- Viena šakų, kurioje specializuojatės kraujagyslių chirurgijoje, yra išsiplėtusių venų chirurginis gydymas. Ar įmanoma ir kaip „pabėgti“ nuo šios ligos?
 
- Gyvenimo būdas yra vienas pagrindinių veiksnių, neskaitant genetinių priežasčių, venų varikozei atsirasti. Kasdienėje mūsų dienotvarkėje galime daug ką padaryti dėl savo sveikatos. Visų pirma, sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas. Žmonėms, kurie jau turi genetinius veiksnius, reikia būti aktyviems, kuo mažiau sėdėti, kuo mažiau stovėti. Paprastai venų varikozė atsiranda tada, kai žmogus pakeičia savo gyvenimo būdą. Įdomus faktas, kad Japonijoje, Azijos šalyse venų varikozės atvejų ilgą laiką nebuvo. Atsirado tada, kai japonai per emigraciją pradėjo keltis į JAV ir atsirado sėslus, tingesnis gyvenimo būdas – daug stovėjimo, sėdėjimo. Aišku, ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, nesveika mityba, nutukimas turi reikšmės, taip pat nėštumas.
 
- Negydant venų varikozės violetinės, raudonos, mėlynos venos kojose gali pavirsti skausmingu žemėlapiu. Kokios komplikacijos atsiranda, jei venų varikozė negydoma?
 
- Žmonėms, sergantiems venų varikoze, simptomai pasireiškia įvairūs: vieni gali visiškai nieko nejausti net ir turėdami didelius varikozinius mazgus, o kiti – net ir neturėdami jokių mazgų, gali jausti nemalonius kojų pojūčius: sunkumą, tinimą, maudimą, netgi skausmą, mėšlungio traukimą ir tirpimą naktimis. Pradinėse ligos stadijose dažniausiai būna kapiliarai arba nedideli varikoziniai mazgai, kurie ilgainiui vis didėja. Vadinasi, vis daugiau veninio kraujo atsideda mūsų kojoje ir taip vis labiau trikdoma veninė apytakos sistema. Ligai progresuojant, atsiranda deguonies trūkumo požymiai: odos plonėjimas, sausėjimas arba net spalvos pokyčiai (oda tampa ruda). Tai vadinama odos hiperpigmentacija ir šis procesas negrįžtamas. Atsiradus odos pokyčiams, venų varikozė yra ketvirtos (iš viso šešios) stadijos.
Dažnai pacientai manęs klausia, ar išnyks odos pokyčiai, jei ligą pradėsime gydyti. Atsakymas yra ne, kadangi odos pokyčiai lieka visam gyvenimui, tačiau sustabdyti ligos progresavimą galima.
Deja, nemažai žmonių nekreipia dėmesio į atsiradusius odos pokyčius ir negydo ligos. Dažnai pas gydytoją jie patenka jau su atsivėrusiomis opomis. Tai yra šeštoji venų varikozės stadija. Tokioje stadijoje pacientams yra sunku pagyti, tai yra ilgas, sunkus ir skausmingas procesas. Todėl pagalbos būtina kreiptis pagalbos žymiai anksčiau – taip išvengsite daugybės nemalonumų. Apskritai, kuo ankstesnės stadijos venų varikozė pradedama gydyti, tuo lengviau yra pacientui. Opos – tai ilgalaikis, skausmingas dalykas, gydymas brangus, nes reikalingos įvairios priemonės. O krešuliams neturi įtakos net žmogaus amžius. Mano praktikoje daugybei jaunų žmonių po ilgų skrydžių paviršutinėse venose susiformuoja krešuliai. Tai – grėsminga situacija, nes krešuliai gali nukeliauti į bet kurį organą, užkimšti kraujagyslę, sukelti infarktą, insultą, plaučių emboliją.
Venų varikozės gydymas toli gražu nėra kosmetinė procedūra, kaip linkę manyti dauguma žmonių.
 
- Išskiriate tris venų gydymo būdus: medikamentinį, kompresoterapiją ir chirurginį. Kokiais atvejais juos taikote?
 
- Stiprinti venų vožtuvus galima įvairiausiais medikamentiniais ir ne tik preparatais, taip pat gerinant fizinį aktyvumą. Vaistinės yra įvairiausių preparatų: maisto papildų, vaistų, kurie gerina venų elastingumą, stiprina vožtuvus.
Tačiau jeigu toks gydymas jau nebepadeda arba norite užkirsti ligai kelią kuo anksčiau, reikėtų rinktis kitus gydymo būdus. Konservatyvūs gydymo metodai – medikamentinis ir kompresoterapija. Tikslas yra paprastas ir aiškus – suspausti paviršines žmogaus venas, kad veninis kraujas negalėtų jose kauptis ir būtų priverstas tekėti aukštyn į širdį. Anksčiau populiarus buvo elastinis bintavimas, tačiau po truputį jį išstūmė elastinės kojinės. Aišku, elastinės kojinės yra brangesnės nei elastinis bintas, tačiau jų efektas nepalyginamai geresnis nei elastinis bintavimas. Visų pirma elastinės kompresinės kojinės yra matuojamos individualiai keliose kojos vietose, todėl ši gydymo priemonė, kaip ir batai – turi būti parinkti individualiai.
Mano rekomendacija – kompresines kojines turėtų paskirti kraujagyslių chirurgas, atlikęs venų echoskopiją, o įsigyti vertėtų tik kokybiška produkcija prekiaujančiose vietose. Ir, be abejonės, tik tose vietose, kur kojines matuoja kvalifikuoti specialistai. Mano patarimas pacientams – netaupykite savo sveikatai, nes tai brangiausia ką turite.

---

 
Dosjė
1998-2006 m. Kauno Medicinos Universitetas (dabar – LSMU). Medicinos studijos.
2006-2007 m. Internatūra Klaipėdos miesto ligoninėje.
2007-2010 m. Neakivaizdinės studijos KMU. Magistro darbo tema: „Rezidentūros kokybės vertinimas Kauno medicinos universitete“.
2007-2011 m. Doktorantūros studijos Ruprecht – Karls universitete, Vokietijoje.
2011 m. Apginta medicinos mokslų daktaro disertacija.
2007-2012 m. Chirurgijos rezidentūros studijos LSMU KK, įgyta gydytojo chirurgo licencija.
2012-2014 m. Kraujagyslių chirurgijos rezidentūros studijos LSMU KK, įgyta gydytojo kraujagyslių chirurgo specializacija.
2006-2012 m. Klaipėdos miesto ligoninė. Medicinos Gydytojas. Gydytojas chirurgas – asistentas.
2015-2017 m. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė. Gydytojas kraujagyslių chirurgas.
2019 m. – iki dabar VšĮ Jonavos ligoninė. Gydytojas kraujagyslių chirurgas, gydytojas chirurgas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!