Lietuvoje atskirose lovose miega apie 25 proc. sutuoktinių. JAV ir Kanadoje – 35-40 proc. Vakarų Europoje procentas kiek didesnis. Atskirai ten miega 40 proc. porų. Tiesa, Prancūzijoje ir Italijoje, kur karštesnė saulė ir karštesnis gyvenimas, kartu naktis leidžia apie 70 proc. visų porų. O didžiausias naktinėjančių vienišių procentą, kaip ir galima buvo tikėtis, statistika rado Skandinavijos šalyse – apie pusę.
 
Žinoma! Prieš filosofuoti ar patarimus dalinti pradėdami dar turime priminti ypač svarbų faktorių – kartu arba atskirai naktis leidžiančiųjų amžių. Nes, kaip sakė filosofas, norus nuo galimybių turėtumėte skirti. Nes – jokių vyniojimų į vatą čia nebus! – pagrindinė priežastis miegoti kartu yra seksas. Todėl tie, kurie (kurios) svajoja apie galimybę kada nors gerai išsimiegoti atskiroje lovoje, šnekėti apie tai bijo. Nes... bijo prarasti seksą. Bet apie tai dar bus. Dabar – apie amžių.
 
Staigmenų nesitikėkite. Bet, tikiuosi, palyginsite su savo amžiumi. Poros iki 35 metų dažniausia miega kartu. (Didesnis fizinio artumo poreikis, emocinis komfortas vis dar svarbesnis už fizinį; beveik nėra sveikatos problemų.) 35-55 amžiaus tarpsnyje situacija ima keistis (Daugiau streso, dažnesnis knarkimas, partneris ima trukdyti miegui fiziškai, o biologinis komfortas laimi prieš emocinį.) Paskui atslenka amžius 55 plius. (Mediciniškai miegas tampa fragmentuotas, dažnesnė nemiga, daugiau prabudimų.) Būtent šiame amžiuje dalis porų pereina prie atskiro miego, nes emocinis ryšys jau stabilus, o ir dienos nuovargis greičiau sumažėja.
 
Užkroviau jums galvas tais skaičiais. Todėl trumpam kviečiu relaksacijai. Ar esate pagalvoję apie tai, kokie gyvūnai miega poromis? Pirmiausia tie, kurie yra socialūs: vilkai ir liūtai. Dažnai poroje miega monogamiški gyvūnai – pingvinai, gulbės. Po vieną – visos katės. Ir lokiai.
 
O kada ėmėme miegoti kartu? Šiandien jau niekas nepatikrins, tačiau įvairiausios suokalbio teorijos aiškina, kad labai seniai tai prasidėjo: elektros nebuvo, naktys, priešai ir plėšrūs žvėrys baugino. Tad, saugumo ieškant, ir pradėta miegoti kartu. Paskui dar bijota vagių, padegėjų, vaiduoklių, raganų bei kitų tamsos princų. Viduramžiais kartu miegota ne tik dėl saugumo, bet ir dėl šilumos. Ir to atavizmo žymes iki šiandienos, patys to nepastebėdami, dar nešiojamės: naktys suartina, laužo šviesa suburia, o ir namų dvasias kai kas tik tamsoj išsikviesti bando. Ir keista: šiandien atskiru miego kambariu jau nieko nenustebinsi, bet vos prieš dvi tris kartas tai laikyta prabangos ir elito ženklu.
 
Dar viena pamirštoji detalė – miegojimas kartu reiškia ir begalinį pasitikėjimą. Tad nebijokim lyginti: nepasitikėjimas šalia jūsų miegančiu partneriu (prašome nenustebti!) yra toks pat kaip... negebėjimas atsipalaiduoti sekso metu.
 
Žinau, kad ties ką tik išgirsta mintimi stabtelėjote. Gal net antrą sykį sakinį perskaitėte ir pasiginčyti norite? Nepavyks. Nes šioje diskusijoje galimi tik du atsakymo variantai. Pirmasis, svarbiausia būti kartu. Antrasis, svarbiausia – geras miegas, kuris yra sveikata. Tuoj juos abu panagrinėsim. Tačiau – nors retai taip būna – ginčą galiu išspręsti jam dar neprasidėjus. Sprendimas  štai koks: reikalingas abiejų ką tik pateiktųjų variantų balansas.
 
Bet! Jei norėsite ir išradingai kūrybingi būsite, galiu iš anksto tą vienintelį teisingą patarimą jau dabar duoti: prašome nekreipti dėmesio į svetimas patirtis ar knyginius tekstus. O pateikdami partneriui šį dalykinį pasiūlymą, dar pasitelkite ir drąsą. Tai bus... pasiūlymas praleisti naktį atskirose lovose, idant abu pailsėtumėte. Tik vieną naktį. Arba dvi. O toliau vėl, girdi, bus, kaip buvę...
 
Mokslinėje literatūroje šis veiksmas žinomas gruboku pavadinimu „Miego skyrybos“ (sleep divorce – angl.k.). Štai šių „skyrybų“ pliusai ir minusai.
 
Patartina į jas įvelti (bent trumpam) nuolat neišsimiegančias jaunas mamas. Didelė dalis knarkiančių ir lovose besivartančių vyrų nė neįtaria, kiekkart per naktį jos atsibudo. Nes taip jau užprogramuoti jų organizmėliai: visada išgirsti kūdikio niurzgėjimą.
 
Svarbu ir KAIP pasiūlysite „lovos skyrybas“. Turite parodyti, kad tai – ne atstūmimas, o bendras sprendimas. Rekomenduojami atskiri kambariai. Bet pradėti galima ir nuo atskirų lovų tame pat kambaryje. Ir net nuo vienos antklodės ar vieno čiužinio pereinant prie dviejų toje pačioje lovoje.
 
„Sleep divorce“ gali būti net labai sveika, jei kuris nors iš partnerių knarkia (dažnai knarkia ir moterys, tik ne kiekvienos jų knarkimą vyrai girdi), taip pat – jei keliamasi ne vienu metu (vienas „pelėda“, kitas – „vyturys“).
 
Būtume neteisūs, jei neparašytume galimų negerų pasekmių. Kartais po tokių „skyrybų“ gali prapulti fizinis artumas – apkabinimai ir prisilietimai. Dėl neteisingos komunikacijos vienas partnerių gali pasijusti atstumtas. Ir todėl reikėtų iš anksto sutarti, kad tai – tik bandomoji versija...
 
Laikas pirmajai išvadai. Įrodymų, jog poros skiriasi todėl, kad miega atskirai, nė vieno nėra. Bet jei santykiai silpni, atskiras miegas gali būti viena to priežasčių. Jei santykiai geri, situacija po „naktinių skyrybų“ dažnai net pagerėja. Nes poros pailsi. Ir tai ne tik žodžiai, o ir JAV atlikto tyrimo rezultatai: 100 atrinktų jaunų porų miegojo 10 naktų kartu su parneriais, 10 – vieni. Miego kokybė buvo stebima specialias prietaisais – aktigrafais. Net 72 su parneriais naktį leidusios poros miegojo prasčiau, nei miegodami po vieną. Iš šito skaičiaus 80 proc. buvo moterys. Bet priežastys taip ir liko neišaiškintos.
 
Kartais, beje, jos slepiasi ten, kur mažiausia tikimasi. Panagrinėkim... čiužinio problemą. Tikriausiai tik retas mūsų iškart pasakys, ant kokio čiužinio jis naktis leidžia. Dažniausia tai bus, mano manymu, standartinis dvigulis čiužinys (140x 200 cm). Bet jei šitas rašinys jūsų nepaveikė ir jūs toliau nutarėte su partneriu naktis leisti vienoje lovoje, turime jums pasiūlymą pasidomėti, kas gi yra „King size“ („Karališko dydžio“) čiužiniai. Jų matmenys – 180x200. Arba net 193x203.
 
Ar nuskambėjo šitas rašinys, kaip rekomendacija? Jei taip ir pasirodė – suklydote. Žinoma, autoriui rūpi jūsų sveikata. Bet dar labiau rūpi tautos išlikimas ir... valstybės politika.
 
Ir stori spalvoti žurnalai, ir elektroninė spauda veik kiekvieną savaitę mums primena, kad šalis ritasi neišvengiamos demografinės katastrofos link.
 
2010 metais Lietuvoje gimė 32 tūkst. naujagimių. 2024-aisais – 19 tūkst. Pernai – 17,5 tūkst.
 
Tad būtų logiška, jei šis ir panašūs rašiniai apie miegą „nesusiglaudus“ jūsų nepasiektų. O jei pasiekė, jau galite save vadinti kaip to filmo herojus – vedęs ir turi vaikų...