„Art for Health“ platformos įkūrėja ir skaitmeninio meno terapijos metodo autorė Lina Jankauskaitė teigia, kad svarbiausia – suteikti žmogui galimybę pasirinkti jam tinkamiausią terapijos formą ir formatą. Pasak jos, meno terapijos sesijos gali būti individualios, grupinės ar nuotolinės, o vis dažniau pasirenkamos ir audiovizualinės patirtys, padedančios reguliariai pasirūpinti savo emocine būsena.
 
- Ar galite trumpai pristatyti skaitmeninę meno terapiją ir papasakoti, kaip pradėjote jos kelią Lietuvoje?
 
- Turiu informatikos mokslų magistro laipsnį, kurį papildžiau sveikatos mokslų magistru dailės terapijos srityje, todėl skaitmeninės dailės terapijos poveikio tyrimas man buvo natūrali šių dviejų sričių sintezė ir tęsinys.
Svarbu pabrėžti, kad skaitmeninių priemonių taikymas terapijoje nėra savaime suprantamas – pagrindiniai iššūkiai susiję su etiniais ir konfidencialumo klausimais, apimančiais duomenų apsaugą, kliento privatumo užtikinimą ir naudojamų platformų saugumą. Moksliniuose tyrimuose akcentuojamas specialistų apmokymo poreikis – norint tai taikyti praktikoje, nepakanka mokėti naudotis technologijomis, būtina suprasti, kaip jas atsakingai integruoti į terapinį procesą.
Svarbu pabrėžti, kad skaitmeninių priemonių taikymas terapijoje nėra savaime suprantamas – pagrindiniai iššūkiai susiję su etiniais ir konfidencialumo klausimais, apimančiais duomenų apsaugą, kliento privatumo užtikinimą ir naudojamų platformų saugumą. Moksliniuose tyrimuose akcentuojamas specialistų apmokymo poreikis – norint tai taikyti praktikoje, nepakanka mokėti naudotis technologijomis, būtina suprasti, kaip jas atsakingai integruoti į terapinį procesą.
 
- Kokios pasaulinės praktikos ir tyrimai susiję su skaitmeninio meno terapija?
 
- Pasaulinėje praktikoje dominuoja virtualios realybės taikymas, taip pat fotografijos ir skaitmeninio koliažo naudojimas. Pavyzdžiui, dirbant su paaugliais, virtuali realybė padeda lengviau įsitraukti į terapiją, mažina nerimą ir gerina socialinius ryšius.
Neuroreabilitacijoje taikoma praktika, kai pacientai virtualioje erdvėje „tapydami“ meno kūrinius gerina judesių valdymą ir pažintines funkcijas – tyrime šis reiškinys pavadintas „Michelangelo efektu“. Jis siejamas su „Mozarto efektu“, nes abiem atvejais meniniai stimulai gali pagerinti žmogaus gebėjimą atlikti erdvines ir pažintines užduotis.
 
- Kaip plačiai galima ją naudoti? Ar jungiate ją su kitomis meno terapijos rūšimis?
 
- Skaitmeninė dailės terapija Lietuvoje yra dar nauja dailės terapijos kryptis. Daugelyje tyrimų terapija atliekama pasitelkiant virtualią realybę, kompiuterius ar planšetes. Tai apsunkina tokių metodų pakartojimą ir platesnį pritaikymą praktikoje, nes susiduriama su ribotais ištekliais bei papildomo techninio pasirengimo poreikiu.
Savo tyrime pasirinkau taikyti skaitmeninę dailės terapiją naudojant mobiliuosius telefonus – tai naujumas, leidžiantis šią terapijos formą padaryti lengviau prieinamą ir praktiškai pritaikomą kasdienėje aplinkoje. Remdamasi moksliniais straipsniais, sukūriau savo skaitmeninės dailės terapijos metodą, paremtą fotografija ir kūrybiniu procesu. Šį metodą taikau siekdama dviejų svarbių tikslų: didinti paauglių įsitraukimą ir užtikrinti konfidencialumo aspektus. Mano tyrimas - „Skaitmeninės dailės terapijos veiksmingumo ir patyrimo vertinimas paauglių psichikos sveikatai“ – atskleidė ne tik šios terapijos poveikį paauglių psichikos sveikatai, bet ir formos išskirtinumą.
Šiuo metu savo sesijose integruoju ir dar vieną naujovę – kūrybiniame procese klientams suteikiu galimybę pasitelkti dirbtinį intelektą. Praktikoje tai reiškia, kad pagal kliento pateiktą aprašymą vaizdinį sukuria dirbtinis intelektas. Šioje vietoje ypač svarbus technologijų išmanymas – naudoju tik tokius sprendimus, kurie užtikrina kliento duomenų saugumą.
Situacijos, kai kūrybinį procesą įgyvendina ne pats klientas, meno terapijoje nėra naujovė – pavyzdžiui, dirbant su sunkesnių būklių pacientais, kūrybinį veiksmą gali atlikti terapeutas, o klientas dalyvauja per nurodymus, pasirinkimus ir sprendimus. Todėl šį metodą su dirbtiniu intelektu matau kaip naują kryptį, atveriančią galimybes plėsti terapijos prieinamumą ir pritaikomumą skirtingoms klientų grupėms. Mano vertinimu, tai turi didelį potencialą geriatrijos terapijoje, taip pat dirbant su klientais, kuriems dėl sveikatos būklės sudėtinga tiesiogiai įsitraukti į kūrybinį veiksmą.
 
- Kaip vyksta skaitmeninio meno terapijos sesija?
 
- Sesija remiasi tais pačiais terapiniais principais kaip ir klasikinė dailės terapija, tačiau kūrybinei raiškai naudojamos skaitmeninės priemonės. Klientas kuria planšetėje, kompiuteryje ar telefone, naudodamas piešimo, koliažo, fotografijos, animacijos ar kitus skaitmeninius vizualinius būdus. Sesija paprastai turi tą pačią aiškią struktūrą kaip ir klasikinėje – skiriasi tik tai, su kuo kuriama.
Skaitmeninė terpė suteikia galimybę nuolat keisti ir perkurti vaizdą, todėl kūrybinis procesas tampa lankstesnis ir skatina žmogų drąsiau tyrinėti savo vidinę patirtį. Ji taip pat leidžia greitai perteikti vidinę būseną, lengviau eksperimentuoti ir ieškoti, o didelė įvairovė – pavyzdžiui, spalvų paletėje – atveria plačias saviraiškos galimybes. Skaitmeninė kūryba leidžia dirbti be medžiagų apribojimų, kas kai kuriais atvejais tampa svarbiu praktiniu aspektu.
 
- Skaitmeninio meno terapija gali vykti ir kaip audiovizualinė patirtis. Kaip kuriama audiovizualinių patirčių medžiaga? Kas joje svarbu ir kokios metodikos taikomos?
 
- „Art for Health“ audiovizualinė patirtis – tai struktūruota patyrimo sistema, trunkanti iki 8 minučių, kurioje kiekvienas elementas veikia kaip visumos dalis ir sudaro sąlygas žmogui per naują patirtį švelniai keisti savo vidinę būseną. Per kelias minutes gali atsirasti daugiau ramybės, saugumo ir vidinės erdvės, o būtent šioje būsenoje pradeda stiprėti ryšys su savimi.
Patirtį sudaro gamtos vaizdai ir profesionalaus meno inspiruoti dirbtinio intelekto generuoti kūriniai. Garso dalį sudaro muzikos terapeuto vedimas, kuris neperkrauna, bet subtiliai nukreipia žmogaus dėmesį į vidinę patirtį. Po šios patirties yra specialiai paruošti refleksijos ir meno terapijos pratimai, kuriuos žmogus gali atlikti savarankiškai. Šios patirtys gali būti naudojamos ir be meno terapeuto, tačiau taip pat gali būti integruojamos ir į vedamas sesijas organizacijose ar įstaigose.
Ši patirtis atsirado reaguojant į didelį šiuolaikinio žmogaus patiriamą krūvį. Šiuolaikinis neuromokslas rodo, kad smegenys, besiremdamos kūno signalais ir ankstesne patirtimi, nuolat prognozuoja mūsų kūno būseną, emocijas ir reakcijas, todėl, būnant ilgalaikėje įtampoje, net ir saugioje aplinkoje galima jaustis blogai. Trumpa, struktūruota audiovizualinė patirtis nekeičia žmogaus būsenos tiesiogiai, bet sukuria sąlygas, kuriose pats žmogus per naują patirtį gali ją keisti ir atkurti saugumo pojūtį, nuraminti nervų sistemą bei sugrįžti į vidinį balansą.
 
- Kas pačią nustebino pradėjus taikyti skaitmeninio meno terapiją ir vesti jos sesijas?
 
- Pirma, aiškiai pasitvirtino tai, apie ką kalba ir moksliniai tyrimai – žmogui svarbu turėti jam artimas, patogias priemones. Nors gali atrodyti, kad skaitmeninė dailės terapija skirta tik jaunimui, tyrimai rodo, kad ji veiksmingai taikoma įvairioms amžiaus grupėms – nuo paauglių iki vyresnio amžiaus žmonių ar net neuroreabilitacijoje.
Antra, atsiskleidė tai, kad skaitmeninis kūrinys tampa ne tik išraiškos forma, bet ir būsenos veidrodžiu. Per vaizdinius atsiveria platesnės galimybės dirbti su emocijomis, vaizduote ir simboliais, o technologijos leidžia kurti lankstesnį, individualizuotą terapinį procesą.
Trečia, nustebino, kaip giliai skaitmeninis kūrinys gali atskleisti asmeninę pasaulėjautą. Vaizdinių gausa ir jų kombinacijos leidžia išreikšti tai, kas kartais lieka nepasiekiama tradicinėmis priemonėmis – žmogaus vidinis pasaulis tampa matomas greitai ir labai kompleksiškai.
Šiuo metu jau sulaukiame pirmųjų atsiliepimų ir apie audiovizualines „Art for Health“ patirtis – žmonės išskiria, kad per labai trumpą laiką atsiranda daugiau ramybės, lengviau sustoti ir pabūti su savimi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!