Mūsų turimi ir viešai skelbiami duomenys apie pareigūnams suteiktas reabilitacijos paslaugas skiriasi tiek, kad bandant juos apibendrinti kyla klausimas, ar visi pareigūnai, kuriems paslaugos buvo numatytos, jas iš tiesų gavo ir kiek jų gali gauti 2026 m. Skaičiuose atsiradęs kelių šimtų pareigūnų skirtumas tarp to, kas planuota ir kas padaryta, rodo sisteminį neaiškumą, kuris turėtų būti išsklaidytas.
 
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija reabilitacijos problemą kelia jau ne vienerius metus. Mūsų pozicija nuosekli: sistema turi būti ne tik formaliai egzistuojanti, bet ir aiškiai suplanuota, prognozuojama ir suprantama tiems, kuriems ji skirta. Pareigūnai neturėtų gyventi nežinioje, ar jiems bus sudarytos realios galimybės atkurti sveikatą.
 
Dar 2025 m. rugsėjo 18 d. LTPF oficialiai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti informaciją apie 2026 m. planuojamas medicininės reabilitacijos paslaugas: numatomas apimtis, finansavimą, sutartis su reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Ši informacija itin svarbi, nes jau bandant įvertinti 2025 m. situaciją kyla daug neatsakytų klausimų.
 
Iki šiol aiškių atsakymų nėra. Tai savaime nebūtų problema, jei pareigūnai realiai matytų veikiančią ir skaidrią sistemą. Tačiau praktikoje susidaro įspūdis, kad didžiausias iššūkis slypi ne raštų apsikeitime, o pačiame reabilitacijos paslaugų organizavime. Ir tai kelia daug nerimo, kad dar vieni valdžios pažadai liks neįgyvendinti.
 
Daug papildomų klausimų kyla matant viešai skelbiamus 2025 m. duomenis. Pagal VRM Medicinos centro planus buvo deklaruota, kad reabilitacija turėjo būti suteikta 1256 pareigūnams Medicinos centre ir dar apie 900 – kitose įstaigose, tokiose kaip Valakupių reabilitacijos centras, Palangos „Pušynas“ ar Druskininkų „Dainava“. Tuo tarpu vėliau viešai nurodomi skaičiai kitose įstaigose besigydžiusių pareigūnų skaičių sumažina iki 591. Kol nėra oficialaus paaiškinimo, natūraliai kyla klausimų, kur ir kodėl atsirado šis skirtumas.
 
Ne mažiau neaiškumų kyla žvelgiant į 2026 metus. Iki šiol nėra aiškiai pasakyta, kiek pareigūnų realiai galės pasinaudoti reabilitacija, kokios lėšos tam numatytos ir kaip jos paskirstytos tarp skirtingų įstaigų – tiek VRM Medicinos centro, tiek Palangos „Pušyno“ ar Druskininkų „Dainavos“. Viešojoje erdvėje girdimos užuominos apie mažesnį finansavimą, tačiau konkrečių skaičių pareigūnų bendruomenė nemato.
 
Papildomą neapibrėžtumą kuria ir nauja registracijos tvarka, suskirstyta ketvirčiais, su labai trumpais registracijos terminais. Tai sunkiai dera su šiuo metu galiojančia siuntimų tvarka, pagal kurią pareigūnas turi du mėnesius pasinaudoti jam išduotu siuntimu. Praktikoje tai reiškia, kad formali teisė į reabilitaciją ne visada virsta realia galimybe ja pasinaudoti.
 
Atskiras klausimas – Trakų reabilitacijos centras. LTPF nuosekliai rėmė šio centro atkūrimo idėją, nes be jo pareigūnų reabilitacijos sistema Lietuvoje išlieka fragmentiška. Nors Trakai ne kartą buvo pristatomi kaip esminis sprendimas, iki šiol trūksta aiškaus darbų grafiko, terminų ir finansinių garantijų. Kol kas tai labiau vizija nei veikiantis instrumentas.
 
LTPF nesiekia konfrontacijos. Mūsų tikslas – aiškumas, prognozuojamumas ir realios galimybės pareigūnams gauti jiems priklausančias paslaugas. Jei sistema realiai neveikia arba jos apimtys ribotos, tai turėtų būti atvirai pasakyta. Pareigūnų sveikata negali būti sprendžiama migloje – be tikslių skaičių, be aiškaus finansavimo ir be nuoseklios tvarkos.
 
Atsakymų laukiame kantriai. Tačiau pareigūnų bendruomenė turi teisę žinoti, ar deklaruojamos galimybės bus įgyvendintos praktikoje, ar ir toliau liks neaiškių pažadų zonoje.