Vaidotas Urbonas: „Geriausias daktaras esi tų ligų, kuriomis pats sirgai“

Ridas Viskauskas
2018-07-19
„Kai nuvažiuoju į didelį medicinos centrą Varšuvoje ar Londone, tarp kolegų sudėtinga surasti gydytoją, su kuriuo galėčiau pasikalbėti apie visas virškinimo ligas, nes gydytojai specializuojasi: yra vaikų hepatologai, vaikų gastroenterologai, vaikų mitybos specialistai ir t. t. Pasaulyje visose medicinos srityse ryški gydytojų specializacijos tendencija. Deja, mažoje šalyje neturime tiek pinigų, kad galėtume išlaikyti vieną daktarą dėl penkių retomis ligomis sergančių ligonių. Esame universalūs“, – sako VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas ir VU Medicinos fakulteto doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Vaidotas Urbonas: „Geriausias daktaras esi tų ligų, kuriomis pats sirgai“
„Kai pradėjau dirbti privačioje struktūroje, pamačiau, kad kai kurie gydytojai skiria ligoniui mokamus tyrimus, kurie jam nebūtini – man tai amoralu. Štai toks gydytojo sąžinės išbandymas… Gaila, kai žmogui beprasmiškai daromas brangus tyrimas“, - sako vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

- Kuo ypatingi ligoniukai, kuriais rūpinatės? 
- Vaikų ligoninės Pediatrijos centre gydome dešimt vaikų po kepenų transplantacijos. Prieš ir po šios operacijos jų būklė reikalauja ypatingo dėmesio. Yra vaikų, kuriuos maitiname tik parenteriškai. Dabar skyriuje gydome ligoniuką, kurio žarnynas nefunkcionuoja. Vienintelis būdas vaikui išlikti gyvam – leisti maisto medžiagas į veną. Deja, taip gydant kyla sepsio, trombozės, kepenų pažeidimo pavojus.
Mes pirmi Lietuvoje pradėjome taikyti parenterinį maitinimą ligoniukų namuose. Tai darome beveik dešimt metų. Suaugusiems pacientams jis pradėtas taikyti tik prieš porą metų.
 
- Iš kur tas aistringas domėjimasis mityba?
- Domėjimąsi mityba įskiepijo senelė, su kuria gyvenau Šiauliuose. Beje, vaikystėje buvau labai liesas. Senelė sakydavo: „Į mokyklą gali ir neiti, bet pusryčius suvalgyt privalai.“ Tais laikais nebuvo pusfabrikačių. Maistą gamindavo namuose. Būdamas vaikas kentėjau dėl virškinimo sutrikimų. Gal todėl ir pasirinkau gydytojo gastroenterologo profesiją. Juokauju: geriausias daktaras esi tų ligų, kuriomis ir pats sirgai. Tada nereikia jokių pasakojimų, kaip jaučiasi ligonis.

 
Netinkamas maistas, maitinimasis – dažna įvairių ligų priežastis. Geras daktaras tas, kur randa ligos priežastį. Gali paskirti rūgštingumą mažinantį vaistą, bet, jei nenustatysi priežasties, dėl ko graužia rėmuo, ligoniui liga atsinaujins. „Pradėkime ne nuo vaistų, o nuo dietos ir emocijų korekcijų“, – sakau ligoniams. Dažnai galvojama, kad gydymas – tai „tabletės ir injekcijos“. Bet tai – nevilties gydymas.

- Maisto švaistymas – šių dienų aktualija. Kalbėdami apie ją specialistai prabyla, kad kai kurių produktų galiojimo laikas galėtų būti ilgesnis.
- Maisto galiojimo laikas nustatomas laboratorijose, atsižvelgiant į jo galimybę užsiteršti bakterijomis, rečiau – produkto maisto medžiagų pokyčiais. Tą pačią dieną suvalgius, pavojaus sveikatai nebus. Bėda bus tada, jei su maistu gausi teršalų – pavojingų cheminių medžiagų (pesticidų, antibiotikų ir panašiai).
 
Europos Sąlygoje seniai uždrausta pasitelkus chemiją spartinti mėsinių galvijų ir paukščių auginimą, o Amerikoje – tik paskutiniaisiais metais. Perkant mėsą reikia vertinti ne tik jos šviežumą, bet ir ekologiškumą. Teršalai – lėtas organizmo žudikas. Žarnyno infekcija tokio pavojaus nekelia – keletą dienų paviduriavai, bet po vieno mėnesio būsi užmiršęs apie ligą, o teršalai sukelia sunkiai pagydomas imunines onkologines ir alergines ligas.
 
- Neapsiribojate vien gydomąja veikla. Kuris mokslinis projektas jums kelia didžiausią pasitenkimą?
- Laimėję Lietuvos mokslo tarybos konkursą, su kolegėmis iš VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vykdome projektą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Tiriame, kaip informacinės technologijos (planšetės, išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai) veikia vaikus nuo pusantrų iki šešerių metų amžiaus: jų raidą, psichinę sveikatą, galimas virškinimo trakto problemas, mitybą, nutukimo grėsmę. Apklausėme per tūkstantį šeimų. Sudėtingos anketos. Būtų gerai, jei galėtume po dešimties metų palyginti dalyvių psichinės ir fizinės sveikatos pokyčius.
 
Leisti ar neleisti vaikams naudotis technologijomis? Suomijos mokyklose atsisakoma sąsiuvinių –vaikai mokosi pasitelkę planšetes. O Singapūre vaikams iki dvylikos metų mokyklose draudžiama dirbti su kompiuteriais. Taigi tikslių duomenų nėra. Renkame informaciją, bet nesame nusiteikę prieš technologijas. Preliminarūs rezultatai liudija, kad daug laiko technologijoms skiriantys vaikai dažniau patiria pilvo skausmus, jų emocinė būklė prastesnė. Virškinamasis traktas turi daugiau nervų ląstelių negu mūsų centrinė nervų sistema. Ar žarnyno ląstelės reaguoja į aplinką, emocijas? Be abejo! Prisiminkime studentų savijautą prieš egzaminus: streso metu vieni viduriuoja, kiti vemia, treti galėtų „gyvą paršą suėsti“ arba visai netenka apetito.

 
- Aktyviai dalyvaujate televizijos laidose, duodate daug interviu. Ar nebando kompanijos paveikti jus, kad viešumoje palankiau kalbėtumėte apie jų produktus?
- Seniai vienas suomių kolega sakė, kad jie iš medicinos „daro biznį“. Man, atėjusiam iš tarybinės medicinos sistemos, buvo sunku suprasti, kaip mediciną galima paversti verslu? Hipokrato priesaika! Laikui bėgant, teko keisti mąstymą.
Gal prieš dvidešimt metų gydytojai už honorarus televizijos laidose populiarino vaistus. Dabar receptinius vaistus reklamuoti žiniasklaidoje uždrausta. Sakyčiau, reikėtų uždrausti ir nereceptinių vaistų bei maisto papildų reklamą masinėse informavimo priemonėse. Žmonės prisiperka nereikalingų, dažnai jiems neefektyvių produktų ir beprasmiškai išleidžia daug pinigų.
 
Kai pradėjau dirbti privačioje struktūroje, pamačiau, kad kai kurie gydytojai skiria ligoniui mokamus tyrimus, kurie jam nebūtini – man tai amoralu. Štai toks gydytojo sąžinės išbandymas… Gaila, kai žmogui beprasmiškai daromi brangūs tyrimai. Dažnai liga pasirenka ir neturtingą žmogų. Taupau jo pinigus. Geriau jis nusipirks ekologiškesnių maisto produktų, pailsės su šeima.


 
Dosjė
1982 m. baigė Vilniaus universitetą, Medicinos fakultetą, gydytojo pediatro specialybę.
1983 –1993 m. Šakių rajono centrinė ligoninė, gydytojas pediatras.
1993-1997 doktorantūra Vilniaus universitete.
1998 m. Vilniaus universitete suteiktas Biomedicinos mokslų daktaro laipsnis.
1993 m. – iki dabar Vaikų ligoninė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, gydytojas vaikų gastroenterologas ir VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentas.
Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas.
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos narys.
Europos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos narys.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris