Praėjusią savaitę JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) socialiniuose tinkluose paskelbė pro narvo groteles žvelgiančios makakos nuotrauką, o ją lydėjo lakoniškas tekstas: „Vienam vaistui išbandyti prieš klinikinius tyrimus vidutiniškai panaudojamos 144 beždžionės. Mes tai keičiame.“
 
Dar anksčiau tą pačią savaitę FDA paskelbė naujas gaires, kuriomis vaistų gamintojai raginami atsisakyti bandymų su gyvūnais ir pereiti prie alternatyvių metodų. Tą pačią dieną Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) pranešė investuosiantis 150 milijonų dolerių į tokių alternatyvų kūrimą. Sveikatos ministras Robertas F.Kennedy Jr. pareiškė, kad siekiama „gyvūnų testavimą pakeisti žmogui tinkamais, moksliniu požiūriu griežtais metodais.“
 
Pasak ekspertų, tai nereiškia, kad gyvūnų testavimas JAV baigiasi. Naujosios technologijos dar nepajėgios atsakyti į visus klausimus, kuriems mokslininkai pasitelkia gyvūnus.
 
Žadėjo dvidešimt metų
 
Kaip skelbia CNN, JAV valdžia daugelį metų žadėjo mažinti tyrimų su gyvūnais skaičių, tačiau FDA į ne gyvūninės kilmės alternatyvas reagavo itin lėtai. Iki 2022 m. be tyrimų su gyvūnais vaistas apskritai negalėjo gauti licencijos. Tais metais Joe Bidenas pasirašė įstatymą, panaikinusį šį reikalavimą ir leidusį naudoti alternatyvius metodus: organoidus, kompiuterinius modelius ar vadinamuosius „organus ant lusto“ – specialius įrenginius, imituojančius žmogaus organų veiklą.
 
Naujasis dokumentas dar nėra galutinis, tačiau FDA pareigūnas žurnalistams aiškino: naujas požiūris ne tik etiškesnis – jis galėtų net paspartinti vaistų kūrimą.
 
Praėjusiais metais FDA jau buvo paskelbusi planus atsisakyti gyvūnų testavimo kuriant monokloninių antikūnų preparatus – biologinės kilmės vaistus, gaminamus iš žmogaus imuninių ląstelių.
 
Kaip skelbia žiniasklaida, D.Trumpo administracija nurodė ir Ligų kontrolės bei prevencijos centrams (CDC) nutraukti visus tyrimus su beždžionėmis.
 
Skaičiai stulbina
 
Anot CNN, vien per pastaruosius ketverius metus JAV licencijuotos laboratorijos tyrimams panaudojo daugiau kaip 3,18 milijono gyvūnų. Tiesa, žiurkės, pelės, paukščiai ir žuvys į šį skaičių neįtraukti, nes Gyvūnų gerovės įstatymas jų nesaugo.
 
Pasak Delciannos Winders iš Gyvūnų teisės ir politikos instituto, įskaičiavus ir šiuos gyvūnus, bendras skaičius išaugtų dar 111 milijonų. Ekspertės teigimu, NIH 150 milijonų dolerių investicija alternatyvoms sudaro mažiau nei 1 proc. to, ką agentūra kasmet išleidžia gyvūnų testavimui.
 
„Kalbėkime aiškiai: NIH skelbia atsisakysiantis gyvūnų eksperimentų, tačiau tuo pat metu ir toliau skiria milijardus dolerių tiems patiems tyrimams – tarp jų ir septyniuose primatų tyrimų centruose JAV universitetuose“, – sako D.Winders.
 
JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento atstovas spaudai Andrew Nixonas su šiuo vertinimu nesutinka. Pasak jo, 150 milijonų dolerių investicija „atspindi platesnį agentūros posūkį į mokslą, labiau orientuotą į žmogų.“
 
„Dar daug reikia nuveikti. Mes atliekame tiek skirtingų rūšių eksperimentų su tiek skirtingų rūšių gyvūnais, skaičiai tiesiog stulbina, – sako D.Winders. – Tačiau jau matome pažangą ir esu optimistė, kad jos dar bus. Esame tokioje galimybių akimirkoje, kurios anksčiau niekada neturėjome.“
 
Be gyvūnų neapsieinama
 
Kodėl mokslininkai vis dar renkasi gyvūnus? Anot tyrėjų, gyvūnai biologiškai panašūs į žmones ir dažnai serga tomis pačiomis ligomis. Jų aplinka laboratorijoje lengviau kontroliuojama, o gyvenimas trumpesnis – tai leidžia stebėti vaisto poveikį visą gyvūno gyvenimą.
 
Bristolio universiteto profesorė dr. Emma Robinson įsitikinusi, kad gyvūnų kol kas niekas nepakeis. Ji pati teigia negalinti atsisakyti žiurkių, mat tiria, kaip jų smegenys prisitaiko prie emocijų ir kaip tai veikia elgesį, o technologijos dar nepajėgia atvaizduoti, kas vyksta gyvo organizmo viduje.
 
„Organoide tai padaryti būtų labai sunku. Stengiamės kuo geriau prižiūrėti gyvūnus laboratorijoje, tačiau pripažįstame – be jų ligų mechanizmų dar nesuprastume“, – sako ji.
 
Kaip skelbia Nobelio komitetas, visi trys 2025 m. medicinos premijos laureatai naudojo peles tyrinėdami imuninę sistemą ir atrado mechanizmus, padėsiančius gydyti vėžį bei autoimunines ligas. Anot Biomedicinos tyrimų fondo, šių atradimų pagrindu šiuo metu vykdoma daugiau nei 200 klinikinių tyrimų visame pasaulyje.
 
Visuomenės nuomonės tyrimų organizacija „Gallup“ nurodė, kad 2001 m. tyrimus su gyvūnais morališkai priimtinais laikė 65 proc. amerikiečių. Iki 2025 m. rugsėjo šis skaičius nukrito iki 47 proc.
 
Alternatyvų nepakanka
 
Mokslininkams šiuo metu prieinamos kelios alternatyvos. Kaip aiškina Chrisas Magee iš JK ne pelno organizacijos „Understanding Animal Research“, kiekviena jų turi ir privalumų, ir trūkumų. „Tai tarsi lyginti sviestinį peilį su atsuktuvu – kiekvienas įrankis tinka tam, kam sukurtas“, – sako jis.
 
„Organai ant lusto“, imituojantys kepenų, plaučių ar širdies funkciją, leidžia anksti patikrinti, ar vaistas saugus. Tačiau jie dar neatspindi, koks sudėtingas visas organizmas: neįvertina imuninės sistemos reakcijų, daugelio organų sąveikos ar ilgalaikio poveikio.
 
Organoidai – iš kamieninių ląstelių užauginti miniatiūriniai organai – padeda tirti vėžį ir neurodegeneracines ligas. Tačiau pasak Ch.Magee, sisteminiam saugumui įvertinti jie dar per silpni.
 
Kompiuteriniai modeliai gali numatyti, kaip vaistas veiks organizmą, tačiau tam reikia didelių duomenų kiekių, kurių vis dar trūksta. FDA žada tokius modelius naudoti dažniau, tačiau ekspertai abejoja, ar algoritmai tiksliai atspindi tai, kas vyksta gyvo organizmo viduje.
 
Kuria virtualų šunį
 
JK mokslininkė dr. Fiona Sewell, dirbanti organizacijoje, kuri padeda mokslininkams pasaulyje mažinti gyvūnų naudojimą tyrimuose, pasakoja, kad šiuo metu organizacija kartu su farmacijos pramone kuria virtualų šunį – kompiuterinį modelį, kuris ateityje galėtų pakeisti gyvus gyvūnus vaistų tyrimuose. Dirbtinis intelektas imituoja pagrindinių organų veiklą – ir pirmieji rezultatai jau džiugina.
 
„Einame teisinga kryptimi, ir tai labai jaudina“, – sako dr. F.Sewell. Ji tikisi, kad reglamentavimas neatsiliks nuo mokslo pažangos, ir pabrėžia, kad reguliuotojai turi išlikti lankstūs. Panašių tikslų siekia ir Didžiosios Britanijos leiboristų vyriausybė – kaip ir D.Trumpo administracija, ji yra pareiškusi norinti laipsniškai atsisakyti gyvūnų testavimo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!