Lengvina simptomus
 
Anot tyrimo autorės, vis dažnesni ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai parodė teigiamą psichobiotikų vartojimo poveikį mažinant depresijos ir nerimo simptomus, tačiau klinikinių tyrimų su žmonėmis rezultatai įvairūs.
 
„Dauguma į apžvalgą įtrauktų tyrimų patvirtina probiotikų naudą gerinant nuotaiką, lengvinant nerimo ir ypač depresijos simptomus. Šiuo metu psichobiotikų nauda lengvinant streso simptomus yra abejotina, bendras prebiotikų antidepresinis, anksiolitinis poveikis yra mažai ištirtas, dabartinių tyrimų nepakanka siekiant pagrįsti jų efektyvumą.“
 

„Ateityje probiotikai gali būti svarstytini kaip alternatyva, siekiant praplėsti terapines galimybes tiek depresija sergančių, tiek subklinikinius depresijos ir nerimo simptomus jaučiančių žmonių depresijos ir nerimo simptomams lengvinti“, – teigia Gabija Gaidamavičiūtė naujame žurnalo „Visuomenės sveikata“ numeryje išspausdintame tyrime.

 
Psichobiotikai – tai tikslinės mikrobiomo intervencijos, kai suvartoti pakankami tam tikrų medžiagų kiekiai turi teigiamą poveikį psichikos ar smegenų sveikatai. Į apibrėžimą įtraukiami probiotikai, prebiotikai ir simbiotikai. Probiotikai – tai gyvos bakterijos, kurios, vartojant pakankamą jų kiekį, turi teigiamą poveikį vartotojo sveikatai.
 
Šiuo metu labiausiai tikėtinos teigiamai smegenų funkciją veikiančios probiotikų padermės yra tos, kurios gamina neurochemines medžiagas. Dažniausiai literatūroje siūlomi probiotikai yra kai kurios Bifidobacterium ir Lactobacillus padermės, išskiriančios gama aminosviesto rūgštį, pavyzdžiui: Bifidobacterium infantis, Bifidobacterium bifidum, Lactobacillus acidophilus.
 
Prebiotikai – tai nevirškinami maisto komponentai, selektyviai stimuliuojantys augimą ir gerųjų žarnyno mikroorganizmų aktyvumą, leidžiantys atlikti specifinius virškinimo trakto mikrofloros sudėties ir (arba) aktyvumo pokyčius, kurie naudingi vartotojo sveikatai. Dažniausiai prebiotikai yra skaidulos ar natūralios medžiagos, esančios maisto produktuose, skatinančios naudingų bakterijų, tokių kaip bifidobakterijos ir laktobacilos, augimą. Skirtingai nuo probiotikų, kurie yra gyvi mikroorganizmai, prebiotikai yra medžiagos, maitinančios gerąsias bakterijas, jau esančias virškinimo sistemoje. Dažniausiai literatūroje minimi prebiotikai – inulinas, fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai.
 
Didėjanti problema
 
„Psichobiotikų tema vis dažniau nagrinėjama medicinoje dėl jų potencialo moduliuoti žarnyno ir smegenų ašį bei teigiamo poveikio psichikos sveikatai. Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikros probiotikų padermės, prebiotikų rūšys gali prisidėti prie nuotaikos reguliavimo, mažinti streso poveikį ir padėti valdyti depresijos, nerimo simptomus. Atsižvelgiant į didėjantį psichikos sveikatos sutrikimų paplitimą, psichobiotikai tampa perspektyvia terapine priemone, kurios reikšmė dar nėra visiškai atskleista, tačiau jau sulaukia didelio mokslininkų susidomėjimo“, – pastebi tyrimo autorė.
 
2019 metų Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija paveikė daugiau nei 280 milijonų žmonių pasaulyje, tai sudarė apie 5 proc. visų suaugusiųjų ir 5,6 proc. Lietuvos gyventojų. Nerimo sutrikimai 2019 m. paveikė apie 301 milijoną žmonių pasaulyje, tai sudarė maždaug 4 proc. pasaulio gyventojų ir 5 proc. Lietuvos gyventojų. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) jau daugiau kaip 20 metų išlieka pagrindinis depresijos, nerimo sutrikimų gydymo metodas, tačiau neretai susiduriama su stigma, nepageidaujamais reiškiniais, gydymui atsparia depresijos forma. Keliamas klausimas, ar psichobiotikai gali tapti alternatyviu arba papildomu gydymo būdu.
 
Veikia sergančius depresija
 
Tyrimo autorė atkreipia dėmesį, kad psichobiotikų poveikis depresijos simptomams iš 18 į apžvalgą įtrauktų tyrimų, nagrinėjančių psichobiotikų poveikį depresijos simptomams, 11 tyrimų (10 su probiotikais, 1 su prebiotikais) nustatė reikšmingą depresijos simptomų pagerėjimą po psichobiotikų intervencijos, palyginti su placebo grupe. Iš jų šešiuose tyrimuose taikytas gydymas probiotikais depresija sergantiems pacientams. Stebėtas reikšmingas depresijos simptomų pagerėjimas lengva ir vidutinio sunkumo depresija sergančių pacientų grupėje.
 
„Dviejuose tyrimuose buvo aiškiai nurodyta, kad gydymas probiotikais reikšmingai sumažino depresijos simptomų įverčius sunkia depresija sergantiems pacientams, kai nebuvo pasiektas pilnas atsakas į gydymą antidepresantais. Dviejuose tyrimuose depresijos sunkumo laipsnis nenurodytas. Svarbu paminėti, kad dviejuose tyrimuose stebėtas antidepresinis ir anksiolitinis poveikis depresija sergantiems pacientams, vartojant Lactobacillus, Bifidobacterium rūšių ir S-adenozilmetionino (SAMe, 200 mg per dieną) derinį bent šešias savaites. Įtrauktuose tyrimuose stebėtas teigiamas antidepresinis poveikis vartojant tiek vienos padermės probiotiką, tiek multipadermes“, – atskleidžiama G.Gaidamavičiūtės tyrime.
 
Anot gydytojos, 5 tyrimai nagrinėjo psichobiotikų poveikį bendrai nuotaikai tarp sveikų žmonių populiacijos. Visi tyrimai nustatė reikšmingą nuotaikos pagerėjimą vartojant psichobiotikus bent keturias savaites. Ji pastebi, kad Marotta ir bendraautorių bei Walden ir bendraautorių atliktose studijose naudojant tas pačias probiotikų padermes ir dozes šešias savaites, nustatytas agresijos rodiklių, pykčio sumažėjimas.
 
Iš viso 6 tyrimai nagrinėjo psichobiotikų poveikį streso simptomams. Iš jų 4 tyrimuose (3 su probiotikais, 1 su simbiotikais) reikšmingo streso simptomų sumažėjimo nenustatyta. Visi šie tyrimai atlikti su sveika bendrąja žmonių populiacija. Tik 2 tyrimuose nustatytas reikšmingas streso simptomų sumažėjimas tiek intervencijos probiotikais, tiek placebo grupėse, tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. Apibendrinusi tyrimų rezultatus, gydytoja nurodo, kad didžioji įtrauktų tyrimų dalis (66,67 proc.) reikšmingo streso simptomų sumažėjimo, palyginti su placebo grupe, nenustatė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!