 
Paskutinėje vietoje buvo Eržvilko PSPC. Priešpaskutinė vieta teko Viešvilės ambulatorijai. Trečia nuo galo Seredžiaus ambulatorija, ketvirti – Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namai, penkta nuo galo Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba.
 
Buvo staigmena
 
Paprašytas pakomentuoti sėkmingus rezultatus, Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas prisipažino pirmą kartą apie juos girdintis ir buvo akivaizdžiai nustebintas džiugios žinios. „Būtinai pasidalinsiu ja su kolektyvu, tai bus puiki naujiena visiems, – L.S. kalbėjo D.Gutauskas. – Kai reikėjo pateikti informaciją vertinimui buvo aišku, kad visus rodiklius vykdome, bet kad esame geriausi – tai jau staigmena.“
 

„Dėl gerų rezultatų stengiasi visas kolektyvas. Kiekvienas skyriaus vadovas, kiekvienas darbuotojas įneša po savo akmenuką. Pasirodo, iš šių akmenukų išėjo geriausias statinys“, – džiaugėsi Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.

 
Jo manymu, gerus rezultatus lėmė trys Nacionaliniame kraujo centre įvykę pokyčiai. „Pirma, korupcinės aplinkos sunaikinimas, kadangi uždirbti pinigai lieka įstaigoje. Antra – sėkminga restruktūrizacija, kai buvo sujungti trys juridiniai asmenys. Galiausiai, gera vadyba. Jos dėka pernai pasiekėme geriausią istorijoje rezultatą – 77 800 donacijų“, – apibendrino pašnekovas.
 
Kas vertinta?
 
Stebimi įstaigų rodikliai apėmė jų finansinį rezultatą, kritinį likvidumo rodiklį, finansinius įsipareigojimus, kiek pavyksta pritraukti papildomo finansavimo. Taip pat vertinta, koks procentas veiklos sąnaudų skiriamas valdymui, kiek procentų didėjo darbo užmokestis, konsoliduotų viešųjų pirkimų skaičius, skaidrumas, smurto ir priekabiavimo prevencijos planai.
 
Apžvelgus bendras tendencijas matyti, kad blogiausiai visoms įstaigoms sekėsi atitikti du rodiklius. Tai registracijos per išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą ir skiriamos lėšos specialistų kvalifikacijai tobulinti.
 
Viršijo keliasdešimt kartų
 
Įstaigų kritinio likvidumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą greitai realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tai – svarbus rodiklis, liudijantis, trumpalaikį finansinį stabilumą. Jo dydis turėtų būti ne mažiau nei 0,8.
 
Tai įgyvendinti įstaigoms nebuvo sunku – dauguma jį ne tik pasiekė, bet ir gerokai lenkė – vidurkis buvo 4,1. Skuodo PSPC likvidumo rodiklio reikšmė viršijo reikalaujamą beveik keturiasdešimt kartų – jis siekė net 30,8. Kėdainių PSPC perpus mažesnis, bet taip pat aukštas – 16,9. Prienų r. PSPC – 14, Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės – 13,9. Šalčininkų PSPC kritinis likvidumo rodiklis yra 11,4, Šilalės PSPC – 10,8.
 
Lentelėje raudonuoja trys įstaigos, nesugebėjusios pasiekti minimalios siektinos reikšmės: Trakų ir Lazdijų r. sav. sveikatos centrai, turintys po 0,6 kritinį likvidumo rodiklį, ir Klaipėdos miesto poliklinika su 0,1. Tačiau kritinio likvidumo koeficientas neparodo visko – svarbu vertinti įstaigos veiklos efektyvumą, ilgalaikį finansinį tvarumą, pelningumą.
 
Pelningiausios įstaigos
 
Bendras pernai finansinis rezultatas Klaipėdos miesto poliklinikoje geras – metus ji baigė su 245 tūkst. pliusu. Panašiai kaip ir aukštą kritinio likvidumo koeficientą turėjusi Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, kuri metus baigė su 252 tūkst. pliuso.
 
Daugiausiai iš visų pelno turėjo Nacionalinis kraujo centras, uždirbęs beveik milijoną. Antroje vietoje – Telšių r. PSPC su 635 tūkst. pliuso. Į priekį neregėtai šovė ir trečias pagal pelningumą tapo palyginti nedidelis, vienoje atokiausių Lietuvos vietovių esantis Akmenės ligoninė-sveikatos centras. Ministerija rodo, kad įstaiga pernai metus baigė turėdama 500 tūkst. eurų pliusą, rekvizituose šis skaičius kiek mažesnis – 426 tūkst. Jos ir kritinis likvidumo rodiklis yra geras – 3,6.
 
Žinią pasitiko su šypsena
 
Akmenės ligoninės-sveikatos centro direktorius Vaidas Smalinskas, kaip ir ankstesnis pašnekovas D.Gutauskas, apie vietą reitinge sužinojo iš „Lietuvos sveikatos“. Jis suskubo klausti detalių, o išgirdęs, kad yra treti pagal finansinį rezultatą nusijuokė: „Ne be reikalo esu ekonomistas!“ Paprašytas pasidalinti pelno paslaptimis teigė, kad jų nėra – tiesiog įstaiga atlieka daug viršplaninių paslaugų.
 

„Daug konsultacijų, dienos chirurgijos, slaugos, reabilitacijos... Kadangi ligonių kasos grąžino praktiškai visas lėšas, todėl ir uždirbome. Tik 7 tūkstančių eurų stacionaro neatgavome“, – pasakojo Akmenės ligoninės-sveikatos centro direktorius Vaidas Smalinskas.

 
Užsiminus, kad įstaiga pagaliau atsitiesė po sunkių laikų, kuomet nutekėjo daug kolektyvo, direktorius purto galvą: „Dar ne. Atsitiesim kitais metais. Jau baigiu suformuoti gydytojų, slaugytojų kolektyvą. Įdarbinau daug medikų iš Ukrainos. Ukrainiečiai mus gelbsti.“
 
V.Smalinskas teigė, kad šiemetiniai veiklos rezultatai irgi žadina optimizmą. „Planą vykdome. Šiek tiek dienos stacionare atsiliekame, bet pasivysime, – tiki jis. – Pirmas pusmetis pelningas, tačiau metų gale pusės milijono pelno turbūt neturėsime.“ Kodėl? „Ir algas esame suindeksavę, ir remontus vykdome, struktūrinius pirkimus, kuriuos pirmiausiai dengiame savo lėšomis, tik vėliau jas atgauname“, – aiškino V.Smalinskas.
 
Valdymo sąnaudos
 
Prie svarbių rodiklių ir valdymo sąnaudos. Pageidaujama, kad jos nebūtų per didelės ir neviršytų 6,7 proc. Didžiausios jos Kruopių (23 proc.) ir Papilės (21 proc.) ambulatorijose, taip pat Joniškio psichikos sveikatos centre (19 proc.).
 
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba viena mažiausiai skiriančių valdymui – tam tenka vos 1 proc. Ekonomikos teorija sako, kad kai šis rodiklis itin mažas, tai gali reikšti tiek efektyvumą, tiek riziką, kad įstaigos valdymas yra nepakankamai finansuojamas ir dėl to gali nukentėti pati veikla. Mažiausiai sąnaudų valdymui skiria Šalčininkų PSPC ir Anykščių raj. psichikos sveikatos centras – po 0,1 proc.
 
Kai kas tiesiog nepasiekiama?
 
Nepaisant nuolatinių raginimų ir priminimų, įstaigoms sunkiai sekėsi atitikti rodiklį, kuriuo reikalaujama bent 70 proc. registracijų vykdyti per išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą. Čia visos kartu sudėjus pasiekė tik 60 proc. Tik per trisdešimt jų sugebėjo pasiekti ir pralenkti šį rodiklį, kitos jo nesiekia.
 
Itin sunkiai sekasi įgyvendinti reikalavimą skirti lėšas darbuotojų kvalifikacijai. Numatyta, kad tam reikėtų ne mažiau kaip 0,50 proc. įstaigos darbo užmokesčio sąnaudų. Net 68 įstaigos nepasiekė šios procento. Eišiškių ASPC išvis neskyrė lėšų. Pagėgių – 0,04 proc., Tytuvėnų, Šilalės PSPC, Papilės ambulatorija ir Klaipėdos m. poliklinika skyrė po 0,05 proc. darbo užmokesčio sąnaudų.
 
Daugiausiai į kvalifikaciją investavo Baisiogalos PSPC – 31 proc. Antroje vietoje esantis Nacionalinis kraujo centras skyrė daugiau nei reikalauja rodiklis – 1,19 proc. trečioje – Biržų r. poliklinika su 1,13 proc.
 
Algas kėlė net 32 proc.
 
O kaip sekėsi kelti darbuotojams algas? Net 63 įstaigose jos kilo daugiau nei reikalaujamas 10 proc. Šilalės raj. sav. sveikatos centras pakėlė net 32 proc. Joniškio psichikos sveikatos centras – 26 proc., Kalvarijos sav. sveikatos centras, Klaipėdos psichikos sveikatos centras – po 25 proc.
„Tai buvo mūsų skola darbuotojams, – algų augimą aiškina Šilalės raj. sav. sveikatos centro direktorius Osvaldas Šarmavičius. – Užpraėjusiais metais neturėjome galimybių kelti algų ir praktiškai to nedarėme, tai galima sakyti, kad pernai rezultate matomas dvejų metų augimas.“
 
Vidutinis atlyginimas etatui čia siekia apie 4 tūkst. eurų į rankas. Kodėl užpernai algos nedidėjo? „Buvome įjungę atsargumo režimą, nebuvome tikri, kaip klostysis sutarties vykdymas, kaip bus su pacientais. Paskui pamatėme, kad uždirbame, ligonių kasos apmoka viršsutartines, pajutome didesnį pasitikėjimą ir grąžinome darbuotojams tai, ką reikėjo grąžinti“, – aiškino pašnekovas.
 
„Reikalavimai neatitinka galimybių“
 
Pernai algas kėlė ne visi. Buvo ir tokių, kurie ne tik nesiekė numatyto kilimo, bet algos mažėjo. Vienu procentu algos mažėjo – Priekulės PSPC, 5 proc. mažėjo Kvėdarnos ambulatorijoje. Net 7 proc. algos sumažėjo Mosėdžio PSPC.
 
O.Šarmavičius teigia, kad nors SAM reikalavimus vykdyti reikia, kartais jie neatitinka galimybių. „Įstaiga geriausiai žino, kiek gali mokėti algos. Jei nerandi gydytojo už keturis tūkstančius, turėsi mokėti šešis ar kiek prašys, kitaip neturėsi specialisto ir tavo įstaiga neteiks paslaugų. Pagal šakos kolektyvinę sutartį prašoma kelti 10 procentų, bet įkainius didina aštuoniais. O kur dar infliacija, į kurią neatsižvelgiama?“
 
„Visi žinome tas problemas, tačiau turbūt sprendimų paieška ypač sunki ir tai taip greitai neišsprendžiama“, – svarstė O.Šarmavičius.
 

Šilalės raj. sav. sveikatos centro direktorius Osvaldas Šarmavičius teigia, kad norint generuoti pelną reikia gauti apmokėjimą už bent 20 proc. viršsutartinių paslaugų, o sutarties sumos leidžia tik egzistuoti. „Šiemet pirmą pusmetį pajamų uždirbome 20 proc. daugiau nei pernai. Stengsimės turėti kuo daugiau viršsutartinių paslaugų. Norint išeiti iš ubago statuso, neužtenka gerai dirbti, reikia turėti daug viršsutartinių ir kad jas apmokėtų“, - kalbėjo įstaigos vadovas.

 
SAM įvarė skaičių šoką – pateikė klaidinančius duomenis
 
Remiantis siektinų reikšmių įgyvendinimu, visų įstaigų vadovams yra skaičiuojama atlyginimo kintamoji dalis. Tačiau paaiškėjo, kad vieną rodiklių SAM apskaičiavo netiksliai. 
 
Analizuojant rodiklius pastebėta, kad SAM su Valstybine ligonių kasa pateikti skaičiai, vertinant pernai metų įstaigų finansinius veiklos rezultatus, prasilenkia su Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis.
 
Didžiausias skirtumas – net pusės milijono – liečia Kaišiadorių r. savivaldybės sveikatos centro finansinį rezultatą. Mokesčių inspekcijos duomenimis, ši įstaiga baigė turėdama 230 tūkst. minusą. SAM rodomas minusas siekia 756 tūkst. eurų.
 
Apie jį išgirdęs Kaišiadorių r. savivaldybės sveikatos centro direktorius Linas Vitkus neslėpė nuostabos. „Oho“, – tepasakė jis ir tvirtino, kad čia turi būti įsivėlusi klaida – apie tokius skaičius girdėti negirdėjęs.
 
Tiesa, klaida įsivėlusi. Paaiškėjo, kad ji – Valstybinės ligonių kasos finansininkų kalkuliatoriuose. SAM Strateginio valdymo departamento Sveikatos sistemos stebėsenos skyriaus vedėjas Lukas Stravinskas teigė, jog būtent ji pateikė tokius skaičius.
 
Iš kur juose atsirado toks skirtumas? Kaip žinoma, pernai vyko restruktūrizacija, kai prie Kaišiadorių ligoninės birželį prijungtos šešios įstaigos. Valstybinė ligonių kasa paaiškino, kad 756 tūkst. eurų minusą gavo susumavus visų prijungtų įstaigų pernai metų pajamas ir sąnaudas, įskaitant laikotarpį, kai šios buvo neprijungtos. Taip sveikatos centrui buvo prirašyti „nuopelnai“ iš to meto, kai jis išvis neegzistavo.
 
Realus minusas – mažesnis
 
Tuo tarpu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pateikiami duomenys iliustruoja realią sveikatos centro situaciją metų pabaigoje, neįtraukiant pirmo pusmečio rezultatų, kol įstaigos nebuvo prijungtos, kaip ir turėtų būti oficialiuose finansiniuose dokumentuose.
 
Naujasis sveikatos centras nepradėjo veikti su pusės milijono minusu. Nuostolingą prijungtų įstaigų veiklą kompensavo iš anksčiau sukauptas turtas, tad naujai sukurtame sveikatos centre atsineštas bendras deficitas buvo nežymus.
 
„Prijungus įstaigas nuo pernai birželio prie VšĮ Kaišiadorių ligoninės į Kaišiadorių sveikatos centro buhalterinę apskaitą buvo įtraukiama tik reorganizuojamų įstaigų sukauptas deficitas (nuostolis) – 3840,74 eurų, kuris pasirodo tik finansinės būklės ataskaitoje pagal 2024 m. gruodžio 31 d. duomenis (balanse)“, – komentavo ligonių kasa paprašyta paaiškinti, kodėl Mokesčių inspekcijoje matomas puse milijono mažesnis skaičius.
 
Liečia visus struktūrinius centrus
 
Akivaizdu, kad toks skaičiavimo būdas ir teiginys, kad Kaišiadorių sveikatos centras pernai patyrė 756 tūkst. eurų nuostolį – teisiškai nekorektiškas. Tačiau L.S. paaiškinimo iš SAM, kodėl jis buvo naudojamas oficialiai, kol kas neturi.
 
Liko nesuprantama ir kodėl šis skaičius naudojamas reitinguojant gydymo įstaigas, skiriant balus. Juolab kad remiantis šios ir kitų siektinų reikšmių įgyvendinimu, visų įstaigų vadovams yra skaičiuojama atlyginimo kintamoji dalis. 
 
SAM patvirtino, kad šis Valstybinės ligonių kasos pasiūlytas skaičiavimo metodas naudotas ir visiems kitiems pernai įsteigtiems struktūriniams sveikatos centrams. Jie, vertinant pernai metų finansinį veiklos rezultatą, ir yra didžiausi minusininkai, skaičiuojantys kelių šimtų tūkstančių nuostolį (Trakų, Varėnos, Klaipėdos r., Zarasų, Šilalės, Širvintų struktūriniai sveikatos centrai).
 
Neaišku, ar šie netikslūs duomenys bus naudojami toliau – pavyzdžiui, palyginant pernai ir šių metų struktūrinių sveikatos centrų finansinius veiklos rezultatus.
 
Atsitiesti reikės laiko

Pusę milijono „atgavęs“ Kaišiadorių r. savivaldybės sveikatos centro direktorius L.Vitkus kalbėjo, kad turi tikslą, jog sveikatos centras veiktų pelningai, tačiau norint užkurti buksuojančią įstaigą reikia ir pastangų, ir laiko.
 

„Pradėjęs dirbti Kaišiadoryse radau gan nepalankią situaciją. Iš slaugos ligoninės tapti normaliu sveikatos centru nėra paprasta. Pavyzdžiui, dienos chirurgija buvo mirusi, teko ir aparatūrą pirkti, suremontavome operacinę, kad gautume penktą dienos chirurgijos grupę“, – apie būtinas investicijas pasakojo Kaišiadorių r. savivaldybės sveikatos centro direktorius Linas Vitkus.

 
Jis teigė, kad ir sutartys su ligonių kasa sudaromos atsižvelgiant ne į naujus pajėgumus, o į pernai metų sutartis, kas taip pat riboja įstaigos galimybes greičiau stotis ant kojų. „Viršsutartinių paslaugų šiais metais padarėme už pusę milijono eurų. Judame į priekį, tačiau dar užtruks truputį laiko, kol kaip reikiant įsivažiuosime“, – apibendrino vadovas.
 
SAM pateiktais duomenimis, jei galima jais tikėti, pernai metus su minusu baigė 23 įstaigos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!