„Atleto pėda“ dažniau užklumpa jaunus žmones

Aigustė Tavoraitė
2017-01-16
Nors žiemą kojas slepiame batuose, sąlygos užsikrėsti grybeliu ne ką prastesnės nei vasarą. Batuose kaistančios ir prakaituojančios pėdos tampa mažiau atsparios šiai nemaloniai ligai. Specialistai įspėja, jog kojų grybelio gydymą būtina pradėti laiku, o dar geriau – pasirūpinti tinkama profilaktika.
„Atleto pėda“ dažniau užklumpa jaunus žmones

Pėdų ar nagų grybelis?

Kojos nuolat prakaituoja, negali kvėpuoti, dažnai sušlampa? Tuomet tikėtina, kad susidursite su nemaloniu „svečiu“ – grybeliu, viena dažniausių pėdų ligų. Jis pirmiausia pažeidžia tarpupirščius, jie ima niežėti, oda parausta, pradeda skilinėti, luptis, trūkinėti padai.
 
„Ši infekcija, dar vadinama „Atleto pėda“, prasideda staiga ir dažniau užklumpa jaunus žmones. Laiku kreipiantis pagalbos tokį grybelį galima greitai suvaldyti“, – pastebėjo VUL Santariškių klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila.

Tačiau negydomas pėdų odos grybelis ilgainiui gali netrukti išplisti į nagus. Pasak gydytojo, kai pėdų pažeidimai nebūna labai ryškūs, netrukdo žmogui, problema pastebima tik atsiradus pokyčiams naguose – pasikeitus jų spalvai, formai, pradėjus jiems trupėti.
 
„Kartais dar jaunystėje pasigautas užkratas gali visu „gražumu“ pasireikšti kur kas vėliau, senatvėje. Vyresnio amžiaus tokių problemų kamuojamų žmonių ir sulaukiame daugiausiai. Suprastėjusi kraujotaka, kitos ligos ir nusilpęs imunitetas taip pat sudaro palankesnes sąlygas grybelinei infekcijai“, – pasakojo A.Šumila.
Tiesa, taip pat sėkmingai grybelinė infekcija iš nagų gali persimesti ir į pėdą. Paprastai šios infekcijos „eina“ kartu ir yra glaudžiai susijusios. Be to, negydomas kojų grybelis gali išplisti ir į kitus odos plotus.
 
Gydantis būtina ir dezinfekcija
Gydytojas pabrėžė, jog labai svarbu ligos neužleisti – gydymas daug ilgesnis, mažiau efektyvus, kai problema įsisenėjusi. Be to, grybelis – vartai antrinei infekcijai, kuri tampa pėdų, kojų uždegimų kartojimosi, „rožių“ atsiradimo priežastimi. Pasak jo, visgi žmonės dažnai nepakankamai atkreipia dėmesį į pirmus galimus grybelio simptomus – odos paraudimą ar pasikeitusią nago spalvą. Ypač vyrai tai palaiko nuospauda, „nurašo“ kokiai traumai. Ir tik atsiradęs skausmas paskatina ieškoti pagalbos.
 
„Kojų grybelio diagnostika nėra sudėtinga, tam šiandien turime du tyrimus – mikroskopinį ir pasėlio, kuris trunka ilgiau, bet padeda nustatyti konkrečią grybelio rūšį. Svarbiausia tik kad žmonės prieš tai nepultų užsiimti savigyda, naudoti kokių tepalų, tai gali trukdyti diagnostikai“, – aiškino specialistas.
Priklausomai nuo ligos pažengimo laipsnio, paciento amžiaus, gydymui gali būti skiriamos vietinio poveikio priemonės, gydomieji lakai, geriamieji vaistai.

 
„Prieš juos skiriant būtina atlikti kitus tyrimus, įvertinti pagrindinių organų veiklą. Gali būti taikomas ir alternatyvus šiuolaikiškas gydymas lazeriu. Ieškant geriausio būdo padėti gali būti kombinuojami keli gydymo metodai“, – kalbėjo A.Šumila.
Tačiau ilgalaikis gydymo efektas nebus pasiektas, jei neatliekama tinkama dezinfekcija. „Grybelį specialiomis priemonėmis būtina pašalinti ir iš aplinkos – avalynės, kojinių. Priešingu atveju infekcija gali lengvai atsinaujinti“, – įspėjo gydytojas dermatovenerologas.
 
Profilaktikai – apsauginės priemonės

Grybeliu užsikrečiama tiesioginio kontakto su infekuotu žmogumi metu ar per apkrėstus paviršius – infekcijos pažeista avalyne, kilimu, grindų danga. Taigi pirmiausia reikia laikytis tinkamų higienos įpročių – nepatariama svečiuose įsispirti į svetimas šlepetes, vengti kontakto su paviršiais plikomis kojomis.
 
Didelė tikimybė „pasigauti“ grybelį lankantis gausesnėse žmonių susibūrimo vietose – baseinuose, pirtyse, sporto klubuose, kur šilta, naudojamasi bendromis dušinėmis. „Tokiose bendro naudojimo patalpose rekomenduojama avėti šlepetes. Profilaktiškai po apsilankymo sporto klube ar baseine galima naudoti specialias dezinfekcines priemones – purškalą ar kremą“, – sakė A.Šumila.
Siekiant išvengti ligos taip pat patariama stiprinti imunitetą, dėvėti patogią avalynę, vengti sintetinių kojinių, prižiūrėti pėdų odą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

    Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

    „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris