Pirmą kartą Lietuvoje pritaikyta chemoterapija izoliuotoje galūnėje
www.lsveikata.lt
2020-01-07
Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta hiperterminė (aukštos temperatūros) chemoterapija izoliuotoje galūnėje pacientui, kuriam diagnozuota minkštųjų audinių sarkoma, peraugusi blauzdikaulio kaulus. Taikant šį gydymo metodą, chemopreparatų poveikis navikui yra didesnis nei įprasto gydymo metu, padidėja tikimybė pacientams išsaugoti galūnes, palengvėja pooperacinis laikotarpis ir sumažėja chemoterapijos toksinis poveikis organizmui.
„Piktybinis navikas išplitęs blauzdikaulio dalyje, todėl pirmiausiai kojos kraujagysles izoliavome nuo likusios kraujotakos sistemos. Svarbu, kad skirta chemoterapijos dozė, kuri įprastai visam organizmui būtų labai pavojinga, patektų tik į galūnę, kurioje ir yra 15 centimetrų piktybinis darinys. Tuomet galūnę ir cirkuliuojantį kraują joje su medikamentais sušildėme iki 40 laipsnių – tokioje temperatūroje chemoterapija veikia greičiau ir efektyviau“, – pasakoja Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Žilvinas Dambrauskas.
Chemoterapija izoliuotoje galūnėje veikia tik piktybinį darinį ir padidina galimybę išsaugoti žmogaus galūnes. Sėkmingą procedūros eigą užtikrino daugiadalykė gydytojų ir slaugytojų komanda: abdominaliniai chirurgai, ortopedai traumatologai, chemoterapeutai, anesteziologai reanimatologai, perfuzininkai, operacinės slaugytojos. Po atliktos operacijos paciento dar laukia chirurginis gydymas.
Pasak gydytojo anesteziologo reanimatologo dr. Juozo Kapturausko, po chemoterapijos iš kraujagyslių buvo pašalintas kraujas su chemoterapiniu preparatu ir atstatyta kojos kraujotaka. „Vaizdžiai kalbant – technologijos leido „atskirti“ koją nuo likusio organizmo, joje taikyti chemoterapiją ir po procedūros atstatyti įprastą kojos kraujotaką. Šis metodas yra unikalus tuo, jog kojos kraujagyslės yra izoliuojamos nuo organizmo, o speciali, tik tokioms procedūroms skirta įranga, atlieka širdies ir plaučių darbą: iš kojų venų paima kraują, jį prisotina deguonimi, pašalina anglies dvideginį ir tiekia jį į kojų arterijas.“
„Tokią operaciją darėme pirmą kartą, tačiau procesai buvo pažįstami, chemoterapija ir jos veikimo principai žinomi, nes tokius vaistu naudojame jau daug metų ne tik įprastos chemoterapijos, bet ir kaulų čiulpų transplantacijų metu. Žinojome, ko tikėtis ir kaip išvengti šalutinio poveikio“, – apie atliktą procedūrą kalbėjo Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas chemoterapeutas, Domas Vaitiekus. Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojas ortopedas traumatologas Mindaugas Stravinskas ir Širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas doc. Donatas Inčiūra stažavosi sarkomų gydymo centre Italijoje, kuriame perėmė šių retų operacijų atlikimo metodiką ir patirtį.
Kauno klinikose nuo 2013 metų veikia Sarkomų centras, jungiantis įvairių sričių specialistus. Centre taikomi pažangiausi diagnostikos ir gydymo metodai: molekulinė diagnostika, įvairių sričių sudėtingiausios chirurginės operacijos, pažangi spindulinė, biologinė terapija, esant indikacijoms atliekamos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.
Patirtis, įgyta pradėjus izoliuotos galūnės hiperterminę chemoterapiją, padės plėtoti ir kitas regioninės chemoterapijos metodikas: intraperitoninę, intrapleurinę, izoliuotų kepenų bei plaučių chemoterapiją. Tai atveria naujas gydymo galimybes pacientams, sergantiems retais ir išplitusiais navikais.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: