Puoselės krikščioniškąsias vertybes
 
„Labai reikia išsaugoti! Kaip tik investuoti, gerinti bei palaikyti ir daugiau tokių gimdymo namų atidaryti. Ir kitus gimdymo namus pagal šių gerąją praktiką keisti. Tegul šių namų darbuotojai veda mokymus kitoms įstaigoms. Tokias įstaigas turi remti valstybė. Pelnas ne visada nurodo išliekamąją vertę“, – skelbiama peticijoje, renkančioje parašus, kad būtų išsaugoti LSMU Kauno ligoninės klinika „Krikščioniškieji gimdymo namai“. Reaguodama į visuomenės baimes, ligoninės medikai skuba nuraminti šeimas.
 
Demografinė situacijai šalyje pasikeitusi dramatiškai. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė vos 17,5 tūkst. naujagimių. Tai maždaug 25 proc. mažiau nei 2021-aisiais, kuomet gimusiųjų skaičius buvo kiek didesnis nei 23,3 tūkst. Tad akušerijos skyrių restruktūrizaciją atliekanti ir dėl to priversta reorganizuoti nuostolingai veikiančius „Krikščioniškuosius gimdymo namus“, LSMU Kauno ligoninės administracija stoja akistaton ne tik su kritikos lavina. Atverdami išpuoselėtą Akušerijos ginekologijos skyrių Josvainių gatvėje, jie visuomenę kviečia susipažinti su gimdyvėms kuriama gerove ir prie to prisidėti patiems. Ligoninės administracija įsitikinusi – įstaigos kultūrą ir tradicijas kuria joje dirbantys žmonės. O Šilainių padalinys – ne baubas. Čia dirba tie patys žmonės – gydytojai, kurie pasiruošę „Krikščioniškųjų gimdymo namų“ dvasią nunešti į Josvainius.
 

„Krikščioniškoji idėja – tai visuma principų, vertybių ir pasaulėžiūros nuostatų, pagrįstų Jėzaus Kristaus gyvenimu, Naujuoju Testamentu. Ar jos nėra mūsų visų vertybinis pagrindas? Juk ir mediko profesija nesiremia šiomis esminėmis vertybėmis. Visų gydytojų, slaugytojų, kitų medikų nuostatos, mano įsitikinimu, turi šį esminį pagrindą, nes jų darbe reikalingos ne tik žinios, ne tik kompetencijos, bet ir didžiulė atjauta, atsidavimas, o neretai ir pasiaukojimas“, – kalba LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė profesorė Diana Žaliaduonytė. Ji įsitikinusi: moderni ligoninė neužslopina krikščioniškosios idėjos, pagarbos gyvybei – mamai ir vaikui.

 
„Svarbu ne sienos. Kultūrą kuria žmonės. Žinoma, taip greitai niekas nesusiformuoja, tam reikia laiko, tačiau svarbiausia – vidinis noras ir empatija. Kai žmonės dirba vedini kilnių tikslų, puoselėti vertybes galima bet kur“, – kalba „Krikščioniškųjų gimdymo namų“ akušerė-ginekologė Rasa Babiliūtė, primindama ir Hipokrato priesaiką – gerbti gyvybę yra kiekvieno mediko reikalas, tad visos bendražmogiškosios vertybės privalo būti kiekvieno medicinos darbuotojo kasdienybėje.
 
Kauno ligoninė užuot skaldžius, kviečia susivienyti ir pasvarstyti, kaip šioje ligoninėje sukurti dar stipresnę organizaciją, nei yra dabar, išryškinti stipriąsias puses, ką galėtų sukurti dar geriau nei yra. „Neneigiame, kad nereikės išskirtinių pastangų naujai kultūrai puoselėti. Anaiptol. Kviečiame bendradarbiauti, laukiame visų iniciatyvų ir pasiūlymų, esame atviri. Reikės visų jūsų patirties ir pagalbos“, – kolegai antrino LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus Josvainių padalinyje vadovas Tomas Biržietis, išklausęs šeimų atstovų nuogąstavimus ir lūkesčius.


 
Tikslas – mažiau streso
 
Nors šeimų atstovai turi lūkestį, kad Akušerijos ir ginekologijos skyriuje būtų sukurtos atskiros erdvės skirtingų rizikos grupių gimdyvėms, daugybę užsienio stažuočių turėjęs profesorius Mindaugas Kliučinskas įsitikinęs – gimdyvės streso patiria mažiau, kai visa būtinoji gimdymui ir nenumatytoms komplikacijoms skirta įranga yra sukoncentruota vienoje vietoje.
 
Tam tikslui LSMU Kauno ligoninė Akušerijos ir ginekologijos skyriaus darbą organizuoja taip, kad gimdyklose būtų sukoncentruota visa reikalinga medicininė įranga, o prireikus gimdyvei ar kūdikiui atlikti sudėtingą intervenciją, tai būtų galima padaryti čia pat.
 

„Daug saugiau, kai gydytojų komanda gali skubiai pasiekti gimdyvę, o ne atvirkščiai – kai moterį ekstriniu atveju tenka gabenti į kitą palatą ar netgi padalinį arba ligoninę. Kad suprastume, kaip tai įtempta, užtenka pamatyti vieną skubią cezario pjūvio operaciją, kuomet širdies ritmas nukrenta ir reikalinga skubiai gimdyvę nuvežti į operacinę. Panaši situacija ir keičiant skirtingos rizikos palatas. Ramybės tai neprideda nei gimdyvei, nei jos šeimai, nei gydytojų komandai“, – įvertina profesorius Mindaugas Kliučinskas.

 
Užtikrinama šeimai palanki aplinka
 
Vienas labiausiai šeimoms rūpimų klausimų – ar atnaujinamame ir plečiamame Akušerijos ir ginekologijos skyriuje Josvainių g. padalinyje aplinka primins jaukią namų atmosferą. Šeimų atstovų aiškinimu, gimdyvių pasitaiko ypač jautrių, o šeimoms ypatingu momentu, t. y gimstant kūdikiui, aplinka tampa aktuali kaip niekad. Kartu gimdyvės tikisi maloniai bei mandagiai bendraujančio personalo.
„Gimdyvės jautriai reaguoja net į garsiau uždaromas duris. Elementarus mandagus gestas – prieš užeinant pasibelsti – yra labai svarbus“, – atkreipė dėmesį šeimų atstovė Jarūnė Rimavičė.
 
Privatumą užtikrinanti aplinka, šeimoms skirtos palatos – standartas, kurio pageidauja šiandienos gimdyvės. Tai – naujagimiui palankios ligoninės statusą turinčios gimdymo įstaigos Akušerijos ir ginekologijos skyrius rengiasi išpildyti su kaupu. Nedidelį butą primenančiose palatose, rodos, yra viskas, ko gali prireikti kelių dienų stotelėje. It miegamajame – dvigulė lova, virtuvės zona, atskiras dušas su sanitariniu mazgu. Tokių palatų šiuo metu gydymo įstaigoje yra penkios, po rekonstrukcijos žadama jų įrengti ir daugiau.
 

„Garantijų, kad galėsime visiems užtikrinti šeimos palatas, nedalijame. Tai priklausys nuo gimdymo srautų, tačiau per pastaruosius pusę metų dviem moterims vienoje palatoje gulėti neteko. Tad esame įsitikinę, jog šeimos palatų gimdyvėms bus. Paprastai dvivietėse palatose greta įsikuria artimas žmogus“,– apie patogumus gimdyvėms pasakoja LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus Josvainių padalinyje vadovas doc. dr. Tomas Biržietis.

 
Nuo gimdymo vonių iki gimdymo lovų
 
Kas galėtų paneigti, kad gimdymo kelionėje svarbiausias dėmuo – sklandus gimdymo procesas. Nors gimdyvėms jau sukurtos bene visos įmanomos gimdymo sąlygos: šeimos palatos, burbuliuojančios vonios, gimdykloje skambanti maloni muzika, LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius turi kuo nustebinti. Lietuvoje jie pirmieji išmėgino apvalias gimdymui skirtas lovas. Skyriuje dirbantys akušeriai sako, jog apvali jos forma leidžia patogiai prieiti prie mamos ne tik gimdyme dalyvaujančiam personalui, gimdyvę lydinčiam artimajam, bet ir gimdyvei rasti tinkamesnių gimdymo padėčių.
 
„Prie lovos įmontuota speciali įranga leidžia moteriai iki stangų kuo ilgiau išbūti stačioje padėtyje, kas gimdymui itin naudinga. Taip pat moteris gali patogiai pasiremti, pritaikyti lovos aukštį savo ūgiui, atlikti dubens sukimo pratimus“, – teikiamas naudas vardija Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vyresnioji akušerė administratorė Reda Jakštienė.
 
Be to, ligoninė gimdyvėms sudaro visas sąlygas šiuo laikmečiu itin populiarėjančiai hidroterapijai.
 
„Praktikuojame gimdymą sūkurinėse voniose. Iš turimų septynių gimdyklų penkiose yra įrengtos vandens procedūrų zonos. Moteris gali rinktis sūkurinę vonią ar atpalaiduojantį dušą“, – priduria vyresnioji akušerė administratorė. Gimdymas vandenyje – dar vienas svarbus gimdyvių pageidavimas.


 
Kviečiami į Atvirų durų dienas
 
Nežinomybė – didžiausias streso veiksnys, laukiant šeimos pagausėjimo. Tuo neabejoja nei šeimą gimdymo kelionėje lydintis personalas, nei pati šeima. LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus administracija šeimas kviečia pamatyti skyriaus aplinką iš anksto. Tam tikslui gydymo įstaigos personalas kartą per mėnesį kviečia atvykti į Atvirų durų dienas.
 
Valandos trukmės viešnagės su išankstine registracija organizuojamos darbo dienomis. Jų metu yra galimybė apžiūrėti gimdyklas, palatas šeimoms ir visą gimdymo namų aplinką. Dvidešimties žmonių grupę lydinti skyriaus akušerė nuosekliai pasakoja ir atsako į šeimoms rūpimus klausimus.
 
„Paprastai su šeimomis aplinką apžiūrime pasibaigus Nėščiųjų mokyklos paskaitoms. Tačiau net ir nelankant pastarųjų priimame visus norinčius apžiūrėti gimdymo skyrių. Kai gimdyvę kankina nežinomybės jausmas, pravartu aplankyti gydymo įstaigų kuo daugiau, personalui užduoti rūpimus klausimus ir taip išsirinkti tuos gimdymo namus, kurie atrodo jums priimtiniausi“, – įsitikinusi vyresnioji akušerė administratorė R.Jakštienė.
 
T.Biržietis atkreipia dėmesį, jog sklandaus kūdikio atėjimo kelionėje svarbų vaidmenį lemia mamos psichologinė būklė. Psichologo konsultacijos ir mamos psichologinės būklės sekimas – dar viena svarbi dedamoji, kuri integruojama į naujuosius gimdymo namus. „Siekiame sukurti erdvę, kurioje būtų galima įgyti reikiamų žinių. Jau uždarytuose P.Mažylio gimdymo namuose psichologė vedė paskaitas apie pogimdyvinę depresiją, nerimą, į kurias noriai eidavo poros, šeimos. Siekiame, kad toks standartas gyvuotų visoje Lietuvoje“, – sako jis.
 
Organizacijos laukiamos bendradarbiauti
 
Akušerijos studentė ir gimdyves į ligonines lydinti dula Valdonė jų bendruomenės vardu išsakė susirūpinimą, kad naujame Akušerijos ir ginekologijos skyriuje dulos taps nepageidaujamos. Mat pagal seniai susiformavusį įpratimą jos gimdyves dažniausiai lydėdavo būtent į Krikščioniškuosius gimdymo namus.
 
„Laukiamos ir dulos – jos mūsų ligoninėje veikia daugiau nei dešimtmetį. Su dulomis bendradarbiaujame, lankomės jų organizacijoje, skaitome joms paskaitas“, – atvirumą dirbti kartu demonstravo T.Biržietis, ragindamas šią kultūrą puoselėti ne tik siauroje grupelėje įstaigų, bet ir visoje Lietuvoje.
 
„Ne kartą teko moterį įkalbinėti vykti gimdyti į ligoninę, užuot gimdžius namuose. Jos sako: bijau. Raginti, įkalbinėti, mokyti – ne laikas. Tokiu momentu reikia situaciją tiesiog priimti. Baimė gimdant vaidina didelį vaidmenį“, – patirtimi apie moterų jautrumą dalinasi dula. Jos teigimu, gimdyvės ypač jautriai reaguoja į aplinką, yra reiklios, tad nuogąstauja, kad naujas skyrius neatitiks to, ką galėjo pasiūlyti Krikščioniškieji gimdymo namai.
 
„Norėtume tikėti, kad tokie kraštutiniai atvejai yra pavieniai. Joms jau gerokai iki gimdymo būtų pravartu psichologo konsultacijos. Padėti galėtų ir krizinio nėštumo centras, ambulatorinė grandis. Bendras komandinis specialistų darbas įtampą gimdyvėms galėtų sumažinti“, – sureagavo T.Biržietis, pabrėždamas, kad svarbiausia gydymo įstaigos užduotis – gimdymo kelionėje ne tik pasirūpinti emocine pacientų gerove, bet užtikrinti gimdyvės bei kūdikio saugumą.
 
Nėščiųjų mokykla – visapusiška pagalba
 
LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje veikianti Nėščiųjų mokyklėlė – dar vienas priešnuodis prieš stresą ir nežinomybę. Skyriaus administracija maksimaliai stengiasi, kad lemtingą dieną į gimdymą atvykusi šeima jaustųsi ramiai ir užtikrintai. R.Jakštienė įsitikinusi – visą tai suteikia žinios.
 
„Organizuojamos nemokamos paskaitos gimdymo, žindymo, gimdyvės sveikatos, kūdikio priežiūros bei kitomis temomis. Darbuotojai pristato savo skyrių veiklą, atsako į būsimiems tėveliams aktualius klausimus“, – trumpai mokyklėlės naudą pristato pašnekovė.
 
„Nėščiųjų mokyklėlėje turime didelį nėščiųjų srautą, o registracija visuomet pilna. Tai rodo, kad mūsų paslaugos yra vertingos, o mes tobulėjame. Pastarųjų metų statistika skelbia, kad pacientai mus vertina vis palankiau. Ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus personalas nuolat sulaukia padėkų, o apklausos rodo, kad didžioji dalis pacientų mūsų gimdymo paslaugomis yra patenkinti, noriai įstaigą rekomenduoja kitiems“, – tvirtina akušerė.

---

 
Komentarai
 
Šeimų atstovė, dula, trijų vaikų mama Valdonė:
 
- Galima tikėti, kad esamą Krikščioniškųjų gimdymo namų gerovę galima pernešti į naujai kuriamus gimdymo namus. Kaip bus, pamatysime netolimoje ateityje. Vilties turiu. Išgirdome daug pažadų, kurie skamba gražiai ir nuoširdžiai. Užtikrinama, kad bus viskas orientuota į moterų gerovę: bus galima gimdyti vandenyje, pogimdyvinėje palatoje turėti galimybę įsikurti su vyru ir vaikais.

---

 


Šeimų atstovė Jarūnė Rimavičė:
 
- Interesų yra daug: šeimos turi savus, ligoninė siekdama sumažinti nuostolius – savus, o Sveikatos apsaugos ministerija, turėdama šimtus klausimų, šis yra tik vienas iš jų. Kiekvienas bando būti išgirstas. Ligoninės poziciją girdžiu, suprantu, kad jie nuostolyje negali gyventi daugybę metų ir jį dengti iš kitų veiklų. Jei visi matome, kad yra dramblys kambaryje, tai yra paslaugos apmokestinamos neadekvačiai, kodėl visi apsimeta, kad jo nėra ir paslaugas vykdo aplink tą dramblį? Visi pripažįsta problemą, bet sprendimų tam spręsti nėra.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!