Viskas po vienu stogu
 
Korpuso pristatyme dalyvavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, viceministrė Laimutė Vaidelienė, kancleris Evaldas Raistenskis ir Kauno klinikų komanda.
 
Kaip svečiams pasakojo klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, naujasis korpusas veiks kaip trečio lygio infekcinių ligų klinika. Jame įsikurs skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir infekcinių ligų skyriai suaugusiems bei vaikams, operacinės, radiologinės diagnostikos kabinetai, telemedicinos centras ir aukšto biologinio saugumo virusologijos laboratorija.
 
„Statybos artėja prie pabaigos – pastatas turėtų būti baigtas dar šį mėnesį. Vėliau vyks įrengimo darbai: bus montuojama įranga, komplektuojama komanda, rengiami mokymai“, – projektą, kurio bendra vertė – 53,47 mln. eurų, pristatė prof. R.Jurkevičius.
 
Ant pastato stogo įrengta pirmoji Lietuvoje sraigtasparnio nusileidimo aikštelė. Pasak Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstučio Stašaičio, ji leis efektyviau transportuoti sunkius pacientus, pristatyti konsultantus ir vykdyti organų transplantacijos programas. Iki šiol sraigtasparniai leisdavosi Aleksoto aerodrome, todėl pacientų ir donorinių organų pervežimas iki ligoninės užtrukdavo ilgiau. Prof. R.Jurkevičius pridūrė, kad aikštelė tarnautų ir karo atveju – jei prireiktų skubiai transportuoti didelį kiekį sužeistųjų.
 
Pandemijos pamokas išmoko
 
Anot prof. K.Stašaičio, pritaikytos infekcinėms ligoms infrastruktūros, kokią jau seniai turi Vakarų Europos universitetinės ligoninės, Kauno klinikos neturėjo. Pandemijos metu tai tapo akivaizdu – infekuoti pacientai užimdavo įprastas palatas, dėl to tekdavo atidėti kitų ligonių gydymą ir jų būklė blogėdavo.
 
„Su šio pastato atsiradimu viskas keičiasi iš esmės. Infekuotų pacientų srautai bus atskirti nuo tų, kurie serga kitomis ligomis, tad tikimybė užsikrėsti ligoninėje sumažės iki minimumo. Nuo šiol galėsime valdyti infekcijas iš anksto ir siekti geresnių gydymo rezultatų“, – pabrėžė profesorius.
 
Pastatas – kaip organizmas
 
Ekskursijos metu prof. K.Stašaitis pristatė sprendimus, kurie naujajame korpuse leidžia efektyviai kontroliuoti infekcijų plitimą.
 
Kiekviena iš 87 palatų veikia neigiamo slėgio principu – atidarius duris oras traukiamas į palatos vidų, bet iš jos neišeina. Jei slėgis neatitinka normos, davikliai reaguoja akimirksniu ir neleidžia patekti į palatą. Priklausomai nuo situacijos palatos gali veikti ir teigiamo slėgio režimu – jis skirtas pacientams, kurių imunitetas nusilpęs, kad į palatą nepatektų jokie išoriniai užkratai.
 
Personalas į palatas, arba „boksus“, patenka per vadinamąją „priešboksų“ sistemą – vienoje patalpoje užsideda apsaugos priemones, kitoje nusiima. Tokiu būdu užkratas nepatenka į bendrąsias erdves.
 
Anot profesoriaus, pandemijos atveju visą aukštą galima paversti vienu dideliu infekciniu padaliniu – tai leidžia dirbti kur kas sparčiau. Grėsmę kelia ne tik oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos – tymai, vėjaraupiai, tuberkuliozė ar meningokokinė infekcija, bet ir itin pavojingos hemoraginės karštinės, tokios kaip Ebola ar Marburgo.
 
Apie situacijos rimtumą ligoninėje informuos spalvinė signalizacija: žalias lygis žymės įprastą režimą, raudonas – kad pastate gydoma pavojinga infekcija ir visam personalui privaloma dėvėti apsaugos priemones.
 
Liga X gali ateiti rytoj
 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė pabrėžia, kad šiuolaikinės infekcinės grėsmės plinta greičiau nei bet kada anksčiau.
 
„Gyvename pasaulyje, kuriame infekcinės ligos nebeturi sienų. Karai, migracija, klimato kaita, naujų ligų pernešėjų plitimas, augantis atsparumas antibiotikams, visuomenės senėjimas – visa tai rodo, kad turime būti pasirengę reaguoti greitai ir profesionaliai“, – akcentavo prof. A.Mickienė.
Profesorė pabrėžė, kad infekcinėmis ligomis sergantis pacientas atsineša ir visas gretutines būkles – imuninės sistemos sutrikimus bei kitas sveikatos problemas. „Visų problemų sprendimas turi vykti vienu metu, integruotai – negali būti taip, kad pirmiau gydome infekciją, o paskui visa kita“, – sakė prof. A.Mickienė. Būtent dėl to naujajame centre dirbs daugiadalykė komanda – infektologai, intensyviosios terapijos ir kitų sričių specialistai.
 
Burs komandą
 
Anot prof. K.Stašaičio, naujajame pastate dirbs specialiai apmokyta komanda. „Pastatas yra sudėtingas inžineriniu požiūriu, todėl jame dirbti turės išmokti ne tik medikai, bet ir techninis personalas, prižiūrėsiantis ventiliacijos bei slėgio sistemas“, – sako jis.
 
Praėjusią savaitę jau vyko susitikimas su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais – planuojama surengti imituotą evakuaciją ir apmokyti tarnybas, kaip elgtis su infekciniais pacientais.
 
Pasak prof. R.Jurkevičiaus, ligoninėje jau dirba keli infektologai – jie nuo praėjusių metų konsultuoja ambulatoriškai. Vis dėlto planuojama pritraukti daugiau specialistų, ypač vaikų infektologų.
 
Taip pat ketinama stiprinti vidaus ligų gydytojų komandą. Anot klinikų vadovo, jie, turėdami licenciją gydyti užkrečiamąsias ligas, galės dirbti su infekciniais pacientais, o sumažėjus jų srautui – rūpintis kitais ligoniais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!