Nafta brango rekordiškai
 
Vasario pabaigoje JAV ir Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną, šis atsakė atakomis prieš JAV bazes ir Persijos įlankos valstybes, o Hormūzo sąsiauris, pro kurį kasdien plukdoma apie 20 milijonų barelių naftos, buvo faktiškai uždarytas. Kaip rašo „Al Jazeera“, tanklaivių eismas iš pradžių sumažėjo 70 procentų, o netrukus visiškai sustojo. Kaip skelbia CNN, naftos kainos sureagavo iškart: „Brent“ pirmą kartą per ketverius metus perkopė 100 dolerių už barelį, o pikas siekė 126 dolerius.
 
Per kelias savaites kuro kainos pakilo ir Lietuvoje. Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus, atlikęs kuro kainų analizę, teigė, kad prieškarinę vasario savaitę litras dyzelino kainavo apie 1,61 euro, o kovo viduryje jau siekė beveik 2 eurus. Nuo to laiko kainos tik augo – kovo 23 dieną, energetikos agentūros duomenimis, vidutinė dyzelino kaina viršijo 2,10 euro.
 
A.Bartkus pabrėžė, kad gyventojai augančias kainas išgyvena skausmingai ir yra linkę dramatizuoti – nors vasarį bendra infliacija siekė 3,32 procento, žmonėms atrodė, kad kainos išaugo 18 procentų.
 
Finansai veikia širdį
 
Šių metų sausį klinikinės medicinos žurnale „Mayo Clinic Proceedings“ paskelbtas tyrimas, kuriame buvo analizuojami daugiau nei 280 tūkstančių suaugusiųjų duomenys, parodė, kad finansinis stresas širdį sendina tiek pat arba net labiau nei aukštas kraujospūdis, diabetas ar rūkymas. Du to paties amžiaus žmonės su vienoda klinikine rizika gali turėti skirtingą širdies amžių – priklausomai nuo to, kiek finansinės įtampos patiria kasdien.
 
Tyrimo vadovas, Mayo klinikos kardiologas Amiras Lermanas aiškina, kad finansinis stresas ypač pavojingas: „Jis lėtinis, pasikartojantis ir dažnai neišvengiamas. Toks stresas trikdo miegą, riboja galimybes sveikai maitintis ir ilsėtis, o visa tai kaupiasi ir didina širdies ligų riziką.“
 
Apie šį tyrimą CNN rašiusi gydytoja Leana Wen pastebėjo, kad gydytojai nuolat tikrina cholesterolį, kraujospūdį, cukraus kiekį, bet retai kada pasiteirauja paciento apie socialinius veiksnius, galinčius paveikti jo sveikatą.
 
Atstumas neapsaugo
 
Prie finansinės įtampos prisideda ir nuolatinis karo žinių srautas, kuris organizmą veikia panašiai.
 
Žmogaus streso sistema – vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija – susiformavo reaguoti į tiesiogines fizines grėsmes, tačiau smegenys prastai skiria realų pavojų nuo suvokiamos globalios grėsmės ir reaguoja vienodai. Kaip aiškina streso biologijos analitikai, smegenis labiausiai jaudina ne žinomos grėsmės, o neapibrėžtumas. Kai situacijos negalima nuspėti, smegenys nustoja planuoti, įjungia išgyvenimo režimą ir nuolat skenuoja aplinką, ieškodamos pavojaus ženklų.
 
Kad stresas auga be tiesioginės grėsmės, rodo ir globalios apklausos. „Gallup“ 2025 metų ataskaitoje skelbiama, kad 39 procentai suaugusiųjų 144 šalyse apklausos išvakarėse jautė didelį nerimą, 37 procentai – stiprų stresą, ir tai dar prieš prasidedant karui Artimuosiuose Rytuose.
 
Šiemet paskelbto tarptautinio tyrimo, kuriame 18 metų stebėtos 146 šalys, duomenimis, tikimybė patirti stresą per tą laikotarpį padvigubėjo – ypač politiškai ir ekonomiškai nestabiliose šalyse.
 
Tokią reakciją – kai kūnas reaguoja į grėsmę, kurios dar nėra ir gal nebus – mokslininkai vadina anticipaciniu stresu. Žurnale „Stress“ publikuotuose tyrimuose rašoma, kad anticipacinis stresas lemia iki penktadalio kortizolio – pagrindinio streso hormono – pokyčių organizme ir tiesiogiai kelia kraujospūdį.
 
Tyrėjai nustatė, kad širdis ir kraujagyslės į įsivaizduojamą ir tikrą grėsmę reaguoja „stebėtinai panašiai“. Kitaip tariant, vien kasdienės žinios apie tolimą konfliktą širdžiai ir kraujagyslėms kelia tokią pat grėsmę kaip tiesioginis pavojus.
 
„Kai smegenų streso grandinės nuolat aktyvios, didėja širdies ritmas, kraujospūdis, lėtinis uždegimas, o laikui bėgant tai pažeidžia kraujagysles ir spartina širdies ligas“, – aiškina Harvardo universiteto mokslininkas Shady Abohashemas.
 
Didėja infarkto rizika
 
Apie tiesioginį ryšį tarp karo baimės ir širdies veiklos mokslininkai kalba jau seniai. 1991 metais medicinos žurnale „The Lancet“ aprašyta, kaip per Persijos įlankos karą, Irako raketoms smūgiuojant Izraelį, pirmomis dienomis staigiai padaugėjo miokardo infarktų ir staigių mirčių, o pirmąją atakų dieną mirtingumas šoktelėjo 58 procentais – tarp moterų net 77 procentais.
 
Tą patį vėliau patvirtino ir kiti sukrėtimai. Po rugsėjo 11-osios teroro atakų Floridos universiteto tyrėjai nustatė, kad širdies aritmijų padaugėjo net tarp pacientų, gyvenusių tūkstančius kilometrų nuo Niujorko.
 
Šių metų duomenys rodo, kad reiškinys kartojasi. Kaip rašo Izraelio naujienų portalas „Ynet“, cituodamas Izraelio širdies draugijos vadovus, po spalio 7-osios atakų ir po jų prasidėjusio karo ligoninėse „sudužusios širdies“ sindromo atvejų padaugėjo apie 100 procentų, širdies priepuolių – apie 30 procentų.
 
Specialistai siūlo veikti
 
„Nerimą absorbuoja veikimas“, – sako Alabamos universiteto psichologė Christina Pierpaoli Parker. Ji pataria pradėti nuo mažų, konkrečių veiksmų – paaukoti kraujo, parašyti laišką, išeiti pasivaikščioti. Kai žmogus veikia, bejėgiškumo jausmas traukiasi, grįžta kontrolės jausmas.
 
Psichologė taip pat ragina vengti naujienų srauto. „Informacijos lavina sekina ir sukelia savotišką paralyžių“, – sako ji ir pataria naujienas skaityti trumpomis, 10-15 minučių sesijomis ryte ir ankstyvą popietę, o vakarais nuo ekranų atsiriboti – anot Ch.Parker, smurto vaizdai prieš miegą ypač kenkia miego kokybei. Likusį laiką ji siūlo skirti tam, kas padeda atsigauti – judėti, ilsėtis, palaikyti ryšius su artimaisiais.
„Gallup“ duomenimis, net sunkiausiomis aplinkybėmis socialinis palaikymas ir pagarba kasdieniame gyvenime veikia kaip buferis nuo neigiamų emocijų – žmonės, kurie jaučiasi gerbiami ir palaikomi, stresą patiria rečiau ir jį įveikia lengviau.
 
Jei pasaulio žinios kelia ne tik nerimą, bet ir fizinius simptomus – galvos skausmą, nemigą, pakitusį širdies plakimą – tai signalas, kurio nevalia ignoruoti. „Lėtinio streso ar nerimo gydymas yra ne tik psichikos, bet ir širdies sveikatos prioritetas“, –  pabrėžia Sh.Abohashemas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!