Oskarą paskyrė motinos širdies chaosui

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2026-03-19
Kovo 15-ąją, kai Jungtinėje Karalystėje buvo minima Motinos diena, Holivude aktorė Jessie Buckley scenoje atsiėmė geriausios aktorės apdovanojimą už vaidmenį filme „Hamnetas“. Jos kalba apie motinystę tapo vakaro sensacija.
Oskarą paskyrė motinos širdies chaosui
Šiemet aktorė Jessie Buckley Oskaru apdovanota kaip geriausia aktorė už vaidmenį filme „Hamnetas“. Jos kalba apie motinystę tapo vakaro sensacija. Kalbos pabaigoje ištarti J.Buckley žodžiai greitai išplito socialiniuose tinkluose: „Skiriu šį apdovanojimą nuostabiam motinos širdies chaosui. Visos mes kylame iš moterų, kurios kuria nepaisant nieko. Dėkoju, kad įvertinote mano darbą.“

Atidavė duoklę motinystei
 
Los Andžele vykusioje 98-ojoje Oskarų ceremonijoje daugiausiai apdovanojimų – šešis, tarp jų geriausio filmo ir režisieriaus – pelnė Paulo Thomaso Andersono „One Battle After Another“ („Mūšis po mūšio“). Aštuoniose kategorijose nominuotas Chloé Zhao filmas „Hamnetas“ laimėjo tik vieną – geriausios aktorės – apdovanojimą, tačiau J.Buckley kalba scenoje tapo viso vakaro tema.
 
Tą pačią dieną Jungtinėje Karalystėje buvo minima Motinos diena, tad airių aktorė scenoje kreipėsi į savo aštuonių mėnesių dukrą: „Aš tave myliu, myliu būti tavo mama ir negaliu sulaukti, kada kartu atrasime gyvenimą.“
 
Kalbos pabaigoje ištarti J.Buckley žodžiai greitai išplito socialiniuose tinkluose: „Skiriu šį apdovanojimą nuostabiam motinos širdies chaosui. Visos mes kylame iš moterų, kurios kuria nepaisant nieko. Dėkoju, kad įvertinote mano darbą.“
 
Vėliau duotuose interviu J.Buckley kalbėjo atviriau: „Tapus mama, mano širdis atsivėrė taip, kaip negali žinoti, kol nepatiri. Anksčiau tikriausiai būčiau bijojusi, kokie pažeidžiami tie jausmai. Dabar trokštu to žmogiškumo.“
 
Vaidmuo sutapo su asmenine patirtimi

 
Filmą „Hamnetas“ J.Buckley baigė filmuoti 2024 metų rugsėjį, o po savaitės sužinojo, kad laukiasi. Kaip pati pasakojo „New York Times“, ši aplinkybė vaidmeniui suteikė visai kitą svorį: „Kai filmavausi „Hamnete“, norėjau tapti mama. Tai buvo dovana – pereiti per šios moters motinystę, jos meilę ir netektį dar prieš pačiai tampant mama.“
 
Maggie O'Farrell romane, pagal kurį pastatytas filmas „Hamnetas“, pasakojama moters – Agnesės, Williamo Shakespeare'o žmonos, bendruomenės keistuolės, „miškų raganos“, gydančios žolėmis ir pažįstančios paukščius geriau nei žmones, – istorija. 1596 metais ji netenka vienuolikmečio sūnaus Hamneto. Knyga 2020 metais pelnė Women's Prize for Fiction, buvo išversta į keturiasdešimt kalbų ir tapo vienu ryškiausių dešimtmečio literatūros įvykių Didžiojoje Britanijoje.
 
Tiesa, istoriniuose šaltiniuose užfiksuota viena eilutė apie tais metais palaidotą Shakespeare’ų vaiką, tačiau mirties priežastis neskelbiama.
 
Gyvenimas maro šešėlyje
 
Istorikai atkreipia dėmesį, kad 1596 metų vasarą, kai mirė Hamnetas, Stratforde ryškaus mirtingumo šuolio nebuvo – tikroji mirties priežastis galėjo būti ir dizenterija, ir šiltinė.
 
Rašytoja M.O'Farrell pasirinko versiją, kad berniukas mirė nuo buboninio maro. Tačiau knygos pratarmėje sąžiningai prisipažįsta, kad tai tik jos pačios spėlionė. Vis dėlto tokia interpretacija leidžia geriau suprasti laikmetį.
 
XVI amžiaus Anglijoje maras kartodavosi nuolat. 1564 metais, likus keliems mėnesiams iki gimstant W.Shakespeare’ui, Stratforde siautęs protrūkis pražudė beveik penktadalį miesto gyventojų. W.Shakespeare’ams pavyko išgyventi užsibarikadavus namuose.
 
Kolumbijos universiteto profesorius Jamesas Shapiro, vienas žymiausių Shakespeare'o tyrinėtojų, yra suskaičiavęs, kad dramaturgo profesinę karjerą lydėjo bent šeši dideli maro protrūkiai – 1582, 1592-1593, 1603-1604, 1606 ir 1608-1609 metais. Londono valdžia buvo nustačiusi tvarką: kai per savaitę nuo maro miršta daugiau nei trisdešimt žmonių, teatrai uždaromi. Tyrinėtojai suskaičiavo, kad 1606-1610 metais Londono teatrai dirbo vos devynis mėnesius.
 
Užsidarius teatrams, W.Shakespeare’as rašė intensyviausiai. 1592-1593 metų protrūkio metu, kai teatrai buvo uždaryti keturiolika mėnesių ir Londone mirė dešimt tūkstančių žmonių, dramaturgas parašė „Venerą ir Adonį“. Poemoje meilę jis pavadino jėga, galinčia „apsaugoti nuo infekcijos pavojingais metais".
 
1606 metais, kai protrūkis vėl privertė uždaryti Globo teatrą ir aktorių trupė išvyko gastrolių po provincijos miestus, W.Shakespeare'as parašė „Karalių Lyrą“, „Makbetą“ ir „Antonijų ir Kleopatrą“.
 
„Shakespeare'as visada rašydavo pliūpsniais, – sako J.Shapiro. – Kai pradedi matyti, kad pjesės susitelkusios į trumpus laikotarpius, kyla klausimas: kas tai lėmė? Dažnai atsakymas tas pats – maras.“

 
„Romeo ir Džuljetoje“ viskas baigiasi tragiškai dėl karantino – brolis Laurence’as negali pristatyti laiško, nes įtariamas sergąs maru. To meto Londono gyventojams tokia situacija buvo kasdienybė. Tiesa, kitose W.Shakespeare'o pjesėse maras beveik neminimas. Kolumbijos universiteto profesorius J.Shapiro tai aiškina paprastai: „Maras buvo vienintelis dalykas, apie kurį visi galvojo ir apie kurį niekas nenorėjo kalbėti. Žmonės eidavo į teatrą kaip tik tam, kad galėtų jį pamiršti.“
 
Atsiliepia visam organizmui
 
Apie tai, kaip W.Shakespeare'as išgyveno sūnaus netektį, istoriniai šaltiniai tyli – likęs tik „Hamletas“ ir spėlionės. M.O'Farrell ir C.Zhao atsakymų ieško per Agnesę. „Hamneto“ centre – ne liga, o motinos reakcija į vaiko mirtį.
 
Ši tema nagrinėjama ne tik literatūroje, bet ir medicinoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaiko netektis yra viena stipriausių žmogaus patiriamų traumų, turinti ilgalaikių pasekmių tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai.
 
Kolumbijos universiteto psichiatrijos profesorė Katherine Shear nustatė, kad daliai žmonių užsitęsęs gedulas tampa lėtine būsena, trikdančia kasdienį gyvenimą mėnesius ir metus po netekties.
 

„Gedulas nėra vien emocija – tai viso organizmo būsena, – antrina jai klinikinė psichologė Mary-Frances O'Connor, tyrinėjanti gedulo neurobiologiją. – Keičiasi miegas, imuninės sistemos veikla, širdies ritmas. Kūnas reaguoja taip, tarsi patirtų ilgalaikį stresą.“
 
Žurnale „JAMA Psychiatry“ publikuoti tyrimai rodo, kad tėvai, netekę vaiko, turi gerokai didesnę depresijos ir nerimo sutrikimų riziką. Danijoje atlikta ilgalaikė analizė parodė, kad vaiką praradusios motinos turi iki 40 proc. didesnę ankstyvos mirties riziką, ypač jei netektis įvyksta staiga.
 
Motinos ir tėvai vaiko netektį išgyvena skirtingai. Leidinyje „Pediatrics“ publikuoto sisteminio tyrimo duomenimis, motinos gedi ūmiau ir atviriau, tačiau tėvams potrauminio streso simptomai dažnai išlieka ilgiau. Moterys verkia, mąsto apie prarastąjį, ieško paramos, o vyrai grįžta į darbą, sprendžia praktinius klausimus, bet mažai komunikuoja. Tyrėjai tai aiškina kultūriniais lūkesčiais: vyrai mokomi būti stipriais, todėl izoliuojasi ir vengia kalbėti apie netektį. „Net jei tėvas lieka stoiškas ir tylus, tai nereiškia, kad jam neskauda“, – rašo tyrimo autoriai.

 
Oskarai šiemet įteikti

Geriausias filmasOne Battle After Another
Geriausias režisierius: Paulas Thomas Andersonas už filmą One Battle After Another
Geriausias aktorius: Michaelas B.Jordanas už vaidmenį filme Sinners
Geriausia aktorė: Jessie Buckley už vaidmenį filme Hamnet
Geriausias antraplanis aktorius: Seanas Pennas už vaidmenį filme One Battle After Another
Geriausia antraplanė aktorė: Amy Madigan už vaidmenį filme Weapons
Geriausias originalus scenarijusSinners
Geriausias adaptuotas scenarijusOne Battle After Another
Geriausias tarptautinis filmasSentimental Value (Norvegija)
Geriausias animacinis filmasKPop Demon Hunters
Geriausias dokumentinis filmasMr. Nobody Against Putin

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kuliavas: mes labai stipriai atsiliekame

    A.Kuliavas: mes labai stipriai atsiliekame

    „Ten pajutau, kad nėra neliečiamų – nesvarbu, ar tai vaikas, ar suaugęs, ar senolis. Karas nesirenka“, – s...
    L.Velička: kraujagyslių chirurgijoje apstu kūrybos

    L.Velička: kraujagyslių chirurgijoje apstu kūrybos

    „Chirurgija – komandinis darbas. Be anesteziologų, be operacinės sesučių, be asistuojančių chirurgų neįmanoma nieko pa...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Senelių dienai: Metų senjoras be geros nuotaikos – nė žingsnio

    Alytuje gyvenančiam senjorui Jonui Meiliui energijos bei meilės gyvenimui galėtų pavydėti ir jaunas. Pavasarį 90-metį atšventęs vyras važinėja jam padovanotu elektriniu triračiu, dalyvauja miesto šventėse, jis pirmas – ir Dzūkijos sostinėje veikiančio senelių darželio „Gerumo skraistė“ veiklose. Kolekt...

    Pakalbėkim apie tai



    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kur jūsų smegenys?
    Henrikas Vaitiekūnas Kur jūsų smegenys?
    Seksualinių nusikaltėlių registrai: abejotinas būdas kitai bėdai spręsti
    Paulius Skruibis Seksualinių nusikaltėlių registrai: abejotinas būdas kitai bėdai spręsti
    Paslaugų savikaina gydymo įstaigoje: kodėl finansinė apskaita negali atsakyti į vadovybės klausimus
    Dmitrijus Michaliovas Paslaugų savikaina gydymo įstaigoje: kodėl finansinė apskaita negali atsakyti į vadovybės klausimus

    Naujas numeris