Jei šiandienos pasaulyje kiltų net ir nedidelis atominis konfliktas, jau po pusmečio nuo bado mirtų keliasdešimt milijonų žmonių. O jei branduoliniais smūgiais apsikeistų JAV ir Rusija, badas ištiktų 95 procentus planetos gyventojų. Gal net dar baisiau: badautų visi, kuriems pasisektų išlikti. Taip šią savaitę rašė populiariausias Didžiosios Britanijos tabloidas „The indepedent“.
Nors rašinio antraštė ir pirmieji teiginiai optimizmo neįkvepia, dailiąją pasaulio pusę pavilioti norėdamas pradėsiu nuo smagaus dietologų pastebėjimo: pasirodo, nuolat figūra besirūpinančios ponios suvalgo to šokolado 50 procentų daugiau nei tos, kurios panašaus sprendimo nepriėmė. Paaiškinimas: savo valia saldumyno atsisakiusioji, nuolat apie jį galvoja. O tos mintys ją ir stumteli „paskutinės“ tądien šokolado plytelės link. Tad badauk, badavimą apmąstęs!
Bet apie viską reikia pasakoti konteksto iš galvos neišmetus. Kontekstas šiandien Lietuvoje turi dvi atšakas. Pirmoji – kasdien brangstantis pagrindinių maisto prekių krepšelis ir vis garsesni šnabždesiai, kad jau taupoma ne kelionėms, pramogoms, o duonai, pienui ir makaronams. Antroji: dar niekada maisto parduotuvių vitrinos ir turgūs nebuvo tiekos gėrybių perkrauti – tik pinigų turėk! Tačiau, kaip sakė garsus filosofas, reikia žvelgti plačiau. Žvelgiam: statistika skelbia, kad šiandien (ne vakar, užvakar o šiandien) badauja 863 milijonai žmonių. Indijoje šiuo metu badauja... 68 Lietuvos, t.y. 204 milijonai gyventojų. Jau ne pirmi metai nuolatinį badą jaučia daugiau kaip 70 procentų neturtingiausios pasaulio šalies, Pietų Sudano, piliečių.
Aiškintis, kodėl taip yra, – ne šio rašinio tikslas. Tačiau apibendrinimas galimas: jei civilizuotas pasaulis į šiukšliadėžes neišmestų daugiau nei trečdalio sau nusipirkto maisto, visos išvardintos šalys maisto nepritekliaus ir bado nepažintų. Todėl turime nepamiršti, kas ir už ką 2020-aisiais pelnė Nobelio Taikos premiją. Apdovanota buvo Pasaulio maisto programa, per tuos metus išgelbėjusi daugiau, nei 100 milijonų piliečių, gyvenančių 88 valstybėse.
Bet žinau, kad ne pompastikos ar deklaracijų laukiate, o žinių. Tad štai jums: žinios. Turbūt dabar pirmąsyk išgirsite apie hormoną greliną. Tai – vienas naujesnių Japonijos mokslininkų atradimų. Priešingybė seniai žinomam leptinui. Kuo didesnė mūsų kūneliuose leptino koncentracija, tuo sotesni jaučiamės. O su grelinu – atvirkščiai: kuo didesnė jo koncentracija, tuo didesnis alkis. (Kai tik skrandyje nebelieka maisto, ląstelės pradeda šį hormoną sintetinti. Pavalgius grelino veikla nuslopsta). Bet galimas ir buitiškesnis aiškinimas. Jis jus taip pat nustebins: pasirodo, tuščias skrandis (mes įpratę būtent taip alkį nupasakoti) su pačiu alkio pojūčiu bendrystės neturi. Esmė, pasirodo, kraujyje: jei pasijutote alkanas, vadinasi, maisto medžiagų pritrūko jūsų kraujui. Jis ir davė signalą smegenims, o šios jį persiuntė skrandžiui ir šis ėmė „niurzgėti“. Tiek apie „mechaniką“.
O dabar – vyrų-skaitytojų nuoboduliui, o moterų skaitytojų džiaugsmui apie tai, kas atsitiks, jei kiek ir nepavalgysime. Kuomet laiku nepavalgome, mūsų kraujas ima ieškoti organizmo resursų. Išeitis randama. Pirmiausia „ėdūnas“ puola labiausia dėl vienų ar kitų priežasčių pažeistas organizmo dalis. Pavyzdžiui, visokius auglius. Kaip jau supratote, tai nėra bloga žinia. (Tie badaujantys afrikiečiai tikrai serga daug rečiau, nei mes). Bet dar yra ir geroji žinia, jau viso pasaulio mokslininkų patvirtinta: trijų dienų badavimas (tik vandenį geriant) tikrai sustiprina mūsų imuninę sistemą. Tik nebadaukite ketvirtą dieną iš eilės: galite tai daryti tik su gydytoju pasitarę! Galimi to trijų dienų badavimo rezultatai: geresnis plaučių, inkstų, kepenų darbas, gražesnė oda.
Kažkas tikrai susiraukė: trijų parų badavimas, girdi, sveikatos nespės pataisyti. Ir ne ką čia per tris dienas sutaupysi. Kai tokius priekaištus išgirstu, negaliu prieštarauti. Nesu nei daktaras, nei dietologas. Bet jūs jau žinote: tokiais atvejais remiuosi šviesaus atminimo savo daktarės ir mokytojos Filomenos Taunytės žodžiais. Gydomąjį badavimą ji vadino chirurgine ir net plastine operacija be peilio. Daktarė sakė, kad to peilio funkcijas puikiausiai atlieka pats organizmas (šalina iš organų tai, kas kenksminga, pagausina to, ko organizmui trūksta). Bet čia vėl privalau jums priminti apie ne ilgesnį nei trijų dienų badavimą. Jei „pertempsite“, galimas acetoninių kūnelių suaktyvėjimas ir organizmą nuodysiantis padidėjęs kraujo rūgštingumas.
Eilutė poilsiui nuo įtempto skaitymo. Ar žinote iš kur atėjo alkį pajutusiųjų posakis „Laikas numarinti kirminą“? iš prancūziškojo „Tuer le ver“ : užmušti kirminą. Šiaip jau prancūzai tai sakė visai ne išalkę, o siūlydami draugams... taurelę pakelti. Nes kažkada toje šaly stipriaisiais gėrimais siūlyta gelbėtis nuo helmintozės.
Dabar badaukime toliau. Nes pats madingiausia nūnai Lietuvoje – protarpinis badavimas. Nedaug rasis „Lietuvos sveikatos“ skaitytojų, kurie apie jį negirdėjo. Kiek daugiau bus to protarpinio badavimo taisykles pamiršusių. Mūsų pareiga – priminti.
Pirmasis variantas: 16 – 8. Tai badavimas kasdien 16 valandų iš eilės, o likusias 8 valandas – laikantis įprastinio maitinimosi režimo. (Jei badauti pradedate 20 val. vakaro, tai kitas valgymas – kitos dienos vidurdienį. Vakarienė – vėl įprastu režimu). „Valgymo valandomis“ maistą padalinkite į dvi ar tris dalis.
Antrasis variantas: 5 -2. Čia pirmas penkias dienas valgome taip, kaip esame įpratę. Kitas dvi dienas – griežta kalorijų kontrolė. Rekomenduojamoji norma – 600 kcal per dieną vyrams ir 500 kcal per dieną moterims. Svarbi pastaba: tos dvi „iškrovos“ dienos neturi būti dvi iš eilės einančios!
Trečiasis variantas: 24 valandas. Vieną ar du kartus per savaitę – visiškas maisto atsisakymas 24 valandas iš eilės. Kitomis dienomis būtina laikytis normalaus, subalansuoto maitinimosi.
Apie kiekvieną šių badavimų detaliau rašyti trūksta kompetencijos ir diplomo. Tad patarimas jūsų jau ne kartą girdėtas: detales tepaaiškina šeimos daktaras ar dietistas. Tačiau, pagal publikacijas ir atsiliepimus supratau: bene populiariausias ir apčiuopiamus rezultatus atnešęs yra variantas 16-8.
Kadangi rašinys nuo politikos prasidėjo, politika ir noriu baigti. Gal ir nesutiksite, tačiau pasaulio gąsdinimas badu dėl iš Ukrainos neišvežamų 20 milijonų tonų grūdų yra tik dar vienas bandymas atšaukti sankcijas, kurios smaugia agresorių. Tie 20 milijonų tonų kainuoja 8 milijardus JAV dolerių. O tokią sumą realiai – maždaug per du mėnesius – be vargo gali kompensuoti Tarptautinis valiutos fondas.
Kur kas liūdnesnis yra paskutinysis šito rašinio faktas: per tą laiką, kol jūs skaitėte, pasaulyje nuo bado mirė 138 žmonės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: