„Būtent tokius bilietėlius mes gautume, jeigu pasirinktume tas rezidentūros vietas, kurios atsirastų su šiuo įstatymo projektu. Tokių privalomų šaukimų be teisės pasirinkti, kaip grąžinti skolą, mes, kaip studentai ir rezidentai, nenorime“, – ketvirtadienį Eltai sakė VU SA Medicinos fakultete pirmininkas Jokūbas Balsys.
 
Minėtomis įstatymo pataisomis numatoma steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriam nors Lietuvos regione.
 
J. Balsys sako, kad šios pataisos atimtų jauniems gydytojams pasirinkimo laisvę.
 
„Įstatymo projektas netenkina dėl to, kad jis iš esmės atima žmogaus pasirinkimo laisvę. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikta išvada, kad šis įstatymo projektas apriboja žmogaus laisvę“, – aiškino VU SA Medicinos fakultete pirmininkas.
 
Jo teigimu, įstatymo pataisose Seimo kanceliarijos Teisės departamentas užfiksavo spragų.
„Teisės departamento nurodytose išvadose yra pasakyta, kad neaišku, ar siūlomas 15–20 proc. naujų rezidentūros vietų sukūrimas apima naujas, (...) ar tai yra jau iš esančių rezidentūros vietų imamos vietos“, – pabrėžė jis.
 
Pataisų iniciatoriai siūlo spręsti gydytojų trūkumą regionuose.
 
Kaip skelbta, Medicinos praktikos įstatymo pataisas įregistravo Seimo vicepirmininkė, Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė kartu su savo frakcijos kolegomis, „valstiečiais“ ir „aušriečiais“.
 
Pataisų iniciatoriai tikino, kad šie pakeitimai padės mažinti gydytojų specialistų trūkumą regionuose, taip pat užtikrins racionalesnį valstybės lėšų, skirtų medikams rengti, naudojimą.
 
„Kadangi tragiškai trūksta medikų, ypač regionuose, kartu su Seimo narių grupe įregistravome įstatymo pataisas, kurios leis ne daugiau kaip 15 proc. padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tų specialybių gydytojams, kurių labiausiai trūksta. Tačiau už tokią valstybės finansuojamą vietą rezidentas turės įsipareigoti atidirbti tam tikrose įstaigose, kur trūksta specialistų. Tokių įstaigų sąrašą numatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Sveikatos apsaugos ministerija“, – komentuodama projektą Eltai tuomet sakė O. Leiputė.
 
Jos teigimu, planuojama kasmet įsteigti 20 papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, o iš viso per 3 metus – 60.
 
„Būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 10 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose, o moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo grįš ten dirbti. Todėl svarbu sukurti papildomų paskatų, kurios padėtų didinti norą po rezidentūros studijų vykti dirbti į regionus, kur trūksta specialistų“, – pabrėžė įstatymo pataisų iniciatoriai.
 
Jų duomenimis, projektui įgyvendinti papildomo lėšų poreikio 2025 metams nebus – lėšos medicinos rezidentūros studijų vietoms jau suplanuotos. Preliminariai planuojama, kad 2026 m. papildomoms medicinos rezidentūros vietoms reikės 840 tūkst. eurų, taip pat tokios pat sumos prireiktų ir 2027 metams.
 
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kitų gydytojų specialistų.
 
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 m. antrąjį pusmetį daugiausiai gydytojų trūko Šiaulių ir Utenos regionuose – atitinkamai 75 ir 44.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!