Uniforma atsparumo negarantuoja
 
Ateinančius kelerius metus psichologinio atsparumo reikės gerokai daugiau, nei reikėjo iki šiol, knygos „Realybės vadovėlis“ pristatyme perspėjo psichologė R.Kanapeckaitė. Į šią temą psichologė paniro doktorantūros studijų metu.
 
„Mentorė Irena Žukauskaitė pasiūlė tyrinėti atsparumą. O kai penkerius metus skaitai tik apie tai, kilo mintis – kodėl viso to, ką perskaičiau, neparašius paprasta kalba paprastiems žmonėms?“ – prisiminė autorė.
 
Daugiau nei dešimtmetį psichologe kariuomenėje dirbusi R.Kanapeckaitė pasakojo ne kartą įsitikinusi, kad uniformuotą žmogų visuomenė savaime laiko atspariu: „Žmonės pamatę karį gatvėje galvoja – jis su uniforma, tai jau atsparus. Tas pats galioja policijai, kariuomenei, net šauliams, kurie vos vakar prisiekė. Jie nesusimąsto, kad vakar tas žmogus dar sėdėjo pas mamą ant sofos.“
 
Tiesa, kariuomenė, anot R.Kanapeckaitės, turi vieną pranašumą – sistema pati aprūpina žmogų kontroliuojamu diskomfortu, kuris ir ugdo atsparumą. Doktorantūros studijų metu psichologė įvertino karių atsparumą ir nustatė, kad per tris bazinio kurso mėnesius dešimtbalėje skalėje jis išauga maždaug nuo trejeto iki šešeto – be jokios specialios psichologinės pagalbos. „Ugdyti atsparumą gali visi, bet reikia kontroliuojamo diskomforto – pabūti situacijose, kai esi piktas, nevalgęs, nemiegojęs, ir pasižiūrėti, kaip reaguoji“, – sakė R.Kanapeckaitė.
 
Ragina priimti, ne taisyti
 
Vis dėlto atsparumas ugdomas ne vien fiziniais išbandymais, teigė knygos autorė.
 
„Jeigu tai problema – ieškome sprendimo. O jeigu situacija – ieškome priėmimo“, – kalbėjo R.Kanapeckaitė. Skirtumas, anot autorės, tas, kad problemą galima išspręsti, o situacija kartais būna negrįžtama, nes niekada nebebus taip, kaip buvo. Tada lieka viena – priimti.
 
„Kai matai realybę, galvoji, ką joje gali daryti tu. O kai nematai – vis galvoji, kad tą realybę reikia pataisyti“, – antrino knygą jau perskaitęs S.Jovaišas. Anot jo, ši knyga piešia realybę tokią, kokia ji yra, palikdama skaitytojui pačiam spręsti, kaip elgtis.
 
R.Kanapeckaitė pastebėjo, kad šiandien itin populiaru ieškoti senos traumos ir ja viską aiškinti. „Senų traumų ieškojimas mane iš karto alergizuoja. Praėjo tiek laiko, o žmogus sako: man vaikystėje buvo štai taip, ir dabar aš esu toks. Patogu – susigalvoji, koks esi, ir toje realybėje jau nieko nebedarai“, – stebėjosi autorė.
 
Ji pasiūlė žvelgti kitaip: gyvenime nutinka dalykų, galinčių sukelti ne tik potrauminį stresą, bet ir potrauminį augimą. Tik apie augimą kalbėti, anot psichologės, kol kas nemadinga.
 
Baimė turi dirbti
 
Pasak R.Kanapeckaitės, pokyčio pradžia dažnai tampa akistata su baime. Autorė pateikė paprastą pavyzdį: lėktuve žmonės sako bijantys aukščio, bet iš tiesų bijo prarasti kontrolę. „Kai pradedi suprasti, ko iš tikrųjų bijai, baimė tampa aiškesnė – o su aiškia baime jau galima dirbti“, – sakė ji.
 
„Baimė yra geras dalykas, dovana. Bet ji turi dirbti – atlikti funkciją. Kai baimė neatlieka funkcijos, ji virsta ilgalaikiu nerimu, – pridūrė S.Jovaišas. – Man pats geriausias būdas tvarkytis su baime yra su ja kalbėtis – ką ji man sako? Apie ką ji mane kalbina?“
 
Pristatyme kalbėta ir apie emocijų užkrečiamumą. „Labai užkrečiamas dalykas – tiek panika, tiek baimė, tiek nerimas, tiek džiaugsmas ir – ypatingai – skundai. Skundų klubas – dažnas įvairių ofisų reikalas, – šypsojosi R.Kanapeckaitė. – Svarbu nepamiršti, kad galima užsikrėsti ir gerais dalykais.“
 
Mažų sprendimų logika
 
Su baimėmis ir skundais glaudžiai susijusi ir savigaila. R.Kanapeckaitė atkreipė dėmesį, kad ji turi antrinės naudos – suteikia dėmesio, supratimo, bendraminčių. „Tačiau ateis rytojus – ir ką tada? Kiekvieną rytą žmogus stoja prieš pasirinkimą: ar šiandien būsiu aplinkybių auka, ar savo dienos architektas?“ – klausė ji.
 
S.Jovaišas pastebėjo, kad autorė knygoje kalba ne apie viso gyvenimo, bet apie dienos architektūrą. „Jeigu sau iškelsi užduotį būti viso gyvenimo architektu – stovėsi ir galvosi: vau, čia tokia „Sagrada Familia“... Bet gali būti savo ryto architektas, savo vakaro architektas – tai visai kitas reikalas. O paskui tos dienos sukrinta į gyvenimą“, – aiškino jis.
 
Receptai – ne antžmogiui
 
Kaip susikurti tokią dieną, aiškinama antrojoje knygos dalyje. R.Kanapeckaitė receptus sunkiems gyvenimo etapams teigė rinkusi ne iš vadovėlių: „Klausiau realių žmonių: ką tu darei, kai buvo sunkiausias gyvenimo etapas? Nuėjai į darbą, o ką darei po jo? Vieni mezga, kiti plauna, treti kabina užuolaidas“, – pasakojo autorė.
 
S.Jovaišas pabrėžė, kad pateiktų receptų jėga – paprastume. „Jie nesukuria lūzerio jausmo, nekviečia nuo rytojaus bėgti maratono, jei iki šiol tik gulėjai ant sofos. Trys atsispaudimai arba trys pritūpimai per dieną. Stiklinė vandens vietoj ko nors kito. Suvalgei pyragaitį – na ir suvalgei, važiuojam toliau“, – atsipalaiduoti kvietė konsultantas.
 
R.Kanapeckaitė pridėjo dar vieną receptą – iš anoniminių alkoholikų programos: „Jeigu jau galvoji: viskas, aš jau nebegaliu, jau pasiduosiu – eik miegoti. Sakyk sau: šiandien vis tiek nepasiduosiu, o rytoj galvosiu iš naujo.“
 
Psichologė pabrėžė ir fizinio aktyvumo svarbą: rytinė treniruotė padeda organizmui sudeginti kortizolį – streso hormoną, kuris natūraliai išsiskiria ryte. Tam užtenka ir paprasčiausių dalykų – ėjimo greitu žingsniu ar serijos pritūpimų.
 
S.Jovaišas priminė ir HALT principą: hungry, angry, lonely, tired – alkanas, piktas, vienišas, pavargęs. Tai keturios būsenos, būdingos žmogui, kuris nustojo savimi rūpintis: „Leisti sau pakankamai miegoti, nelikti vienišam, pavalgyti laiku – tokie paprasti dalykai mažina tikimybę nugrimzti į savigailą ar neviltį.“
 
Nelieka pasiteisinimų
 
Knygą S.Jovaišas palygino su išmaniuoju laikrodžiu, matuojančiu miego kokybę: turėdamas duomenis, nebegali apsimesti, kad miegojai blogai, jei skaičiai rodo priešingai. Lygiai taip „Realybės vadovėlis“ atima galimybę dėl visko kaltinti aplinkybes.
 
„Knyga – labai bloga. Jeigu ją perskaitei, nebegali skųstis, – juokavo jis. – Valdžia nekalta, gamta nekalta, Dievas nekaltas, mama irgi, pasirodo, nekalta. Labai prastai su pasiteisinimais išeina. Todėl tiesiog paimi ir darai.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!