Gyvenimo modelis – medicina
Kad baigęs mokyklą pasuks į mediciną, Vytenis Tamakauskas žinojo jau dešimtoje klasėje. „Mano teta Birutė Kujelytė ilgus metus dirbo vaikų chirurge. Mama Rūta Tamakauskienė – vaikų infekcinių ligų gydytoja. Turbūt dėl to ir susiformavo toks gyvenimo modelis – medicina“, - sako gydytojas paklaustas, kodėl pasirinko mediciną.
Rezidentūros metais Vytenis nusprendė, kad jis nori būti ne tik intervencinis radiologas, bet šiek tiek daugiau – intervencinis kardiologas. Paviliojo ir tai, jog ši medicinos sritis bene labiausiai keičiasi, modernėja, tobulėja.
„Prieš dešimt penkiolika metų tai, kas šiandien intervenciniam kardiologui yra kasdienybė, buvo kažkas iš fantastikos srities. Ką anuomet galėjo padaryti tik kardiochirurgai, dabar galime padaryti mes – intervenciniai kardiologai“, - pasakoja gydytojas ir priduria, kad Šiaulius rinkosi dėl to, jog čia labai geros darbo perspektyvos.
Į kardiologijos įvykių sūkurį
Kai V.Tamakauskas atvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę, joje vyko didelės permainos: į pabaigą ėjo Širdies ir kraujagyslių centro, kuriam vadovauja iš Kauno atvykusi dr. doc. Jurgita Plisienė, skyrių remontas. Po mėnesio įvyko centro atidarymas ir kardiologų darbas tapo ne tik įtemptas, bet ir matomas visuomenėje.
Jaunam gydytojui darbo nestigo: netrukus pradėjo veikti Intervencinės kardiologijos postas, iki tol dirbęs tik darbo dienomis. Dabar skubi pagalba užtikrinama 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Pasak gydytojo, ši galimybė ypač svarbi ūmiu miokardo infarktu sergantiems pacientams.
Specialistas prisimena, jog prieš dvejus metus, pradėjus dirbti Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostiko skyriuje, jo vedėja Aušra Dambrauskaitė – intervencinės kardiologijos pradininkė Šiauliuose - stengėsi pagelbėti visiems, susirgusiems ūmiu miokardo infarktu, laiku atliekant koronarinių arterijų intervenciją. O tuo metu intervencinių kardiologų ligoninėje buvo vos du ar trys, Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius talpino tik šešias lovas. Jau tada ligoninėje dirbo puikūs specialistai iš Vilniaus: Michailas Jerdiakovas ir Valdas Bilkis, vienas geriausių Lietuvos intervencinių kardiologų, ir šiandien atliekantis sudėtingiausias širdies kraujagyslių intervencijas.
Gydytojai tobulėjo, įranga - modernėjo
Vos apšilęs kojas ligoninėje, po keturių mėnesių, gydytojas V.Tamakauskas vyko į elektrokardiostimuliatorių implantavimo kursus pas profesorių Arą Puodžiukyną. Netrukus, nuo 2015 metų vasario mėnesio, ligoninėje pradėti implantuoti elektrokardiostimuliatoriai, o V.Tamakauskas - elektrokardiostimuliatorių implantavimo pradininkas Šiauliuose. Didysis elektrokardiostimuliatorių pikas prasidėjo 2015 metų žiemą. Iki šiol jau implantuoti net 206 stimuliatoriai. Kardiologai pastebi, jog darbo tempas ir kiekis pastebimai didėja, nes daugėja ir norinčiųjų tikrintis.
Svarbi naujovė, prie kurios prisidėjo ir V.Tamakauskas, pradėta taikyti ir elektrofiziologinė pagalba. Jau atlikti trys skubūs elektrokardiostimuliatorių keitimai. Per pusantrų metų nuo šios pagalbos teikimo pradžios procedūra, kai reikia ne tik implantuoti stimuliatorių, bet ir skubiai pašalinti senąjį bei implantuoti naują, atlikta trims pacientams. Skubus keitimas atliekamas, kai paciento būklė kritinė, nes širdis, likusi be stimuliatoriaus pagalbos, nebepajėgia plakti.
Netrukus intervenciniai kardiologai vėl ėmėsi naujovės – drauge su skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė vyko mokytis rotabliacijos procedūros. Įsisavintas ir ultragarsinis tyrimas, dėl kurio teko vykti mokytis į Belgiją, o gydymo įstaiga turėjo įsigyti brangią medicinos įrangą.
Ir tai dar ne viskas – su Kauno klinikų intervenciniu radiologu dr. Andriumi Pranculiu budėjimų metu pradėtas gydyti ūmus insultas – atkemšamos užsikimšusios galvos kraujagyslės. Tai – A.Dambrauskaitės, V.Tamakausko bei visų intervencinių kardiologų ir skyriaus personalo bendras nuopelnas bei pastangos padėti tiems, kuriems iki tol pagalbos jau nebebūdavo.
Pernai metų rudenį V.Tamakauskas įsisavino dar vieną procedūrą – porto sistemų implantavimą. Iki tol šias sistemas implantuodavo šviesios atminties skausmo gydytojas R.Bugailiškis. Porto sistemos, skirtos chemoterapijai lašinti, prireikia onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Procedūros metu kateteris, kuriuo teka chemoterapijos vaistai, skirti vėžiui gydyti, įvedamas į širdį ir paliekamas po oda. Per mėnesį porto sistemos implantuojamos 5 -6 onkologine liga susirgusiems pacientams.
A.Dambrauskaitė jau įsitikino, jog Vytenis padarys viską, kad tik turėtų galimybę dirbti rentgeno operacinėje, mokysis visko, kad tik daugiau galėtų atlikti įvairiausių intervencinių procedūrų. Tai, pasak jos, tikrai labai perspektyvus jaunas intervencinis kardiologas, turintis tvirtas kardiologijos žinias ir puikius įgūdžius.
Kai darbas - hobis
„Dirbti tenka daug, tad visos naujovės tapo įprastu kasdieniu dalyku. Ligoninės vadovybės supratimas ir pritarimas yra gana didelis, tačiau ne viską leidžia ligoninės galimybės. Gavus papildomą investavimą, būtų galima judėti pirmyn“, - kalba jaunas specialistas.
Intervenciniam kardiologui V.Tamakauskui darbas - hobis, nes jis kasdien daro tai, kas jam patinka. „Stengiuosi daryti tai, ką geriausiai moku ir tiek“, - reziumuoja gydytojas, Kauną iškeitęs į Šiaulius, kurie jam – visai ne mirštantis miestas. Atvirkščiai – įsikūręs Medelyno rajone įsigytame name jis net nematąs skirtumo tarp Kauno ir Šiaulių.
Tik viskas kompaktiškiau, greičiau pasiekiama. „Gal tai ir dėl to, kad didžiąją gyvenimo ir paros dalį praleidžiu ligoninėje, kuri yra moderni, šiuolaikiška, nesiskirianti nuo Kauno klinikų. O kai darbo vieta tenkina, ir gyvenimas mieste yra puikus“, - teigia gydytojas.
Tarp kitko
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centre šiandien yra viskas, ką turi trečio lygio intervencinės kardiologijos centrai. Atliekamų paslaugų skaičius taip pat labai didelis, nes čia kardiologijos bei insultų gydymo klasterių dėka, kardiologų pagalbos atvyksta žmonės iš viso Šiaulių krašto.
Pasaulyje intervencinė kardiologija – viena brangiausių medicinos šaka.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: