Laisvėjančios seksualinių santykių normos ir šylantys orai vis daugiau žmonių paskatina pasileisti į įvairius seksualinius nuotykius. Dalis savaitgalio šėlionių baigiasi ne tik maloniais ar nemaloniais prisiminimais, naujais romantiniais santykiais, bet ir (pirmadienio) vizitu pas urologą, ginekologą ar dermatovenerologą. Ką vertėtų žinoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI)?
Sužinojęs, kad užsikrėtė lytiškai plintančia infekcija, asmuo, pasak gydytojo, apie tai turėtų informuoti (inkubaciniu laikotarpiu turėtus) lytinius partnerius.
LPI: simptomai ir komplikacijos
Kaip informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), užsikrėsti LPI galima visų lytinių kontaktų (ir vaginalinio, ir oralinio, ir analinio sekso) metu. Buitiniu keliu LPI neužsikrečiama.
Efektyviam LPI gydymui yra svarbi ankstyva diagnostika. Kad gydytojas laiku atliktų diagnostinius tyrimus ir paskirtų gydymą, pacientas turi operatyviai atpažinti LPI simptomus ir kreiptis į medikus. Ankstyvos diagnostikos atveju, tikėtina, kad gydymas bus sklandesnis ir efektyvesnis.
Kokie simptomai būdingi LPI? NVSC nurodo septynis pagrindinius: išskyros iš šlapimo ir lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos; skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis; baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje; bėrimai lyties organų srityje; padidėję kirkšnių limfmazgiai; skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje; kraujo pasirodymas po lytinių santykių.
Laiku negydomos LPI gali lemti komplikacijas. Pavyzdžiui, gimdos kaklelio ar mažojo dubens uždegimą, makšties ar šlapimo takų infekciją, sėklidžių ir priešinės liaukos uždegimą, genitalines karpas, nėštumą ne gimdoje, nevaisingumą.
NVSC pataria dėl LPI dažniau tikrintis konkrečioms rizikos grupėms: seksualinių paslaugų teikėjams ir jų klientams, vyrams, praktikuojantiems homoseksualius santykius, švirkščiamųjų narkotikų vartotojams ir jų partneriams. Taip pat patariama pasitikrinti prieš invazinės gimdos kaklelio operacijas, nėščiosioms ir prievartą patyrusiems asmenims, dažnai lytinius partnerius keičiantiems asmenims arba tada, kai lytiniam partneriui (-ei) buvo diagnozuotas LPI.
Prevencija galingesnė negu gydymas
„Affidea“ klinikos urologas, seksualinės medicinos gydytojas med. dr. Robertas Adomaitis pažymi, kad (siekiant apsisaugoti nuo LPI) lytiškai aktyviems asmenims geriausia turėti stabilius partnerius, o jeigu partneriai nėra nuolatiniai, tuomet pagrindinis apsaugos metodas yra barjerinė kontracepcija (prezervatyvai: moteriški arba vyriški).
Pasak gydytojo, naudojant prezervatyvą grėsmės užsikrėsti LPI nėra. Tokia galimybė atsiranda, jeigu prezervatyvas (į)plyšta, tačiau teisingai naudojami prezervatyvai, kaip pastebi gydytojas, neplyšta. LPI sukėlėjai, pasak dr. R.Adomaičio, gali patekti ir į burnos ertmę ir iš jos patekti ant kitų organų. Taigi, prezervatyvo naudojimas yra privalomas ir vaginalinio, ir oralinio, ir analinio kontakto metu.
Sužinojęs, kad užsikrėtė LPI, asmuo, pasak gydytojo, apie tai turėtų informuoti (inkubaciniu laikotarpiu turėtus) lytinius partnerius. Pacientui svarbu klausyti gydytojo nurodymų, vartoti vaistus ir nekartoti lytinio elgesio, dėl kurio užsikrėtė infekcija. „Prevencija yra galingesnė negu gydymas. Jeigu sutvarkysite lytinę elgseną, ateityje vaistų vartoti nereikės“, – savaitraščiui L.S pasakojo dr. R.Adomaitis.
Pasak jo, šiuolaikinė medicina gali įveikti visas LPI (išskyrus tam tikras vėlyvas stadijas). „Kai kuriose šalyse, pacientams, kurie tikrinasi dėl lytiškai plintančios ligos, iš karto skiriami antibiotikai. Testas ir antibiotikas. Dėl viso pikto, jeigu žmogus pas gydytoją negrįš, tačiau bus pagydytas (vienkartinės dozės antibiotikų). O virusinės ligos ilgiau gydomos – su viena doze neapsieisi“, – savaitraščiui L.S. pasakojo gydytojas.
Užsikrėtimą LPI, kaip pažymi gydytojas, indikuoja atsiradęs niežėjimas ir neįprastos išskyros: vyrams – iš šlaplės, o moterims – iš makšties. Paprastai šios išskyros atsiranda per kelias paras po nesaugių lytinių santykių. Todėl, pavyzdžiui, lytinis kontaktas įvyko penktadienį, o pacientas(-ė) apsilanko pas gydytoją pirmadienį.
LPI gydymas, kaip pasakojo dr.R.Adomaitis, kitaip nei diagnostika, nėra brangus. Tačiau kartais žmonėms reikalingi tyrimai, kad atrastų ramybę. Ne visada užtenka pasakyti, kad tikimybė užsikrėsti AIDS yra tikrai nedidelė (nors nesaugių lytinių santykių atveju tokia grėsmė egzistuoja).
Vadinamieji pirmadienio pacientai, pasak dr. R.Adomaičio, kartais kreipiasi į medikus vedini graužaties varpoje, kurią sukelia arba sąžinė ir nerimas, arba infekcija. Taigi, kartais pojūčiai kūne yra psichosomatinės kilmės. Pavyzdžiui, nerimas dėl įvykusio lytinio akto ir galimų pasekmių (užsikrėtimo) kūne gali sukelti infekciją primenančius pojūčius. Taip pat nerimastinga būsena gali paskatinti eksesyviai prausti lytinius organus muilu. Pastarasis gali iššaukti diskomfortą varpoje, kuris gali tapti klaidingu patvirtinimu žmogui, kad įvyko infekcija.
Taigi, pajutus LPI būdingus simptomus vertėtų kreiptis į medikus, bet kartu išsaugoti emocinę pusiausvyrą – juk LPI yra išgydomos, o kartais, įvairūs pojūčiai kūne indikuoja veikiau nerimą nei infekciją.
Tarp kitko
2021 m., NVSC duomenimis, 58, 6 proc. apklaustųjų vyrų nežinojo, nuo ko galėjo užsikrėsti chlamidioze. Taigi, tikėtina, kad reikšmingą užsikrėtusiųjų LPI skaičių veikia kintantis požiūris į seksualinę elgseną.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: