„Stipri vadovo energetika juntama ne tik gydymo įstaigoje, bet ir ministerijoje. Jis kelia ne visada patogius ir malonius klausimus. Vis dėlto jie teisingi, verčiantys ieškoti sprendimų“, – neslepia Sveikatos apsaugos ministerijos komanda, praėjusią savaitę apsilankiusi Gintaro Pikūno į priekį vedamoje Raseinių ligoninėje. Demonstruodamas plačias gydymo įstaigos galimybes ir atstovaudamas rajoninių ligoninių balsui, ministrei Marijai Jakubauskienei bei kitiems svečiams jis dėstė ir labiausiai šioms gydymo įstaigoms rūpimus klausimus: neveikiančią insultų klasterio sistemą, intensyvios terapijos ir reanimacijos išsaugojimą, ydingą apmokėjimo už paslaugas tvarką, o taip pat ir paslaugų plėtrą: vienas daugiaprofilinės Raseinių ligoninės tikslų – pradėti magnetinio rezonanso tyrimus.
Ministrė sužavėta
„Geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti“, – sako Raseinių ligoninės vadovas Gintaras Pikūnas, gydymo įstaigos duris atvėręs sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei bei jos komandai. Siekdama susipažinti su aktualiausiais teikiamų paslaugų iššūkiais Raseiniuose, ministrė įsitikinusi – susitikus ir išgirdus vietos specialistų įžvalgas, kuo gyvena bendruomenės, galima rasti bendrus sprendimo būdus net ir nacionaliniu mastu.
Lydima kanclerio Evaldo Raistenskio, viceministro Skirmanto Krunkaičio, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Orintos Leiputės, savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus bei kitų savivaldybės atstovų, ji pirmiausiai apžiūrėjo neseniai atidarytą modernų pradinės ir ambulatorinės kompleksinės Fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) korpusą.
„Ligoninė šauniai sutvarkyta. Tai – puikus viešo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdys“, – netruko įstaigos unikalumo įvertinti M.Jakubauskienė. Plačias skyriaus galimybes pristačiusi vyriausioji slaugos administratorė Laura Juozaitienė pasakojo, kad prie medicininės įrangos įsigijimo ir skyriaus įrengimo darbų prisidėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenės verslininkai bei rajono savivalda.
„Kai gydymo įstaiga rajone yra užsitarnavusi gerą vardą, yra išlaikoma paslaugų kokybė, bendruomenės verslininkai į ligoninę nori investuoti nė nesitikėdami gauti grąžos, tiesiog džiaugiasi galimybe padėti rajono gyventojams“, – sako ligoninės vadovas. Mažame miestelyje ligoninė turi didelę įtaką rajono gyventojų fonui, buria gyventojų bendruomenę.
Tiesa, plėtojant senėjančiai visuomenei ypač aktualias, bet vis dar sudėtingai šalyje prieinamas FMR paslaugas, o ligoninei dėl to užsitarnavus pavyzdinės įstaigos vardą, nuo šių metų iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) šioms paslaugoms – užkarda. Pasikeitus VLK apmokėjimo tvarkai, už suteiktas FMR viršsutartines paslaugas, gydymo įstaiga apmokėjimo negauna. Apmaudžiausia, jog dėl to pralošia gyventojai – kad skyrius negeneruotų nuostolio, ligoninė priversta paklausias paslaugas riboti. „Tarp ligonių kasų ir gydymo įstaigų – amžinas katės ir pelės žaidimas. Ligoninėms ieškant būdų, kaip paslaugas „paimti“, ligonių kasos ieško, kaip tai atimti“, – šypteli G.Pikūnas.
Blizga VLK lentelėse
Trejus metus ligoninei vadovaujantis G.Pikūnas Raseiniams – tikras laimikis. Jam perėmus ligoninės vairalazdę, įstaiga, iš kurios masiškai traukėsi gydytojai, ne tik žaibiškai stabilizuota, bet ir išaugino platų paslaugų spektrą.
Kai rajono ir ligoninės administracijos veikia komandoje, o bendra kryptis – suteikti kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų savame kieme, neužčiuopti teigiamo rezultato negali. Meras A.Nekrošius tikina, kad nauda matuojama vietinių gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų pasitenkinimo indeksu.
Teigiamas įvertinimas atsispindi ir VLK ataskaitoje. Raseinių ligoninė tarp rajono ir regiono lygmens įstaigų, pagal finansinius veiklos rezultatus kasmet šauna į pačią viršūnę.
Iš ministerijos kanclerio E.Raistenskio įstaiga sulaukė teigiamo įvertinimo dėl atlyginimams teikiamos pajamų dalies. Paprastai įstaigos kone visas pajamas išdalina medikų algoms apmokėti, tačiau Raseinių ligoninėje tam atseikėjama 77 proc. biudžeto.
Insultų klasteriai rajonuose neveikia
Aktyviai Lietuvos ligoninių asociacijoje veikiantis bei atstovaujantis regioninio lygmens ligoninių interesams, šios organizacijos viceprezidentas G.Pikūnas siekia pakeisti ydingą insultų klasterio sistemą. Opų klausimą jis pristatė ir apsilankiusiai ministerijos komandai.
„Insultų klasteris regionuose neveikia. Nors pacientui insultą nustatome tiksliai, tą parodo kompiuterinis tomografas, užuot jį tuoj pat gydę vietoje, pagal dabartinę tvarką patvirtinti diagnozės vis tiek privalome pacientą vežti į tretinio lygio įstaigą. Nuvežti pacientą laiku pavyksta vos dešimt procentų atvejų. Galėtume iškart vietoje suleisti vaistų ir pradėti ardyti trombą, bet to daryti negalime“, – sistemos nelogiškumus dėsto vadovas.
„Stipri vadovo energetika juntama ne tik gydymo įstaigoje, bet ir ministerijoje. Jis kelia ne visada patogius ir malonius klausimus. Vis dėlto jie – teisingi, verčiantys ieškoti sprendimų“, – vadovo pastebėjimus išgirdo E.Raistenskis.
Dėl reanimacijos vertėsi per galvą
Dar viena stotelė – Reanimacija ir intensyvioji terapija. Keturių lovų ir izoliacinės palatos skyrius Raseinių ligoninėje – pilnutėlis. Pacientai čia atsidūrė po klinikinės mirties, ištikus komai, po atliktos operacijos.
„Daug pacientų atvežama iš Kauno klinikų. Po aktyvaus gydymo tretiniame lygyje (insultų, komos), jei yra raseiniškiai, toliau gydomi pas mus. Siekiama, kad pacientai būtų arčiau namiškių“, – pasakoja direktoriaus pavaduotoja medicinai Lilija Paskalev.
„Atitinkame visus skyriui nustatytus reikalavimus, turime atnaujinę visą reikiamą medicininę įrangą: pompas, lašines, centrines monitoravimo stotis, investuojame savo laiką ir žinias, kad tokie ir išliktume. Be šios terapijos, negalėtume vykdyti ir stacionarinės veiklos“, – kalba direktoriaus pavaduotoja medicinai Lilija Paskalev.
Ministerijai įgyvendinant Intensyvios terapijos klasterių projektą, kad atitiktų naujus ministro reikalavimus, ligoninė kartu su savivaldybe brangiai medicininei įrangai įsigyti, tarp kurių ir tomografas, skyrė didžiulius pinigus. Nežinodami, kad projekto klausimas ministerijos bus nuolat nukeliamas, patalpas suskubo įrengti vos per kelis mėnesius.
Dabar gi į klasterius nepatekusios įstaigos jaudinasi, kad paslaugų toliau teikti negalės. Mat be intensyvios terapijos ligoninėje nebeliks svarbiausių skyrių: chirurgijos, traumatologijos. Susirūpinimą dėl skyriaus išlikimo išsakė ir Raseinių savivaldybės meras A.Nekrošius. Rugsėjo mėnesį laukiant tolesnio ministerijos sprendimo dėl reanimacijų išlikimo, pastarąjį klausimą jis valdantiesiems tądien kėlė dar savivaldybėje – Raseiniams šis skyrius yra vienas svarbiausių. Kaip ir Vaikų ligų skyrius, kurį siekiama išsaugoti, tad savivaldybė kasmet gydymo įstaigai skiria 250 tūkst. eurų dotaciją.
„Rajone Vaikų ligų skyriaus reikia žūtbūt. Tai ne tik apie medicinos, bet ir apie socialinius klausimus. Mamai su vaiku gulėti ligoninėje – didelis iššūkis. O jei su juo tektų vykti naktį į Kauną, dvigubas nepatogumas. Atsidurti kitoje erdvėje yra didelis nerimas ir vaikui: jis gali norėti savo žaisliuko, o mama – elementarių higienos dalykų. Grįžti namo ir patenkinti šiuos poreikius ji gali vos už kelių kilometrų“, – skyriaus svarbą akcentuoja meras.
G.Pikūnas atkreipia dėmesį, kad ši paslauga itin paklausi – septynių lovų palata neretai būna pilna, vaikai atvažiuoja iš Kauno rajono, Jurbarko, Šiaulių, Kelmės ir kitų miestų. „Pasitaiko atvejų, kai pacientus tenka išsiųsti į Kauną. Tai išgirdę jie sako, kad verčiau važiuos namo“, – sako jis.
Kaip aiškina Vaikų ligų skyriaus vedėja pediatrė Rasa Grigorevičienė, šeimos vertina personalo atidumą, teikiamą dėmesį, kadangi čia nėra pacientų konvejerio. O didžiuosiuose miestuose su negaluojančiais vaikais, anot jos, tėvams tenka laukti milžiniškose eilėse.
„Buvo atvejis, kai dvylikos metų mergaitei nustatėme apendicitą, pacientę teko siųsti į Kauno klinikas, tačiau nebuvo kas ją palydi. Mama atvykti iš Nemakščių į Raseinius neturėjo transporto. Ką jau kalbėti, jei tektų vykti į Kauną“, – svarsto R.Grigorevičienė.
.JPG)
„Nepretenduojame į reanimacijos skyrių ar kardiochirurgines paslaugas, bet pagrindinę pagalbą galime suteikti greitai ir arti namų. Budinčių gydytojų kolektyvą sudaro du kardiologai, dvi alergologės, infektologė, pulmonologė, vaikų intensyvios terapijos, šeimos gydytoja“, – sako Vaikų ligų skyriaus vedėja pediatrė Rasa Grigorevičienė.
Dėmesį šeimoms atspindi ligoninėje įrengtas Tėvų ir vaikų kambarys. Tai – retas reiškinys net ir pačiose šiuolaikiškiausiose organizacijose. Inicijavęs įrengti darbuotojų vaikams skirtą kambarį G.Pikūnas rodo rūpestį kolektyvu. Mat dažnai pasitaiko situacijų, kai tėvams nėra galimybės sustyguoti darbo ligoninėje ir vaikų ugdymo įstaigų grafiko. Prie puikios iniciatyvos įgyvendinimo prisidėjo ir rajono verslininkai.
Chirurgijos skyriuje – retai sutinkama moderni įranga
Šiuolaikinė medicininė aparatūra ir gydymo naujovės – Raseinių ligoninės vadovo arkliukas. Mat jis – dar ir aktyviai operuojantis abdominalinis chirurgas, diegiantis naujausius minimaliai invazinius operacinius metodus. Dalyvaudamas tarptautinėse konferencijose G.Pikūnas gydymo naujoves sėkmingai taiko ir rajone. Ministerijos komandą Chirurgijos skyriuje jis nustebina retai sutinkama modernia vaizdų transliavimo sistema.
„Priešingai nei telemedicinoje, vaizdas ekrane transliuojamas mobiliajame telefone susivedus IP adresą, o prie pastarosios vaizdo sistemos prisijungti gali bet kuris gydytojas. Sistema gerokai išplečia diagnostines ir gydymo galimybes, yra pritaikoma ne tik chirurgijoje, bet ir traumatologijoje, artroskopijoje“, – pasakoja vadovas.
Plečiant ir modernizuojant įstaigos paslaugas, artimiausias ligoninės siekis – pradėti teikti magnetinio rezonanso tyrimą.
Vadovas skaičiuoja, kad per metus ligoninė išrašo bent 2 tūkst. tokių siuntimų, tad pats metas tai generuoti vietoje.
„Tai – rutininis tyrimas. Pacientai yra priversti važiuoti šių paslaugų į didžiuosius miestus arba ieškoti jų privačiose klinikose. Laikydami paslaugas savose rankose pritrauktume ir stiprių gydytojų“, – neabejoja G.Pikūnas.
Tai realizuoti suinteresuota ir savivaldybė, ministerijai parodžiusi iniciatyvą įrenginį įsigyti bendromis pastangomis.
Įgyvendinant didelį gyventojų lūkestį, ligoninėje baigiamos įrengti taip laukiamos virtuvės patalpos. Raseinių ligoninė siekia pagerinti maisto kokybę, tad netrukus pacientus maitins pati.
„Susidūrėme su patalpų trūkumo iššūkiu, virtuvei įrengti reikiamos vietos neturėjome. Tai sukurti užtruko“, – pasakoja vadovas, ausdamas mintį netolimoje ateityje įsirengti ir nuosavą skalbyklą. Skaičiai rodo, kad toks sprendimas gydymo įstaigai atsipirktų greitai.
„Būtumėte tikra atraminė ligoninė“, – šypteli ministrė. Raseinių ligoninė – viena iš 23 atraminių ligoninių. Karo atveju jai tektų vienas didžiausių vaidmenų. Dėl tos priežasties specialioms investicijoms ministerija gydymo įstaigai skyrė 1,5 milijoną eurų.
Pranašumas ligoninei – vadovo lyderystė
„Charizma ir lyderystė puikų vadovų išskiria iš kitų“, – įspūdžiais, kas augina Raseinių ligoninės patrauklumą, po vizito su „Lietuvos sveikata“ pasidalijo ministrė. Ji įsitikinusi, kad Raseinių ligoninė – vienas sėkmės atvejų.
„Kai ligoninės vadovas yra aktyvus, gydymo įstaigos problemas sprendžia proaktyviai. O problemos yra relevantiškos kitoms gydymo įstaigoms. Be to, negali nepastebėti ir asmeninių savybių: charizmos ir lyderystės. Tai, be abejonės, padeda spręsti iššūkius, geba pritraukti medikus, kas didina galimybes ligoninei suteikti daugiau paslaugų“, – susižavėjimo, kaip tvarkomasi Raseiniuose, neslėpė M.Jakubauskienė.
Pasak G.Pikūno, nors ministerijos atstovai pažadų nedalina, gyvi susitikimai –visuomet prasmingi. „Tai yra gera proga pajusti bendrą rajoninių ligoninių atmosferą, pamatyti personalo emocijas. Pamatę, kad ir rajonuose yra gerai išvystytos sveikatos priežiūros paslaugos, turime aukšto lygio aparatūros, gal ir nuomonė apie šias įstaigas pasikeis. Tai, kas jaudina Raseinių ligoninę, aktualu ir kitoms rajoninėms įstaigoms“, – ministerijos vizitą teigiamai įvertino G.Pikūnas.
Komentaras
Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius:
.JPG)
- Raseinių rajonui itin svarbus mūsų ligoninės išlikimas: į ją jau investavome daug lėšų, atitinkame keliamus kriterijus, tačiau vis dar nesulaukiame tvirto atsakymo ir sprendimo dėl ligoninės širdimi laikomų chirurgijos ir intensyviosios terapijos skyrių išsaugojimo. Dėl šių skyrių dėsime maksimalias pastangas. Esame susipirkę visą reikiamą aparatūrą, įsirengę patalpas, reikalingas tik leidimas veikti toliau.
Dar vienas didelis mūsų lūkestis ministerijai – magnetinio rezonanso aparatas, kuris ženkliai išplėstų teikiamų paslaugų spektrą. Regiono gyventojams, ypač kaimiškose vietovėse, labai svarbu, kad paslaugos būtų kuo arčiau namų. Jiems į kitą miestą nuvykti sudėtinga.
Atskirai iškėliau ir žmonių, patyrusių insultą, nugabenimo į gydymo įstaigą klausimą. Statistika rodo, kad beveik visi pacientai nesulaukia laiku tinkamų paslaugų.
Kadangi su ministerijos atstovais susitinkame reguliariai, su jais sutinka ir ligoninės vadovas, vienas kitą girdime. Tikiuosi konstruktyvaus dialogo ir sprendimų, kurie ne silpnintų, o stiprintų regioninę sveikatos sistemą bei užtikrintų kokybiškas paslaugas mūsų gyventojams. Ministerijai reikalinga įsivertinti, kokią įtaką tai darys aplinkiniams rajonams.
RĖMIMAS
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.jpg)
