Žinoti nereiškia keistis
 
Šiemet Pasaulinė sveikatos diena paminėta PSO sukurtu šūkiu „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“. To paties prašyta ir Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas įspėjo, kad nesiimant pokyčių, ateityje vaikai sirgs dažniau ir jaunesniame amžiuje nei ankstesnės kartos. „Tai ne emocijos – tai mokslu pagrįsta prognozė“, – sakė parlamentaras.
 
Jis priminė, kad Lietuva patenka tarp Europos šalių, kur elektronines cigaretes vartoja daugiau nei 30 proc. penkiolikos-šešiolikos metų paauglių, o 23 proc. mokinių bent kartą vartojo raminamuosius ar migdomuosius be gydytojo paskyrimo – tarp mergaičių šis skaičius siekia trečdalį.
 
„Medicinoje sprendimai visuomet remiasi mokslu. Bet kai kalbame apie visuomenės sveikatą, dažnai juos lemia kiti principai – emocijos, nuomonės, nuostatos. Galime turėti geriausius įrodymus, bet jeigu jie nevirs naujais įpročiais – neveiks. Mokslas rodo kryptį, valstybė gali sudaryti sąlygas, tačiau pasirinkimą vis tiek darysime mes patys“, – kalbėjo prof. S.Čaplinskas.
 
Dezinformacija lenkia mokslą
 
Akademikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Limas Kupčinskas akcentavo pasitikėjimo mokslu svarbą.
 
„Kuo dabar tiki pacientas – savo gydytojo mokslu pagrįstomis rekomendacijomis ar papildų verslininkais, influenceriais, kaimyno nuomone?“ – klausė jis ir pažymėjo, kad interneto erdvėje gausu medicinos mokslu nepagrįstų patarimų, o atskirti juos nuo patikimų rekomendacijų tampa vis sudėtingiau.
 
„Netikėkite kai kurių klinikų propaguojamais ilgaamžiškumo eliksyrais, nuo kurių esą tapsite sveikesni. Tikėkite mokslo įrodymais pagrįstomis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijomis – tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu, o ne maisto papildais ir internete perskaitytais patarimais apie tai, kas šiuo metu madinga“, – žinią visuomenei siuntė akademikas.
 
Jis ragino pasidalinti atsakomybę. Anot prof. L.Kupčinsko, politikai, formuodami sveikatos politiką, neturėtų pasiduoti populistinėms tendencijoms. Mokslininkai privalo pristatyti žinias prieinama kalba, o žurnalistai – padėti atskirti faktus nuo melagienų. „Ir pati visuomenė turi ugdyti atsparumą dezinformacijai bei mokėti atsirinkti tai, kas pagrįsta mokslu“, – tikino profesorius.
 
Jis taip pat priminė švietimo svarbą: riziką suprantantis žmogus sprendimus priima sąmoningai, o jos nesuprantantis gali neigti žalingus įpročius net ir tuomet, kai jie akivaizdžiai kenkia sveikatai, pavyzdžiui, nuolat vartoti alkoholį, kol susergama kepenų ciroze. „Todėl sveikatos mokymas turi prasidėti nuo mokyklos“, – tikino akademikas.
 
Žinios privalo pasiekti žmogų
 
LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė pabrėžė universitetų atsakomybę. „Dažniausiai mokslininkų bendravimas yra mokslininkas mokslininkui – rengiame mokslines publikacijas, stengiamės jas publikuoti prestižiniuose žurnaluose, kur informacija patikrinama, kad ir mokslininkus pasiektų tikros žinios. Bet šiandien svarbu, kad mokslininkai komunikuotų žmogui – mums visiems, ir tos žinios pasiektų suprantama kalba pateiktos“, – kalbėjo profesorė.
 
„Visiems sveikatos priežiūros specialistams dėstoma įrodymais pagrįsta medicina, slauga, kineziterapija, ergoterapija – visi mūsų dalykai persmelkti tuo, kad skatiname studentus kritiškai mąstyti, skaityti mokslinę literatūrą, ir atsakingai žiūrime į šaltinius, kuriuos studentai naudoja savarankiškiems darbams“, – vardino prof. J.Macijauskienė.
 
Anot profesorės, tai sukuria prielaidas, kad jau dirbantys sveikatos priežiūros specialistai mokės tinkamai interpretuoti mokslinę literatūrą ir kasdienėje praktikoje ras laiko pacientams paaiškinti bei pagrįsti, kodėl siūlomi vienokie ar kitokie sprendimai.
 
Prof. J.Macijauskienė kalbėjo ir apie sveikatos raštingumą. „Mūsų straipsnių rašymas, mokslo populiarinimas, viešos paskaitos, kalbėjimasis yra be galo svarbūs formuojant teisingą, patikimą nuomonę apie sveikatos dalykus“, – sakė ji.
 
Daugėja skepticizmo
 
PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė priminė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Konstitucija įsigaliojo 1948 metais. Lietuva PSO nare tapo 1991-aisiais.
 
„Būtent mokslo dėka per pastaruosius šimtą metų žmonija pasiekė neįtikėtinų laimėjimų – žymiai sumažėjo kūdikių ir motinų mirtingumas, pagerėjo sergančių sunkiomis ligomis išgyvenamumas“, – vardino I.Zurlytė.
 
Ji išreiškė susirūpinimą dėl augančio skepticizmo: mokslo įrodymai neretai pateikiami neišsamiai arba yra iškraipomi, o informacija, pereidama per daugybę kanalų, praranda pirminę prasmę.
 
PSO vadovė ragino kiekvieną žmogų kritiškai vertinti su sveikata susijusią informaciją ir labiau pasitikėti mokslu. „Džiaugiuosi, kad ši spaudos konferencija vyksta Seime – tikimės, kad visose politikos srityse su sveikata susiję sprendimai visada bus priimami remiantis mokslu“, – viltį išreiškė I.Zurlytė.
 
Mokslu pagrįsta politika pasiteisino
 
Anot LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovo prof. Mindaugo Štelemėko, lietuvių sveikatos rodikliai per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo, o prie to bent iš dalies galėjo prisidėti Seimo sugriežtinta alkoholio kontrolės politika, įgyvendinant PSO rekomenduojamas priemones.
 
Jis ragino sveikatos politikos formuotojus sukurti ir finansuoti nacionalinę programą, skirtą kitiems su nesveika gyvensena susijusiems rizikos veiksniams – fizinio aktyvumo stokai, nesveikai mitybai ir rūkymui – mažinti. Profesoriaus teigimu, ši programa turėtų būti įgyvendinama savivaldybėse pagal bendrą principą, dalyvaujant visuomenės sveikatos biurams ir sveikatos priežiūros įstaigoms.
 
Kitą sėkmės pavyzdį – hepatito C prevencijos ir eliminacijos programą – priminė prof. S.Čaplinskas: per trejus su puse metų šeimos gydytojai patikrino aštuoniasdešimt penkis procentus suaugusiųjų populiacijos, išaiškino daugiau nei devynis su puse tūkstančio latentinių atvejų ir visus išgydė. „Šia programa galime didžiuotis visoje Europoje. Tai akivaizdus mokslu grįstos politikos pavyzdys“, – sakė parlamentaras.
 
Kolegoms Seime jis padovanojo po obuolį ir priminė: „One apple a day keeps the doctor away (liet. obuolys per dieną – ir gydytojo nereikia – aut. past.). Jeigu visuomenė pradės anksti sirgti, augs poliligotumas – didelis klausimas, ar ta pažangi ateities medicina bus prieinama visiems. Kad taip neatsitiktų, kurkime sveikatai palankią aplinką šiandien.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!