Jeigu nukentėjusio žmogaus kelionė būtų knyga, pirmas skyrius vadintųsi taip: 

„Tu ne žmogus, Tu – byla“
 
„Mane išprievartavo. O tada su manimi elgėsi kaip su įrodymu.“
 
„Prasidėjus gimdymui man buvo šokas, nežinojau, kad esu nėščia, patėvis mane prievartavo jau seniai, o po gimdymo vienintelis klausimas buvo – tai ar paimsi pagaliau tu tą vaiką maitinti.“
 
„Manęs nuolat klausė, ar aš nemeluoju. Jam jokių pasekmių nekilo. Taip prasidėjo mano pirmieji pilnametystės metai.“
 
Tai realios istorijos, jos nėra pavienės klaidos. Tai sistema, kuri per dažnai nesugeba apsaugoti nukentėjusių ir sudaro prielaidas smurtautojams išvengti atsakomybės.“
 
Antras skyrius – „Įrodyk, kad kovojai“
 
Praktikoje seksualinio smurto bylose vis dar pernelyg daug svorio tenka fizinės prievartos, grasinimų ir aktyvaus pasipriešinimo vertinimui, nors mokslo žinios aiškiai rodo, kad žmogaus reakcija į prievartą dažnai yra sustingimas.
 
Vadinasi – jeigu žmogus nesipriešino, nusikaltimas tampa sunkiai įrodomu. Nors žmogus nepasirenka sustingti, tai daro jo smegenys.
 
Šiandien Lietuvoje turime sistemą, kuri sako – jei tavo kūnas sureagavo „neteisingai“, tu neįrodysi smurto. Tai nėra teisingumas. Tai yra biologijos ignoravimas.
 
Realybėje seksualinis smurtas dažnai vyksta be fizinės jėgos naudojimo. Bet šiandienos įstatymai nepakankamai aiškiai apima psichologinio smurto panaudojimą seksualinei prievartai, tokio kaip manipuliacijos, spaudimas santykiuose, galios disbalansą.
 
Trečias skyrius – „Nematomi nusikaltimai“
 
Oficialūs duomenys rodo – vos keliolika ikiteisminių tyrimų per metus, kai asmenys seksualinio smurto metu buvo apsvaiginti. Medikai liudija – ligoninėje turime bent vieną tokį atvejį per savaitę. Tarp realybės ir statistikos yra praraja. Didelė dalis nusikaltimų nepasiekia teismo, o smurtautojai lieka nenubausti.
 
Kodėl?
Nes sistema orientuota ne į aiškiai išreikštos valios nebuvimą, o į aktyvų pasipriešinimą.
 
„Visi sako kovoti, važiuoti į ligoninę, kreiptis, nors aš buvau guminė lėlė, visą naktį pragulėjusi ant tualeto grindų, net telefoną laikyti buvo sunku“.
 
Jei žmogus apsvaigintas, dezorientuotas ar sustingęs – sistema tiesiog nustoja veikti. Ir tada atsiranda situacijos, kuriose nusikaltimas įvyksta ne dėl jėgos pertekliaus, o dėl sistemos silpnumo.
 
Tokia sistema nėra neutrali. Ji sukuria aplinką, kurioje nusikaltimas tampa sąmoningu mažos rizikos pasirinkimu.
 
Ketvirtas skyrius – „Teisė, kuri neveikia“
 
Šiandien Lietuvoje turime labai konkrečias teisines spragas.

• Jėga grįstas reguliavimas sukūrė sistemą, kurioje labai sudėtinga įrodyti seksualinį smurtą, jei nebuvo fizinės jėgos, jei žmogus sustingo ar jei prieš tai turėjo santykių su smurtavusiu.
• Seksualinis priekabiavimas darbe baudžiamas tik tuo atveju, jei jį daro vadovas (-ė). Jei tai daro kolegė ar kolega – baudžiamosios atsakomybės nėra.
• Seksualinis smurtas prieš berniukus ir vyrus vertinamas kaip lengvesnis nei prieš mergaites ir moteris.
• Priekabiavimas viešose vietose laikomas geriausiu atveju viešosios tvarkos pažeidimu, dažnai lieka iš viso nebaudžiamas.

 
Tokia sistema siunčia aiškią žinutę – galima likti nenubaustam. Reikalingi pakeitimai nekeičia įrodinėjimo standartų ir nepanaikina nekaltumo prezumpcijos. Jie tik tiksliau apibrėžia, kas yra smurtas, ir leidžia vertinti realias situacijas. Nes tobula turi būti ne auka, o ją ginanti valstybė.
 
Penktas skyrius – „Sistema, kuri nesusijungia“.
 
Pirmą kartą gyvenime gulėdama ginekologo kėdėje prievartą patyrusi mergina drebančiomis rankomis turi čia ir dabar apsispręsti ar ji norės, kad būtų pradėtas teisinis procesas.
 
Medikai laukia policijos.
Policija laukia teismo medikų, kurie laukia įrodymų.
Įrodymų rinkimui neturint aiškaus algoritmo, jie dingsta.
 
Šiuo metu neturime galimybės saugoti įrodymų ateičiai. Jei nukentėjęs žmogus po kurio laiko randa jėgų kreiptis į teisėsaugą, surinktų įrodymų nėra. Tai – ne vieno žmogaus klaida. Tai – sistemos architektūra.
 
Šeštasis skyrius „Rytas, kuris priklauso nuo jūsų“
 
Už kiekvienos teisės spragos stovi žmogus. Mergaitė, kuri sustingo. Moteris, kuria nepatikėjo. Vyras, kuris tylėjo. Apsvaigintos aukos, kurių atminties spragos buvo panaudotos prieš jas.
 
Kai žmogus patiria seksualinį smurtą, jis praranda kontrolę. Ta kontrolė gali būti grąžinta. Ne po metų. Ne teismo salėje. O čia. Šioje Seimo salėje.
 
Jūs negalite būti šalia žmogaus prievartos naktį. Bet jūs galite nuspręsti, kas jo lauks ryte.
Sistema, kuri jį gins. Ar sistema, kuri privers gintis dar kartą.
 
Nebegalime gyventi valstybėje, kurioje tylėti yra saugiau nei ieškoti teisingumo  – laikas padėti toms (tiems), kurie (-ios) buvo priversti tylėti per ilgai. Laikas keisti seksualinį smurtą reglamentuojančius įstatymus ir suteikti realias galimybes apsiginti.
 
Kalba pasakyta 2026 m. balandžio 9 dieną Seimo plenarinėje salėje, diskusijos „Seksualinis smurtas Lietuvoje: statistika, praktika, teisinis reguliavimas“ metu. 
Jei patyrėte seksualinį smurtą, trauma neturi galiojimo laiko. Prabilkite, kreipkitės į „Prabilk“ centrą. Nemokama, konfidenciali pagalba darbo dienomis nuo 13:00 iki 17:00 val. teikiama telefonu +370 661 69 990 arba pokalbiais internetu (angl. chat) www.prabilk.lt.