- Kadangi Seimo pirmininkas šiuo metu aktyviai lankosi gydymo įstaigose, puiki proga jam išdėstyti savo pastabas. Kokių priekaištų turėjote jūs?
 
- Seimo pirmininkas prieš vizitą paskambinęs paklausė, ar turėsime ką parodyti? Apsidžiaugiau – tikrai taip. Vis dėlto žmogų, kuris vadovavo Žalgirio ligoninei, buvusį sveikatos, krašto apsaugos ministrą, kažin ar galima nustebinti... Tad pristačiau mūsų matymą apie sutarčių situaciją su ligonių kasomis, paslaugų įkainio neatitikimą. Ligonių kasų sutarčių sudarymo metodikos pasenusios. Kaip galima plėtoti gydymo įstaigos veiklą, kai egzistuoja kvotos? Tai daryti galime tik virškvotinių sąskaita. Dabar gi mums visą laiką garsinama, kad viršsutartinių paslaugų neapmokės. Vadinasi, progresuoti negalime. Taip iškreipiama draudimo esmė. Jei buvai geresnis ir todėl sulaukei daugiau pacientų – daugiau ir užsidirbai. Dabar priešingai: kuo esi geresnis – tuo turi didesnį minusą.
 
- Prie Kaišiadorių sveikatos centro – minuso ženklas.
 
- Dirbome gerai, paslaugų suteikėme daugiau už pusantro milijono, nei buvo numatyta sutartyje, sulaukėme daugiau pacientų. Nors rajono politika yra orientuota suteikti paslaugas mūsų vietos gyventojams, pas mus atvažiuoja ir iš gretimų savivaldybių: Kauno, Vilniaus, Elektrėnų, Trakų, Vievio. Kaip jų nepriimsi? Pirma aptarnauti savus, o kas liko – kaimynus? Kaip tai suadministruoti?
Organizuodamas darbą, Seimo pirmininkas šitą sistemą tikrai turi galios pakeisti: šalia – Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tad gali duoti pavedimus parengti naują gydymo įstaigų suteikiamų paslaugų apmokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką, rengti įstatymo projektus, sudaryti tarpinstitucinę ligonių kasų ir ministerijos darbo grupę, kuri parengtų naują tvarką. Klausimų aptarti yra begalės: pavyzdžiui, nežinome, kaip pasielgti, kai mums yra nustatoma viena tam tikros grupės operacija per metus, o praktikoje iškyla dviejų operacijų poreikis. Tikiu, kad iš susitikimų su valdžios atstovais, gali būti realios naudos. Seimo pirmininkas užsiminė, kad greitu metu rajonines gydymo įstaigas kvies apie panašias problemas pasikalbėti. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Man susidarė įspūdis, kad padėti jis nori. Ne veltui kritikuoja tai, kad įdedame daug darbo, kol išmokiname kolegas, kurių laukia ilga rezidentūra, o paskui neleidžiame jiems dirbti regione: padarome dirbtines kliūtis licencijomis, įvairiomis tvarkomis ir aprašais. Palaikau idėją sertifikuoti asmenį, o ne gydymo įstaigą. Mano asmeninis pavyzdys: kai dirbau universiteto klinikose, galėjau viską daryti, o atsidūręs Kaišiadorių ligoninėje staiga galiu atlikti vos kelis dalykus, nors mano žinios ir gebėjimas nepasikeičia nuo to, kad pervažiuoju į kitą miestą.
 
- Nors PSDF rezervo pinigai nukreipti į gynybą, pasak jūsų, sveikas kareivis – taip pat indėlis, tad bedate pirštu į rezervą, ragindamas jį kuo greičiau praimti. Neabejoju, pasinaudojote proga ir šį klausimą aptarti.
 
- Seimo pirmininkas davė viltį. Sako, svarstysime, žiūrėsime... Apie tai kalbama. Sako nepanikuokite, dirbkite, stenkitės.
 
- Motyvuoja tai?
 
- Visiems, išskyrus ligonių kasas, akivaizdu, kad apmokėjimo už paslaugas skaičiavimo metodika turi keistis. Senosios žaidimo taisyklės nebeatitinka šių dienų reikalavimų, tad svarbiausia, kad šis faktas yra pripažįstamas, ir tai vertinu teigiamai.
 
- Ligonių kasos suskaičiavo praėjusių metų gydymo įstaigų pasiekimus. Ligoninių vadovai sako, jog šie reitingavimai realybės, kas geresnis, neatspindi.
 
- Nėra taip, kad visi rodikliai beverčiai, bet kriterijų, kurių negali įgyvendinti, – begalės. Pavyzdžiui, darbuotojų kaitos rodiklis: yra programų, kur juos įdarbiname tik vasarai. Natūralu, jei Užimtumo tarnyba mums davė dešimt tokių darbuotojų, kurie įdarbinti tik trumpam terminui, kaitos rodiklis pasikeičia smarkiai. Pasikeitė ir požiūris – lojalumas darbovietei šiandien nebėra vertinama taip kaip anksčiau – jaunimas kaip tik galvoja: esi kvailas, jei amžinai dirbi toje pačioje darbovietėje. Rodiklių ir senųjų taisyklių rinkinius reikia peržiūrėti.
Nors gydymo įstaigos dėl rodiklių nesivaržo, tai turi įtakos vadovo atlyginimui: mažai kur viešosiose įstaigose vadovo alga skaičiuojama pagal tam tikrą formulę, o gydymo įstaigos – išskirtinumas. Jei kintamosios dalies negauna direktorius, negauna ir jo pavaduotojai.
 
- Esate Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas. Asociacijos veikla padeda pramušti rūpimus sprendimus? Kiek šis balsas valdančiųjų yra girdimas?
 
- Ignoruojamos jis nėra, bet svorį asociacijos galėtų turėti didesnį. Tai priklauso ir nuo to, kiek įdirbio ir pastangų įdedi pats. Kadangi esu įstaigos vadovas, yra teorinė galimybė man taikyti tam tikras poveikio priemones. O asociacijos vadovas, nevadovaujantis jokiai gydymo įstaigai, galėtų būti atkaklesnis, sprendimų reikalauti labiau, nebijoti, kad jam bus pritaikytos sankcijos. Tiesa, tokiam žmogui tektų mokėti atlyginimą. Mūsų gydymo įstaigos verčiasi sunkiai, simbolinis asociacijos nario mokestis nepakeltų samdomo direktoriaus išlaidų.
Neseniai jūsų aprašytas atvejis apie ginčą tarp Klaipėdos miesto poliklinikos vadovo Jono Sąlygos ir ligonių kasų: vadovas sako, kad tai – sankcija, o ligonių kasos tikina, kad jiems vykdomas patikrinimas – planinis. Kur dabar ta teisybė?

---

 
Trumpa dosjė

Medicinos mokslų daktaras gydytojas ortopedas traumatologas Linas Vitkus yra buvęs Respublikinės Kauno ligoninės vadovas.
Per šešerius jo vadovavimo metus (2013-2019 m.) Respublikinėje Kauno ligoninėje sėkmingai įgyvendinti renovacijos darbai, pagerėjo darbo sąlygos ligoninėje bei augo medicinos įstaigos prestižas.
Nuo 2022 m. pradėjo dirbti Kaišiadorių ligoninės direktoriumi. Įstaiga nuo 2024 m. prisijungus Kaišiadorių PSPC, tapo Kaišiadorių sveikatos centru.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!