- Alergologai dirba it detektyvai... Nustatyti, kam pacientas alergiškas, prireikia viso tyrimų tarnybos?
- Darbas įdomus. Alergologui, kad galėtų nustatyti, kam pacientas yra alergiškas, reikia nepaprastai daug žinoti, numatyti daug dalykų. Vaikučius jau nuo mažumės gali berti, jie nemiega, viduriuoja, gali ir sloguoti, nuolatos sirgti, švokšti, dusti. O kur dar alergijos maistui, vabzdžiams, gyvūnams, namų erkutėms... Yra ir kita grupė ligų, kai žmogus gali nesveikuoti nuo kontakto: tai – kontaktiniai dermatitai.
 
- Tiesiog visi įmanomi simptomai. Ir nuo ko pradėti?
- Pirmiausia turime nustatyti, ar tai alerginiai simptomai ar ne. Tam reikalingas išsamus pokalbis su pacientu, kad žinotume kuria kryptimi tirti. Nuo ligos prigimties priklauso, kokį tyrimą rinksimės. Svarbu nustatyti, ar alergija greito tipo (čia dažniausiai bijome anafilaksinio šoko), – imame odos mėginius, atliekame specifinius imunologinius kraujo tyrimus. Jei alerginė reakcija yra lėto tipo, pavyzdžiui, ilgalaikiai niežtintys bėrimai, net ir brangiausi kraujo tyrimai mums nieko neparodys.
Auksinis standartas – alerginiai mėginiai, kai ant odos lašinamas alergeno ekstraktas, duriama priklancetu ir 15 minučių laukiama galimos reakcijos – raudonos papulės. O kraujo tyrimai naudojami greito tipo alergijoms nustatyti – iš to alergijų ir komponentų galima nustatyti net iki 290. Pasitelkiame ir odos lopo mėginius, kai ant nugaros klijuojama koncentruota cheminė medžiaga patalpinta į specialias kamerytes, jos laikomos dvi paras. Peržiūra po kelių dienų, trijų, savaitės. Taigi kartais tenka pasiruošti, kad tyrimai truks ir savaitę. Pasitelkiame ir odos provokacinius mėginius, kai pacientas dienos stacionare mažomis dozėmis turi suvalgyti maisto, kuriam įtariama, kad yra alergiškas. Vaistų alergijai nustatyti taip pat duodame mažą dozę preparato, matuojame pulsą, spaudimą, kelias valandas stebime didindami dozę iki normos.
 
- Neretai tenka išgirsti, kad žmogų visą gyvenimą kamuoja kažkokia alergija, bėrimas, bet kam jis alergiškas, neva gydytojai taip ir nerado. Ko gero, patiems pacientams kantrybes pritrūksta nueiti visą šį tyrimų kelią?
- Norint ištirti išsamiai – kelias tikrai ilgas. Vis dėlto yra tokių alergijų, tarkime, šienligė, kai didelių pastangų ją pričiupti nereikia.
 
- Minėjote net 290 alerginių komponentų. Su kokiomis keisčiausiomis ar itin retomis alergijomis susiduriate?
- Alergologas iš tiesų gali būti kaip Šerlokas Holmsas. Neseniai turėjau pacientę, kuri sloguoja, čiaudi, naktimis dėl to negali miegoti. Atliekame standartinius įkvėpiamuosius mėginius (namų dulkių erkučių, pelėsio, šuns, katės plaukų, žiedadulkių) – viskas neigiama. Klausiu, kada ima labiau čiaudėti, ji sako simptomus ryškesnius jaučianti darbe. Pasirodo, dirba kepėja, analizuojame virtuvę: miltai, kiaušinių, pieno milteliai... Padarome maisto alergenų tyrimus, ko paprastai suaugusiam dėl slogos nedarytume, ir randame jautrumą kiaušinių milteliams.
Kitas įdomus atvejis, kai nustatėme, kad pacientas alergiškas penicilinui: žmogus restorane suvalgė didkepsnį, įvyko anafilaksinė reakcija. Pasirodo, jautis, iš kurio mėsos pagamintas patiekalas, buvo gydytas antibiotikais.
 
- Yra lietuviams būdingų alergijų? Kas žmones kamuoja dažniausiai?
- Lietuviai nesiskiria nuo kitų europiečių. Pietų Europos šalyse vyrauja alergenas riešutams, mūsų šaliai būdingas maisto alergenas – kiaušiniai, pienas. Bronchų astma sergame kaip ir kiti europiečiai, sergame alergija bitėms, vapsvoms, vaistams. Šiek tiek daugiau jautrumo nei kiti turime nesteroidiniams priešuždegiminiams vaistams.
 
- Alergijos susijusios ir su psichologine savijauta. Odos bėrimai, atopinis dermatitas paūmėja pasikeitus emocinei būklei. Kiek šioje vietoje tuomet gali padėti gydytojai?
- Pervargęs žmogus tampa jautresnis. Pailsėjęs į niežtintį spuogelį jau kitaip reaguotų. Nepavalgęs, neišsimiegojęs dėl to erzinsis labiau: jam atrodys, kad labiau niežti, labiau dūsta. Nuo vaikystės alergiškas vaikas, tarkime, sergantis atopiniu dermatitu, turi komplikuotą charakterį. Jis nepatenkintas, kad negali valgyti to paties, ką valgo draugai, jam visą laiką niežti odą, bijo nusirengti per fizinio lavinimo pamokas.
 
- Praėjusią savaitę Alergijos dienos minėjime kalbėdama apie alergijas akcentavote aplinkos taršą. Kokią įtaką ji turi šiai ligai?
- Tarša turi didelę įtaką klimato atšilimui, o šis ilgina žydėjimo periodą. Jautrūs žiedadulkėms žmonės jų savo aplinkoje turės ilgiau. Be to, žiedadulkė, paveikta taršos, pakeičia formą, tokiu atveju mūsų organizmas jos nebepažįsta ir ima gintis – stiprėja alerginės reakcijos.
 
- Vyresnės kartos atstovai sako, kad jų laikais alergijos taip nekamavo kaip dabar vaikus. Tai – šių laikų rykštė?
- Tikrai taip. Tai lemia du veiksniai: užterštas mūsų aplinkos oras ir maistas. Todėl, kad nuo šių veiksnių keičiasi mūsų genetinė informacija, sergančiųjų alergijomis daugėja.
 
- Na, ir pabaigai, asmeninis klausimas. Stebėjusi, kaip kalbatės su publika, negalėjau atsižavėti jūsų charizma ir mokėjimu bendrauti. Jūsų komunikabilumas neabejotinai padeda profesiniame darbe.
- Su žmonėmis bendraudama jaučiu didelį malonumą. Malonu ir kai galiu padėti pacientams.
 
- Tikriausiai būsite iš medikų dinastijos...
- Iš mamos pusės – visi medikai. Vaikų neturiu, tad neturiu, kam perduoti estafetės. Bet abi brolienės taip pat gydytojos...

---

 
Dosjė
VU Medicinos fakultetas bei pulmonologijos ir alergologijos rezidentūra ir Montpellier (Prancūzija) universiteto alergologijos studijos;
Dėsto Medicinos fakultete;
Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė;
Pripažintų užsienio žurnalų mokslinių straipsnių autorė;
Ne vienerius metus stažavosi Prancūzijoje; Portugalijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje;
Tarptautinių mokslo projektų dalyvė;
Užsienio šalių konferencijų dalyvė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!