Čempionas... Joniškis
 
Iš trisdešimties rajonų ir regionų lygmens ligoninių, lyderiaujančių gretos išlieka tos pačios: Raseinių, Jonavos, Kretingos ligoninės, pademonstravusios arti milijoninį pelną. Tiesa, sąrašo viršūnėje šiemet karaliauja kurį laiką metus be vadovo likusi Joniškio ligoninė, aplenkusi ne vienerius metus lyderiais laikytus Raseinius, kurie pagal duomenis lentelėje smuktelėjo į antrą vietą. Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas svarsto, kad Joniškis juos aplenkė atsikratęs minusiniais laikomų skyrių veiklos.
 
„Jie neturi nei įprastai ligonines žemyn tempiančio visą parą budinčio Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus, kuris pas juos užsidaro jau aštuntą valandą vakaro, nei Vidaus ligų skyriaus, nei chirurgijos stacionaro. Įsivaizduokite: susiūti piršto tenka važiuoti į Šiaulius. Ligoninė veikiau konvertuota į slaugos paslaugas, kas garantuoja finansinę grąžą“, – samprotauja jis. Palyginti su užpernai, Raseinių ligoninė pernai sugeneravo ketvirtadaliu pajamų mažiau. Vadovas aiškina, jog didesniam pliusui pademonstruoti sutrukdė ligonių kasų neapmokėtos viršsutartinės paslaugos. „700 tūkstančių eurų pelnas būtų bent dvigubas“, – kalba G.Pikūnas.
 
Neseniai Joniškio ligoninėje konkursą laimėjusiai ir nuo kitos savaitės darbą pradedančiai Arantai Būtautaitei iš ligoninės steigėjos – savivaldybės mero Gedimino Čepulio pasiūlytas, kaip girtasi, vienas didžiausių ligoninės vadovų atlyginimų. Tiesa, nuleistas ir priesakas – sugriautą Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atkurti. Ligoninei anksčiau vadovavo ir vieną pagrindinių skyrių pusiau veikiantį paliko Martynas Gedminas.
 
Išgirdusi klausimą, ar bus pajėgi su minėta užduotimi susitvarkyti, A.Būtautaitė nuo platesnių komentarų susilaikė. „Turiu tris galimas alternatyvas. Esu tik susipažinus su dabartine ligoninės situacija. Nemanau, kad dabar yra tinkama komentuoti“, – žinute atrašė netrukus už ligoninės vairo stosianti A.Būtautaitė.
 
Kaimyninių įstaigų vadovų įsitikinimu, uždarytus skyrius vėl atidaryti nėra šansų. „Galima sutvarkyti higienos pasus, skyrius atidaryti, bet ligonių kasos sutarčių nesudarys. Net minimaliausios. Metams išlaikyti chirurgijos skyrių reikėtų bent milijono, bet gal savivaldybė gali bašliuot?“ – nuomonėmis dalijosi jie.
 


Smaugia kvotos
 
Už Joniškio ir Raseinių trečioje vietoje rikiuojasi Gedimino Ramanausko vadovaujama Jonavos ligoninė, kuri sugeneravo daugiau nei pusės milijono pelną. Tiesa, palyginti su ankstesniais metais, ligonių kasoms neapmokėjus už virškvotines paslaugas, ši gydymo įstaiga uždirbo net dviem milijonais eurų mažiau.
 
Tiesa, VLK ligoninių reitingavimo G.Ramanauskas nesureikšmina. Jo teigimu, svarbiausia, kad ligoninės išgyventų: „Ligoninė – vieningas kompleksas. Vienas skyrius dengia kitą. Pavyzdžiui, tokie skyriai, kaip laboratorija, neuždirba. Akušerijos ir ginekologijos skyrius pelno neneša, bet ir nuostolio taip pat nesudaro. Jį išlaikydami galvojame tik apie tai, kad rajonui tokios paslaugos yra itin reikalingos, jas ir teikiame.“
 

„Viešojoje įstaigoje apie pelną net neverta kalbėti. Be abejo, nuostolinga ji būti taip pat neturėtų, kadangi reikia turėti lėšų, už ką atnaujinti infrastruktūrą, vytis technologijų kokybės reikalavimus, atitikti darbuotojų uždarbio lūkesčius. Iš kvotuoto darbelio susitvarkyti visus iššūkius ligoninėms sunku. Pusė ligoninių vadovų verkia, kaip iš kvotų išgyventi. Nuimkite kvotas ir leiskite daryti pelnus, jei jie skaičiuojami. O ir žmonės dėl to laimėtų“, – sunkiai tvėrė Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.

 
Anot jo, Jonavos ligoninei ant kojų išsilaikyti padeda VLK prioritetinėmis laikomos dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugos.
 
„Nebus prioritetinių paslaugų, tuomet nežinia, kokios perspektyvos. Matome, kokias sumas paskirsto ligonių kasos. Bus blogai. Įstaigas smaugia didėjantis darbo užmokestis“, – atsiduso G.Ramanauskas.
 
Teigiamo balanso nesivaikė
 
Su pliuso ženklu veikusios, tačiau pernai beveik pusės milijono nuotolį surinkusios Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika pakartoja tą patį, ką ir kiti jo kolegos – minuso ženklas atsirado, nes pernai įstaiga suteikė beveik 400 tūkst. eurų daugiau stacionarinių paslaugų, nei numatyta sutartyje su VLK.
 

„Sudėjus kelerių metų teigiamą finansinį balansą – per daug nesijaudiname, kad šįkart atsirado minusas. Teigiamo balanso nesivaikome. Gydome žmones pagal poreikį, nežiūrėdami, ar už tai ligonių kasos sumokės. Pacientų neišsiuntėme, o gydėme pas save. Nors jų kiekis neaugo, orientavomės į paslaugos kokybę: stipriai augo išlaidos medikamentams, tyrimams. Norėjome suteikti kokybiškas paslaugas taip, kaip gydytojai siūlė diagnozuoti ir gydyti“, – augančias išlaidas argumentavo Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

 
Nors jo vadovaujama įstaiga pernai patyrė per 440 tūkst. minusą, už tad derybose su ligonių kasa 2026-iesiems išsiderėjo 350 tūkst. eurų didesnę sumą. „Stacionarinių paslaugų sutartis tikrai per maža, o ir palyginti su kaimyniniais rajonais, šioms paslaugoms turėjome tikrai nedidelę sumą“, – situaciją įvertina R.Mažeika.
 
Rieda į nuokalnę
 
Bendrai beveik 19 milijonų eurų nuostolį nešančių rajonų ir regionų lygmens viešųjų įstaigų rodiklius žemyn tempia po daugiau kaip milijoninį nuostolį sugeneravusios Alytaus apskrities S. Kudirkos, Tauragės, Regioninė Mažeikių ligoninės. Toliau nesėkmingai veikia ir Utenos ligoninė. VLK finansinių rezultatų lentelėje ji – su daugiau kaip trijų su puse milijono minusu.
 
Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška teisinasi, kad jiems minusą nešantys skyriai yra Akušerijos ginekologijos, Vaikų ligų, Nervų ligų su neurologijos klasteriu skyriai. Ligoninėms, kurios tų skyrių neturi, nereikia jų specialistų įdarbinti visą parą, vadinasi, ir sąnaudų mažiau. „Nervų ligų gydytojus išlaikyti – ypač didelės sąnaudos“, – kalba VLK reitingo gale atsidūrusios įstaigos vadovas.
 
Vis dėlto, anot jo, įstaigos ima buksuoti dėl nelogiškai sudaromų sutarčių su VLK. Identiškos ligoninės iš ligonių kasų gauna ne pagal tą patį standartą. L.Indriuška lygina tris su lygiaverte infrastruktūra ir tais pačiais veikiančiais skyriais dirbančias gydymo įstaigas – Tauragės, Telšių, Utenos ligonines. Jis atkreipia dėmesį, kad nors minėtos trys gydymo įstaigos savo veiklos sudėtimi, gyventojų skaičiumi, rajono dydžiu – identiškos, ligonių kasos joms sudaro sutartis nevienodai.
 
„Mes vienas kitą „pasimatuojame“: Telšiai turėjo aštuonis milijonus eurų aktyviam gydymui, o mes, Tauragė, – tik šešis milijonus. Nors paslaugų suteikėme identiškai, bet pagal sutartis su ligonių kasomis tai viršijome. Dėl to už viršsutartines apmokėjimo negavome, – neteisybe piktinosi L.Indriuška ir tikino, jog su ligonių kasomis bandė dėl to kalbėtis. – Bet numetamas sutarties projektas, ir viskas. Telšiams šiemet, kiek žinau, sutartį nurėžė, nes pastarosios nepasiekė. Mums, kadangi viršijome, šiek tiek padidino...“
 
Atsitiesti nuo minuso nepavyko ir Regioninei Mažeikių, Utenos ligoninėms. Palyginti su ankstesniais metais, Utenos ligoninė šiemet užsiaugino net trims milijonais didesnį nuostolį nei pernai. Regioninei Mažeikių ligoninė, buvusi reitingo gale, šiemet taip pat apačioje, minusinį rodiklį net patrigubinusi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!