Kontroversiškas sprendimas
 
Ispaniją ir pasaulį kovo mėnesį sudrebino istorija apie 25-erių Katalonijos gyventoją Noelią Castillo Ramos, kuri pusantrų metų bylinėjosi su tėvu dėl teisės į eutanaziją. Mergina išgyveno seksualinę prievartą ir bandė nusižudyti. Tačiau šis bandymas nebuvo sėkmingas. Ji liko paralyžiuota ir jautė nuolatinį skausmą. Kovo 26-osios popietę jos noras tapo tikrove.
 
Ši istorija sukėlė audringas diskusijas dėl jos jauno amžiaus ir dėl to, kad jos būklės visuomenė nelaiko mirtina liga.
 
N.Castillo Ramos Ispanijos televizijai sakė visada jautėsi vieniša ir niekada neabejojusi dėl sprendimo nutraukti gyvybę su pagalba.
 
Eutanazija buvo atlikta Sant Pere de Ribes ligoninėje, Barselonos provincijos savivaldybėje, kur ji gyveno.
 
Mergina prieš mirtį prašė palikti ją ramybėje. „Nenoriu, kad kas nors būtų kambaryje, – sakė ji. – Nenoriu, kad kas nors matytų, kaip užmerkiu akis.“
 
Patyrė seksualinę prievartą
 
Pirmajame ir paskutiniame interviu televizijos kanalui „Antenna 3“ mergina atskleidė, kad jos tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 13 metų ir kad šeimos padėtis buvo sunki. Kurį laiką ji praleido globos namuose, jai buvo diagnozuotas obsesinis kompulsinis bei ribinis asmenybės sutrikimai.
 
N.Castillo Ramos kelis sykius mėgino nusižudyti. Po vieno tokio bandymo motina paguldė ją į psichiatrijos ligoninę, kur ji dar kelis kartus bandė nutraukti sau gyvybę ir susižalojo.
 
Mergina papasakojo, kad tris kartus patyrė seksualinę prievartą. Vieną kartą ją išprievartavo jos buvęs partneris. Antras išžaginimas įvyko naktiniame klube, kur du vyrai griebėsi smurto, o trečiasis – bare, kur buvo trys užpuolikai.
 
Praėjus kelioms dienoms po incidento bare, 2022 metų spalį, ji vėl bandė nusižudyti, bet išgyveno ir nuo tada turėjo naudotis neįgaliųjų vežimėliu. Vėliau ji svarstė apie eutanaziją. 
 
2024 metų balandį ji pateikė prašymą dėl eutanazijos, kurį komisija po trijų mėnesių patvirtino.
 
Bylinėjosi su tėvu
 
Noellos motina Yolanda teigė nesutinkanti su dukters sprendimu, bet jį gerbianti. Tėvas Jeronimo Castillo pateikė skundą, prašydamas atšaukti eutanazijos vykdymą likus vos kelioms dienoms iki numatytos dienos, tų pačių metų rugpjūtį.
 
Pasak jo, Noella sirgo psichikos liga ir negalėjo savarankiškai priimti tokio sprendimo. Jis tvirtino, kad dukra gerai reagavo į gydymą psichiatrijos ligoninėje, o jo atstovai teisme nurodė, kad mergina kelis kartus persigalvojo dėl eutanazijos.
 
J.Castillo advokatai reikalavo, kad prieš patvirtinant asistuojamą medicininę savižudybę, mergina būtų gydoma psichiatrijos klinikoje ir kaltino sistemą, esą neišnaudojusią visų įmanomų terapinių galimybių prieš pradedant negrįžtamą procesą.
 
Eutanazijos įstatymas Ispanijoje
 
Eutanazijos įstatymas Ispanijoje galioja nuo 2021 metų. Remiantis naujausiais vyriausybės duomenimis, 2024-aisiais buvo patvirtinti 462 prašymai dėl savižudybės su pagalba.
 
Katalonijos asociacijos už teisę mirti oriai prezidentė Cristina Valles Ispanijos naujienų agentūrai EFE sakė, kad nuo tada, kai šalyje buvo legalizuota eutanazija, šie teise pasinaudojo 1,3 tūkst. žmonių.
 
Ispanijoje veikianti organizacija „Abogados Cristianos“ (Krikščionys Teisininkai), socialiniame tinkle „X“ komentuodama N.Castillo Ramos mirtį, kritikavo sveikatos apsaugos ministrę Moniką Garcią, pasiūliusią sutrumpinti laikotarpį, per kurį priimami sprendimai dėl eutanazijos.
 
Daug šalių svarsto

Nyderlandai buvo pirmoji valstybė, 2022-aisiais įteisinusi eutanaziją. Eutanaziją tam tikromis aplinkybėmis 2002-aisiais dekriminalizavo Belgija ir Austrija, o 2009-aisiais – Liuksemburgas.
 
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo pagalbos mirštant įstatymą, kai 2022 metais buvo perrinktas antrai kadencijai.
 
Portugalijos parlamentas 2023-iasiais įteisino eutanaziją ir savižudybę su pagalba, tačiau jis vis dar neįsigaliojo.
 
Pernai Maltos vyriausybė pradėjo viešas konsultacijos dėl savanoriškos eutanazijos, kad nuspręstų, ar teikti pasiūlymą dėl įstatymo projekto.
 
Slovėnijos parlamentas 2025 metais patvirtino eutanaziją įteisinantį įstatymą, kuris 2024-aisiais sulaukė gyventojų pritarimo neįpareigojančiame referendume.
 
Lietuvoje – draudžiama
 
Eutanazija Lietuvoje šiuo metu draudžiama ir teisiškai prilyginama nužudymui, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors diskusijos šia tema Lietuvoje kartais vyksta, tačiau manoma, kad valstybė dar nėra tam pasiruošusi. Svarbų žodį šiuo klausimu turi kunigai, tikinantys, kad religiniu požiūriu eutanaziją galima prilyginti žmogžudystei arba savižudybei, priklausomai nuo to, kas priima sprendimą nutraukti gyvybę.

---

 
Komentaras

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas:
 
- Ar Lietuvoje galėtų būtų įteisinta eutanazija? Kodėl tai realu ar nerealu?
 
- Tarptautinė teisinė patirtis rodo, kad įteisinama daug dalykų. Visgi šiuose procesuose demokratinėse valstybėse daug lemia visuomenė. O jei Lietuvos visuomenės paklaustume reprezentatyvaus tyrimo ar apklausos metodu – neabejotinai gautume nepalankų atsakymą šioms iniciatyvoms. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu atsiranda ir painiavos eutanazijos apibrėžimuose, tačiau aišku ir tai, kad tai ne kas kita, kaip kito žmogaus gyvybės atėmimas, nepaisant to, kaip gražiai būtų bandoma tai pateikti.
 
- Kokios šiuo metu siūlomos alternatyvos eutanazijai?
 
- Neturėtume sveikos nuovokos vadinti alternatyva. Iš tiesų puikiai žinomas proporcingumo tyrimuose ir gydyme principas. Taikant adekvatų gydymą, išgirstant paciento valią ir norus, neproporcingo gydymo sumažėja.
Neretai girdime, kad pacientas kartu su šeima nesiekia būti gydomas sudėtingais ir inovatyviais metodais, gaivinamas. Nesiekia sudėtingo ištyrimo ar agresyvaus gydymo. Tačiau neišgirstame ir stengiamės žūtbūt padėti. Ar tuomet tikrai padedame? Ypač tai jautru vyresniame amžiuje, kai adekvačiai vertinant paciento būklę, remiantis pasaulyje patvirtintais trapumą rodančiais testais ir skalėmis, galima tiksliai matyti būsimo sudėtingo gydymo vertę, o gal tiksliau – ribotą naudą, atnešančią ne gyvenimo kokybę, bet šiek tiek pailginančio trukmę. Pacientas lyg ir turėtų būti patenkintas gydymu, bet tai nenutinka. Tad visuotinai pripažinto, proporcingo ligonio būklei, trapumui ištyrimo ir gydymo supratimas ir taikymas, kartu valdant žmogaus patiriamą lėtinį skausmą ir teikiant jam psichologinę ir dvasinę pagalbą, sprendžia absoliučią daugumą klausimų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!