Dėkojo už darbą ir kantrybę
 
Į Marijampolės PSPC Psichikos sveikatos dienos stacionarą praėjusią savaitę rinkosi garbūs svečiai: vyskupas Rimantas Norvila, Marijampolės meras Povilas Isoda, vicemeras Ričardas Bagdanavičius, Seimo nariai Tadas Prajara ir Karolis Podolskis, bendruomenės atstovai, kolegos iš kitų gydymo įstaigų.
 
Svečius pasitikusi PSPC direktorė Dženita Sabašinskienė neslėpė jaudulio – projektas, pareikalavęs daug kantrybės ir pastangų, pagaliau baigtas.
 
„Labai džiaugiuosi, kad mums brangią dieną čia susirinko tiek daug psichikos sveikatai neabejingų žmonių. Dienos stacionaro plėtros projektas pagaliau baigtas – dabar galėsime priimti ne trylika, o dvidešimt vieną pacientą. Atsirado naujų erdvių, galėsime pasiūlyti ir daugiau užsiėmimų“, – kalbėjo direktorė.
 
Ji pabrėžė, kad įgyvendinti projektą nebuvo paprasta – pastatas yra kultūros paveldo objektas, todėl vien projektavimas ir derinimas su įvairiomis institucijomis užtruko beveik metus.
 
„Labai noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šio didelio darbo. Dėkoju kolektyvui ir aplinkiniams kaimynams, kurie iškentė triukšmą bei nepatogumus. Ypač dėkoju ekonomistei, kuri ir koordinavo projektą bei viešuosius pirkimus – viso projekto vykdymo našta gulė ant jos pečių“, – padėkas siuntė Dž.Sabašinskienė.
 
Sveikinimo žodį taręs meras P.Isoda pabrėžė, kad psichikos sveikatos paslaugų poreikis Lietuvoje auga, todėl svarbi kiekviena papildoma vieta. „Kaip ir visoje šalyje, taip ir Marijampolėje vis daugiau žmonių ieško pagalbos, ir mes negalime to ignoruoti. Smagu, kad ši investicija leis priimti daugiau žmonių geresnėmis sąlygomis“, – kalbėjo jis.
 
Naujas patalpas pašventinęs Vilkaviškio vyskupas R.Norvila linkėjo sveikatos ir ramybės – čia dirbantiems ir tiems, kurie ateis ieškoti pagalbos.
 
Pasinaudojo atsivėrusia galimybe

Pasak Dž.Sabašinskienės, Psichikos sveikatos dienos stacionaras Marijampolėje veikia nuo 2012-ųjų, ir per tą laiką paslaugų poreikis nuolat augo. Plėstis paskatino ir Sveikatos apsaugos ministerijos politika – mažinti stacionarių vietų skaičių, plečiant dienos stacionarų paslaugas.
 
„Išsikrausčius kaimynams, atsilaisvino papildomos patalpos. Kaip tik buvo projektų paraiškų teikimo metas, o mes turėjome norų – svajojome apie sensorinį kambarį ir kitas galimybes. Tad pateikėme paraišką ir gavome finansavimą“, – prisimena vadovė.
 
Projektui „Psichikos sveikatos dienos stacionaro paslaugų plėtra“ buvo skirta beveik 203 tūkst. eurų Europos Sąjungos lėšų. Per beveik dvejus metus suremontuotos patalpos, įrengtas sensorinis kambarys, sporto ir poilsio erdvės, nupirkta įranga.
 

„Kadangi pastatas yra kultūros paveldo objektas, norėjome, kad aplinka atitiktų to meto dvasią, bet kartu būtų šiuolaikiška. Kreipėmės į dizaino specialistą, kad padėtų sukurti tinkamą atmosferą – jaukią, primenančią namų, o ne gydymo įstaigos aplinką. Patalpos dabar šviesios, erdvios, natūralių atspalvių“, – ekskursijos naujose patalpose metu pasakojo Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Dženita Sabašinskienė.

 
Tiesa, kai kurių baldų ir interjero detalių dar trūksta. „Dar ne viskas baigta, bet jau visai arti. Šiais metais planuojame įsigyti tai, ko trūksta, ir tapsime dar gražesni, patogesni“, – sakė vadovė.
 
Dienos stacionare lankosi drąsiau
 
Kaip veikia dienos stacionaras, paaiškino vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta Burbienė. Pacientai čia praleidžia ne mažiau kaip šešias valandas: atvyksta ryte, dalyvauja užsiėmimuose, pietauja, bendrauja, o vakare grįžta namo.
 

„Dienos stacionaras – tarpinė grandis tarp ambulatorinių paslaugų ir stacionarinio gydymo – pacientas gauna intensyvią priežiūrą, tačiau neatitrūksta nuo savo aplinkos“, – aiškina dienos stacionaro vedėja, gydytoja psichiatrė Rūta Burbienė.

 
Pasak jos, kreiptis pagalbos gali visi, turintys psichikos sveikatos ar psichologinių problemų, – gydytojo siuntimas nėra būtinas, o asmenims, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu, paslaugos nemokamos. Pacientai dienos stacionare gali lankytis du kartus per metus, kiekvienas kursas trunka iki šešių savaičių. Šiuo metu stacionare lankosi devyniolika pacientų.
 
R.Burbienė pastebi, kad žmonės iš lūpų į lūpas sužino apie paslaugas ir kasmet kreipiasi vis drąsiau. Vis dėlto stigma traukiasi ne taip greitai.
 
„Viena mūsų pacientė dienos stacionare pradėjo tapyti ir sukūrė nuostabių darbų. Norėčiau surengti jos parodą, bet nežinau, ar ji sutiks viešai pasirodyti. Dalis mūsų pacientų nelabai nori rodytis – vis dar jaučia tą stigmą“, – apgailestauja vedėja.
 
„Bet negaliu ir nepasidžiaugti – situacija pamažu keičiasi. Būna, iš pradžių žmogus ateina be didelio entuziazmo, bet užimtas mūsų terapeučių „užsikabina“. Vienas pacientas atėjęs sakė: „Visai nenoriu čia lankytis – to nori mano mama.“ Dabar jis lankosi nuolat ir pats kartoja, kaip čia gerai“, – šypsosi R.Burbienė.
 
Problemų mastas auga
 
Kad psichikos sveikatos problemų daugėja, liudija kasdienė Psichikos sveikatos centro realybė – pacientų srautas auga, eilės ilgėja. Anot vedėjos, pagalbos reikia visoms amžiaus grupėms – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių.
 
„Marijampolės PSPC yra apie septyni tūkstančiai prisirašiusių vaikų, keturias dienas per savaitę dirba du vaikų ir paauglių psichiatrai – eilės pas šiuos specialistus gana ilgos. Tiesa, dienos stacionare paslaugos teikiamos tik nuo aštuoniolikos metų, tačiau čia lankosi nemažai jaunuolių, kuriems pagalba reikalinga ne mažiau nei vyresniems“, – komentuoja R.Burbienė.
 
Vedėja pastebi, kad diagnozių spektras platus – nuo nerimo sutrikimų, depresijos ir panikos atakų iki šizofrenijos. Jauniems pacientams vis dažniau nustatomas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei autizmo spektro sutrikimai. Priežastys, kodėl Psichikos sveikatos centre lankosi daugiau jaunų pacientų, anot specialistės, kompleksinės: tai ir aplinkos, gyvenimo būdo veiksniai, ir didesnis tėvų sąmoningumas, ankstyvesnė diagnostika.
 
„Suaugusiųjų psichikos sveikatai didžiausią įtaką daro lėtinis stresas – įtampa darbe, konfliktai šeimoje, ekonominis nestabilumas, nuolatinis informacijos srautas. Besikaupianti įtampa pridaro daug žalos. Būna, kad su pacientu dirbi penkerius, septynerius metus, ir tik tada jis atsiveria – išsipasakoja, kas vyko vaikystėje, kas dabar vyksta šeimoje. Pagalvoji – kiek žmogus nešioja tą skaudulį… Natūralu, kad jam sunku“, – sako vedėja.
 
Dienos stacionare dirba trys psichiatrai, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas ir užimtumo terapeutai. Anot R.Burbienės, komanda sukomplektuota pagal visus reikalavimus, tačiau psichiatrų trūkumas – amžinas galvosūkis tiek Marijampolėje, tiek kituose šalies miestuose. „Gydytojų turime, bet visi dirba po dalį etato. Vienas mūsų psichiatras jau sulaukęs aštuoniasdešimties. Specialistų ieškome nuolat, bet rasti nelengva“, – atvirauja vedėja.


 
Siūlo platų užsiėmimų spektrą
 
Kaip vieną svarbiausių naujovių Marijampolės PSPC kolektyvas įvardija sensorinį kambarį. Tai erdvė, kurioje taikoma judesių, kvapų ir garsų terapija, padedanti atsipalaiduoti ir nusiraminti. Sensorinė stimuliacija ypač veiksminga pacientams, kuriems sunku atsipalaiduoti įprastinėmis priemonėmis – ji padeda mažinti nerimą, valdyti emocijas, pasiekti ramybės būseną.
 
Nuotaikai gerinti skirtas naujai įrengtas šviesos terapijos kambarys. „Jis ypač aktualus Lietuvoje, tamsiuoju metų laiku. Kai trūksta natūralios šviesos, dažniau pasireiškia sezoniniai nuotaikos sutrikimai. Šviesos terapija padeda reguliuoti miego ir būdravimo ritmą, gerina savijautą“, – pasakoja R.Burbienė.
 
Dienos stacionare pacientams siūlomos įvairios veiklos: judesio ir meno terapija, sportas, medicinos psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijos, bendravimo, savipagalbos grupės, biblioterapija, kaniterapija, gongų terapija.
 
„Dienos veiklas užimtumo terapeutai surašo ant lentos, o pacientai renkasi pagal pomėgius. Pavyzdžiui, užsiėmimai su šunimis vyksta pirmadieniais, gongų terapija – ketvirtadieniais“, – pasakoja vedėja.
 
Meno terapijos metu pacientai kuria – piešia, tapo, lipdo. Tai būdas prabilti be žodžių, sako R.Burbienė. Tiesa, sukurti darbai į stalčius nenugula – jie keliauja po Lietuvą. Pavyzdžiui, pernai dienos stacionaro lankytojų kūriniai buvo eksponuojami Seime atidarytoje parodoje „Gyvenimo terapija“.
 
Šuo – ir draugas, ir motyvatorius
 
Vienoje dienos stacionaro salių lankytojus pasitinka borderkolio veislės patelė Kimi, belgų grifonas Leo ir kaniterapeutė Ineta Martinkevičiūtė. Užsiėmimai su šunimis, anot specialistės, vyksta kartą per savaitę ir trunka valandą.
 
„Turime dvi visiškai skirtingas veisles – vieni pacientai labiau mėgsta vieną, kiti – kitą. Jie gali tapatintis su šuniuku, kuris jiems artimesnis. Kaniterapija padeda emocinei būsenai – ramina, mažina įtampą. Šuo veikia kaip motyvatorius: per jį bendraujame, komunikuojame, mokomės“, – pasakoja I.Martinkevičiūtė.
 
Specialistė pastebi, kad pacientai, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, neretai mintimis klajoja kitur, o užsiėmimai su šunimis padeda sutelkti dėmesį ir grįžti į akimirką „čia ir dabar“.
 
Kaniterapija Lietuvoje nuo 2018-ųjų reglamentuota Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymu kaip sveikatinimo veikla. Nuo 2025-ųjų licencijuojami ir patys šunys – jie turi išlaikyti egzaminą ir gauti trejus metus galiojančią licenciją.


 
Populiarėja gongų terapija
 
Gongų terapijos seansus du kartus per savaitę po 45 minutes veda užimtumo terapeutė ir muzikė Inga Kidolienė. Seanso metu pacientai patogiai įsitaiso ir klausosi skambančių dubenų bei gongų garsų. Specialistė naudoja ir papildomus instrumentus, imituojančius gamtos – lietaus, vandenyno – garsus.
 
„Ši terapija ypač veiksminga – padeda įveikti nemigą, gerina nuotaiką. Labai paklausi, visi pacientai ją mėgsta“, – sako I.Kidolienė.
Gongų terapija pastaraisiais metais vis populiaresnė – tai, anot specialistės, paprastas būdas atsipalaiduoti net tiems, kas niekada nemeditavo. „Skirtingai nei psichoterapijoje, kur reikia kalbėti, ar meditacijoje, kur būtina susikaupti, čia pastangų nereikia. Žemo dažnio garsai ramina, padeda atitrūkti nuo minčių – „atsijungia“ net skeptikai“, – šypsosi I.Kidolienė.
 


Sustoti nežada
 
„2024-ieji buvo kūrybos metai, o pernai – vykdymo, – nuveiktus darbus reziumuoja Marijampolės PSPC vadovė Dž.Sabašinskienė. – Įgyvendinome Psichikos sveikatos dienos stacionaro plėtros projektą, užbaigėme projektą „Marijampolės savivaldybės ilgalaikės priežiūros centro įrengimas ir mobilių komandų aprūpinimas įranga“, kurio metu buvo įsigyti nauji kompiuteriai ir medicininė įranga ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandos specialistams.“
 
Projekto „Paliatyvios slaugos centro steigimas ir dviejų mobilių komandų aprūpinimas transporto priemonėmis ir įranga Marijampolės savivaldybėje“ lėšomis įsigytas elektromobilis gerinti ambulatorinių paslaugų namuose prieinamumą. Tęsiamas Marijampolės savivaldybės sveikatos centro sudėtyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūros modernizavimo projektas, kurio metu suremontuota dalis šeimos gydytojų ir Psichikos sveikatos centro kabinetų, į naujas patalpas perkeltas Odontologijos skyrius. „Įsigijome medicininę įrangą šeimos medicinos paslaugoms teikti, kompiuterinę įrangą, liko įdiegti eilių valdymo sistemą ir įsigyti informacines lentas“, – priduria Dž.Sabašinskienė.
 
Ateityje, anot įstaigos vadovės, laukia ne ką mažiau darbų: įgyvendinti jau pradėtus „Sveikatos centro veiklos modelio diegimas Marijampolės savivaldybėje“ ir „Odontologijos paslaugų neįgaliesiems modelio diegimas“ projektus.
 
PSPC turi ir globos padalinį, kur gali būti teikiamos socialinės globos paslaugos dvidešimt šešiems gyventojams. Pernai skyrius buvo atnaujinamas: suremontuotos skyriaus patalpos, įsigyta reikalinga medicininė ir slaugos įranga, baldai, įrengta skalbykla. Projektą planuojama užbaigti iki šio pavasario pabaigos.

---

 
Trys klausimai merui

Marijampolės meras Povilas Isoda:
 
Palūžti galime bet kurią akimirką
 
- Ar Marijampolės gyventojų psichinės sveikatos situacija išsiskiria Lietuvos kontekste?
 
- Manyčiau, ne. Visoje Lietuvoje psichikos sveikatos paslaugų poreikis akivaizdžiai auga, ir Marijampolė – ne išimtis. Turimi pajėgumai iki šiol negalėjo to poreikio patenkinti. Todėl smagu, kad šios paslaugos, kurios, kaip bebūtų gaila, turi paklausą, tampa vis prieinamesnės.
Apskritai mūsų visuomenės psichologinė sveikata yra prasta arba prastėjanti – tai matome kasdien.
 
- Ką Psichikos sveikatos dienos stacionaro plėtra reiškia gyventojams?
 
- Šis projektas ne tik fiziškai išplėtė galimybes priimti daugiau žmonių, bet ir suteikė šiuolaikiškas priemones, estetiką, tvarką. Tai yra svarbu, nes žmogus, kuriam reikia psichikos sveikatos pagalbos, yra pažeidžiamas – aplinka turi būti maloni ir raminanti, ne atvirkščiai.
Be to, geros darbo sąlygos – argumentas pritraukiant specialistus, kurių dažnai trūksta. Norėdami motyvuoti gydytojus ir darbuotojus atvykti į Marijampolę, turime pasiūlyti kiek įmanoma geriausias sąlygas. Manau, dabar turime ką pasiūlyti.
 
- Kaip pats rūpinatės savo psichine sveikata?
 
- Klausiau, ar prevenciškai galėčiau apsilankyti dienos stacionare. Sakė, ne. (Šypsosi.)
Specialistų pagalbos dar neprireikė, stengiuosi rasti vidinių resursų. Kol kas pakanka knygų, pasivaikščiojimų, pabuvimo gamtoje. Bet streso darbe tikrai daug. Manau, kiekvienas iš mūsų yra vos per žingsnį nuo to, kad tokių paslaugų prireiktų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!