Vilnius – tarp autsaiderių
 
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ šiemet paskelbė visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą, kuri sostinei atnešė ne tik gerų naujienų. Anot specialistų, pastarąjį dešimtmetį vaikų skiepijimo apimtys čia nuosekliai mažėja ir atsilieka nuo šalies vidurkio.
 
Užpernai vakcina nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR1) Vilniuje buvo paskiepyta tik 83,8 proc. dvimečių, t. y. beveik dešimčia punktų mažiau nei prieš dešimtmetį. Žemiausia riba pasiekta 2022-aisiais – vos 80,6 proc. Pastaruosius dvejus metus apimtys šiek tiek kilo, tačiau iki Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų 95 proc. vis dar toli.
 
Panaši padėtis ir su vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito bei Haemophilus influenzae B infekcijos (DTP3): užpernai Vilniuje ja paskiepyti 87,9 proc. vienmečių – mažiau nei PSO rekomenduojami 90 proc. Per dešimtmetį šis rodiklis sumažėjo 5,5 procentinio punkto.
Tarp visų šalies savivaldybių Vilnius pagal MMR1 skiepijimo apimtis užima 10-ą vietą nuo galo, pagal DTP3 – 16-ą.
 
Užmirštos ligos grįžta protrūkiais
 
Ataskaitos duomenimis, užpernai sostinę supurtė kokliušo protrūkis: užregistruota pusketvirto šimto susirgimų, kai ankstesniais metais jų beveik nepasitaikydavo. Daugiau nei pusė susirgusiųjų – 196 – buvo vaikai iki 17 metų.
 
2019-aisiais Vilnių jau buvo ištikęs tymų protrūkis: per metus užregistruoti 245 susirgimo atvejai. Nors pastaraisiais metais sostinėje fiksuoti tik pavieniai tymų atvejai, biuras perspėja: esant tokioms žemoms skiepijimo apimtims, protrūkio rizika išlieka.
 
Susiduria kasdien
 

„Jei anksčiau neskiepytas vaikas būdavo retenybė, dabar su tokiais dirbant priėmimo skyriuje tenka susidurti beveik kasdien, – pasakoja vaikų infekcinių ligų gydytoja Milda Šeškutė. – Kartais susidaro įspūdis, kad neskiepytų vaikų skaičius gali būti didesnis nei skelbiama.“

 
Pasak gydytojos, rečiausiai skiepijami patys mažiausi – kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ypač opi problema – MMR vakcina: dėl mitų apie galimą sąsają su autizmu daugelyje apskričių skiepijimo apimtys nesiekia 90 proc. „Nors šis mitas jau seniai paneigtas didelės apimties mokslinių tyrimų, skiepijimo apimtys ir toliau krenta“, – apgailestauja medikė.
 
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad užpernai visoje Lietuvoje užregistruota per 800 kokliušo atvejų, nemažai kūdikių teko gydyti stacionare, vieno būklė buvo kritinė. Latvijoje tais pačiais metais diagnozuoti keturi difterijos atvejai – vienas neskiepytas vaikas neišgyveno.
 
Jei skiepijimo apimtys ir toliau mažės, vaikų infekcinių ligų gydytoja Milda Šeškutė prognozuoja sistemines pasekmes: „Rizikuojame, kad grįš ligos, kurių jau seniai nematėme, ir gydytojams bus sunku diagnozuoti – turėsime laiku nediagnozuotų atvejų, o tai skaudžiai kainuoja.“
 
Medikė perspėja, kad pavojų kelia ne vien ūmios ligos, bet ir jų ilgalaikės pasekmės. Pavyzdžiui, persirgus raudonuke nėštumo metu, kūdikis gali gimti su širdies yda, aklas ir kurčias. Parotitas gali pažeisti lytines liaukas ir sukelti nevaisingumą. O tymai, net persirgus lengva jų forma, po daugelio metų gali baigtis sunkia smegenų liga.
 
„Maždaug vienam iš tūkstančio kūdikių, persirgusių tymais, po daugelio metų pasireiškia poūmis sklerozuojantis panencefalitas – progresuojantis nervų sistemos pažeidimas, kuris nėra išgydomas. Tokių vaikų yra tekę gydyti ir Lietuvoje“, – įspėja infektologė.
 
Dezinformacija veikia net gydytojus
 
Pasak M.Šeškutės, dezinformacija apie vakcinas įgavo tokį mastą, kad veikia ne tik tėvų sprendimus, bet ir pačius medikus.
 
„Tenka susidurti su situacijomis, kai sveikatos priežiūros specialistams trūksta informacijos apie vakcinaciją ir jie ne tik patys abejoja jos nauda, bet ir nerekomenduoja skiepytis savo pacientams“, – sako M.Šeškutė.
 
Nerimą, pasak jos, kelia ir temos politizavimas: šiemet Amerikos patariamoji imunoprofilaktikos grupė (ACIP) atsisakė kai kurių vakcinų. „Jų pašalinimas iš vaikų skiepijimo kalendoriaus prieštarauja šiuo metu turimiems moksliniams įrodymams. Tai sukelia abejonių ne tik medicinos bendruomenėje, bet ir visuomenėje. Tampa itin sunku atskirti, kokia informacija galima pasitikėti, o kurią reikėtų patikrinti“, – komentuoja gydytoja.
 
Sudėtingų pokalbių daugėja
 
Neraminančias tendencijas stebi ir šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė: atsisakymų skiepyti vaikus daugėja, o pokalbiai su skiepų nauda abejojančiais tėvais kasmet tampa vis sudėtingesni.
 
„Dažniausiai atsisakoma skiepų nuo rotaviruso, meningokoko, MMR ir ŽPV. Vis dar daug mitų apie tai sklando ir kiekvieną kartą reikia labai intensyviai aiškinti skiepų naudą“, – sako K.Lebedevaitė.
 
Dažniausiai tėvus, anot gydytojos, stabdo artimoje aplinkoje stebėta nepageidaujama reakcija arba internete skaitytos istorijos. „Pasitaiko, kad tėvai prašo kito gamintojo vakcinos, tikėdami, kad mokama bus geresnė už valstybės kompensuojamą. Kai kurie į diskusijas apskritai nesileidžia“, – pasakoja šeimos gydytoja.
 
K.Lebedevaitės teigimu, abejojančius tėvus ji stengiasi ne įkalbinėti, o šviesti. „Visada stengiuosi informuoti pacientus ir jų artimuosius apie vakcinacijos naudą, apie tai, kaip svarbu kurti kolektyvinį imunitetą. Visada paaiškinu, kaip atrodo tos ligos, nuo kurių skiepijama. Tokiu atveju žmogui lengviau suprasti , kokio rimtumo sprendimą priima“, – tvirtina ji.
 
Ministerija žada finansuoti
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė sako, kad pastaruoju metu komitete skiepijimo klausimas nekeltas, parlamentinės kontrolės nebuvo.
 
Situaciją ji užvakar aptarė su sveikatos apsaugos ministre. Pasak O.Leiputės, Sveikatos rėmimo fonde skiepijimo skatinimui numatyta daugiau nei milijonas eurų – viešinimui ir kitoms priemonėms. „Ministerija planuoja pereiti prie kitokios sistemos, kad skiepijimas būtų suvokiamas kaip būtinybė. Bet prievarta čia neveikia – žmonių priversti negali“, – sako parlamentarė.
 
Seimas imsis kontrolės

Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Linos Šukytės-Korsakės, parlamentinė kontrolė planuojama artimiausiu metu, o atsiskaityti už nepakankamus rodiklius turės už skiepijimo politikos koordinavimą atsakingas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
 
Parlamentarė teigia pasigendanti švietėjiškos šios institucijos veiklos: „Trūksta komunikacijos ir švietėjiško darbo. Viename ar kitame regione jau pasitaiko protrūkių – kol kas nedidelių, bet jie atsiranda“, – pastebi L.Šukytė-Korsakė.
 

„Jaunoms šeimoms reikia daugiau informacijos. Ypač po COVID-19 sklando visokių neigiamų nuomonių, o specialistai per retai pasirodo viešojoje erdvėje“, – kalba Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

 
Tiesa, atkreipia dėmesį L.Šukytė-Korsakė, vien NVSC pastangų nepakaks – į darbą turi įsitraukti ir šeimos gydytojai, ir žiniasklaida. „Šeimos gydytojas turi žinoti apie savo pacientą viską – ne tik rašyti siuntimus. O žiniasklaidoje turėtų dažniau pasirodyti specialistai, kurie remiasi mokslu, o ne nuomonėmis“, – sako ji.
 
NVSC: situacija stabilizuojasi
 
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė tikina, kad centras švietėjišką darbą atlieka nuosekliai: konsultuoja gydytojus, vyksta į mažiausias skiepijimo apimtis turinčias savivaldybes, organizuoja kampanijas.
 
„Gyvi susitikimai su bendruomenėmis, kurios dirba su pirminėmis sveikatos priežiūros įstaigomis, tikrai duoda rezultatų“, – tvirtina specialistė.
 
Anot D.Razmuvienės, pernai skiepijimo apimtys nustojo kristi. „Apimtys, kurios mažėjo užpernai, dabar arba stabilizavosi, arba jų pokytis – šimtosios dalys“, – sako specialistė.
 
Vis dėlto ne visos sritys džiugina: nuo pneumokokinės infekcijos kūdikiai skiepijami mažiau nei 80 proc., nuo meningokokinės – vos 75,5 proc. Daugiau paskiepyti pavyko tik nuo žmogaus papilomos viruso. „Komunikacijos priemonės buvo labai plačios – skaityta daug pranešimų, dirbta su konkrečiomis bendruomenėmis, su tėvais, medikais. Tai davė teigiamą rezultatą“, – sako D.Razmuvienė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!