Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras nenustoja keistis

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2026-05-21
Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) per pastaruosius metus iš pagrindų atnaujino antrąjį aukštą ir ambulatoriją Siesikuose, įsteigė kineziterapijos kabinetą, įsigijo mobilios komandos automobilį. Netrukus startuos ir mobiliosios odontologijos paslaugos asmenims su negalia. „Pati nustebau, kad nuveiktų darbų sąrašas netilpo į lapą. Kai dirbi kasdien, atrodo, nieko ypatingo. O kai sustoji ir susumuoji – supranti, kodėl nieko nespėji“, – šypsosi įstaigos vadovė Gitana Čepienė.
Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras nenustoja keistis
Ukmergės PSPC įrengta ir visiškai nauja kineziterapijos salė. Nuo sausio joje dirba kineziterapeutas iš Vilniaus – Vitalijus Baronas. Specialistas atvirauja: nors anksčiau jis ėjo vadovaujamas pareigas, pasiilgo tiesioginio darbo su žmonėmis.

Įsikūrė naujose erdvėse
 
Lygiai prieš metus centro antrajame aukšte dar triūsė statybininkai, o 30 kilometrų nuo Ukmergės nutolusiame Siesikų miestelyje darbininkai įrenginėjo patalpas naujai ambulatorijai. Šiandien abu darbai baigti – pagal projektą „Ukmergės sveikatos centro infrastruktūros modernizavimas“ iš pagrindų atnaujintos 368,27 kvadratinio metro antrojo aukšto erdvės ir įrengtos naujos 47,33 kvadratinio metro patalpos Siesikų ambulatorijai.
 
„Ambulatorija anksčiau glaudėsi sename, griūvančiame, visiškai neekonomiškame pastate. Dabar žmonės atvyksta į patogias, šiltas, šiuolaikiškas patalpas prie pat seniūnijos“, – pasakoja G.Čepienė.
 

Pasak Ukmergės PSPC direktorės Gitanos Čepienės, centras išlaikė ne tik Siesikų, bet ir dar šešias nutolusias ambulatorijas. „Ten gyvena septyni šimtai prisirašiusių žmonių. Dėl susisiekimo problemų ne visi gali lengvai atvykti į miestą – ypač vyresni arba tie, kurie neturi transporto. Kol situacija tokia, ambulatorijos išlieka būtinos“, – sako vadovė.

 
Tiesa, artimiausiose ambulatorijose prisirašę vos po tris šimtus žmonių – vien paslaugų pajamomis jų išlaikyti neįmanoma. Skirtumą, anot G.Čepienės, kasmet padengia savivaldybė: „Nei buvusiam, nei dabartiniam merui nieko nereikia įrodinėti. Yra skaičiai – kiek prisirašiusių, kokios pajamos, kiek uždirbama, kiek išleidžiama. Jie viską mato ir supranta.“
 
Lygiagrečiai atnaujintos ir pagrindinės įstaigos erdvės Ukmergėje. Antrasis aukštas čia pasikeitė neatpažįstamai: šviesios erdvės, jaunųjų Ukmergės menininkų tapybos darbai ant sienų, visuose kabinetuose išlaikyta vientisa stilistika – derantys baldai ir rami spalvinė gama. Prie durų įrengtos lentelės Brailio raštu, koridoriuose – ranktūriai.
 
„Viskas atlikta pagal žmonėms su negalia keliamus reikalavimus. Pritaikyti praėjimai, durys, sanitariniai mazgai. Mums buvo svarbu, kad žmogus nuo pat pirmo žingsnio jaustų, jog aplinka yra jam draugiška“, – pasakoja G.Čepienė.
 
Atnaujintose erdvėse įsikūrė visa šeimos gydytojo komanda – šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutas.
 
Pokyčiai neaplenkė ir chirurginio kabineto: išgriautos vidinės sienos, praplėsta erdvė, nupirkti šiuolaikiški paslankūs ir rakinami stalai medikamentinėms priemonėms laikyti.
 
„Pasikeitė absoliučiai viskas: spalvos, baldai, erdvė. Suremontuota patalpa ne tik gražiau atrodo – ji visai kitaip funkcionuoja. Baldai juda, važinėja, medžiagos laikomos užrakintos – viskas taip, kaip turi būti“, – pažymi vadovė.
 

Pasak jos, rekonstrukcijos darbai vyko sklandžiai – pavyko laikytis numatytų terminų, o atliktų darbų kokybė nenuvylė: „Tai gana retas dalykas tokios apimties projektams. Džiaugiamės, kad dirbome su patikimais žmonėmis.“
 
Vaikai nebeverkia
 
Vienas suremontuotų kabinetų antrajame aukšte priklauso vaikų ligų gydytojai Vidai Gelumbauskienei. Ant durų – spalvingos, vaikiškos lentelės, kabinete – žaislų stalčius su konstruktoriais ir mašinėlėmis, o patalpoje vyrauja šviesios, ramios spalvos. Pokyčius, pasakoja pediatrė, pastebi ne tik tėvai, bet ir patys vaikai.
 
„Įeina, apsidairo ir sako: daktare, kaip čia gražu. Atrodo, toks paprastas dalykas, bet pusė darbo jau padaryta, – šypsosi V.Gelumbauskienė. – Vaikai pas mus beveik niekada neverkia. Iš visų per metus apsilankančių pacientų galiu suskaičiuoti gal du tris atvejus, kai vaikas susigraudina – ir tai tik tą pirmą sykį. Kitą kartą ateina jau drąsiai, žaidžia, bendrauja.“
 
Maloni atmosfera, anot gydytojos, tiesiogiai veikia ir konsultacijos kokybę: „Kai vaikas neverkia, galiu ramiai išklausyti tėvelius, viską girdėti. Nesakau, kad graži aplinka gydo, bet ji tikrai kuria gerą klimatą. O geras klimatas mūsų darbe labai svarbus.“
 
V.Gelumbauskienė džiaugiasi ir centro kolektyvu – ypač jaunaisiais kolegomis. „Labai gera matyti jaunus gydytojus, kurie nebijo klausti, tariasi, domisi, nori mokytis. Man tai atrodo didelė stiprybė“, – sako ji.
 


Gydytojai renkasi likti
 
Pediatrų komandą G.Čepienė vadina viena didžiausių centro vertybių. Dvi vaikų ligų gydytojos dirba čia jau ne pirmą dešimtmetį. „Šios gydytojos – tikros profesionalės. Jaunesni šeimos gydytojai, ypač dirbdami su pačiais mažiausiais pacientais, ne visada jaučiasi tvirtai, todėl ateina pasitarti. Ir visada sulaukia pagalbos. Tai neįkainojama, kai komandoje yra žmonių, iš kurių gali mokytis“, – sako vadovė.
 
Centre šiandien iš viso dirba šešiolika šeimos gydytojų, nors ne visi pilnu etatu – dalis jų aptarnauja nutolusias ambulatorijas. Tarp jų – ir savivaldybės metų gydytoja Simona Vainorienė. „Atsiliepimų banga nesibaigė iki šiol – padėkos, geri žodžiai, gražūs apibūdinimai… Tai gydytoja, kurios profesionalumą ir malonų bendravimą vertina tiek kolektyvas, tiek pacientai“, – sako G.Čepienė.
 
Vadovė pabrėžia, kad centras yra rezidentūros bazė – periodiškai šeimos medicinos rezidentai čia atlieka praktikas. „Ne vienas jų po praktikos nusprendė likti. Žmogus pabūna, pamato, kaip dirbame, pajunta kolektyvą – ir apsisprendžia likti. Tendencijos kol kas džiugina“, – pasakoja G.Čepienė.
 
Dalį specialistų centras pritraukia ir iš didmiesčių – gydytojai psichiatrai kasdien važinėja iš Vilniaus ar Kauno. Iš kaimyninio Jonavos rajono atvyksta keli šeimos gydytojai.
 
Kol kas šeimos gydytojo komandoje neužpildyta tik gyvensenos medicinos specialisto pareigybė. „Kol kas „medžioklė“ nesiseka. Matyt, tokių specialistų Lietuvoje dar trūksta. Bet pagal ministro įsakymą turime laiko iki 2030-ųjų, todėl esu rami – ieškosime toliau“, – šypsosi Ukmergės PSPC vadovė.
 
Vadovo kėdės atsisakė dėl žmonių
 
Pagal tą patį projektą įrengta ir visiškai nauja kineziterapijos salė. Nuo sausio joje dirba kineziterapeutas iš Vilniaus – Vitalijus Baronas. Specialistas atvirauja: nors anksčiau jis ėjo vadovaujamas pareigas, pasiilgo tiesioginio darbo su žmonėmis.
 
„Atvažiavęs pirmiausia susipažinau su žmonėmis. Pirmas įspūdis buvo puikus – pajutau ramią, komandišką atmosferą. Tai man yra esminis dalykas. Antras kriterijus, renkantis naują darbo vietą, buvo darbo sąlygos. Bet vos atėjau į šią salę, viskas iškart tiko“, – pasakoja V.Baronas.
 
Salėje sukomplektuota visa reikalinga įranga: kūno sudėties analizatorius, dinamometrai, treniruočių kamuoliai, elektrostimuliacijos aparatai. „Kasdieniam darbui įrankių tikrai pakanka“, – tikina kineziterapeutas.
 
Pirmenybę jis sako teikiantis pacientams po operacijų. „Jiems svarbus laikas – po chirurginių intervencijų ar traumų žmogus kartais mėnesių mėnesius laukia reabilitacijos, o per tą laiką mes jau galime daug ką padaryti, ir tai duoda labai daug“, – sako V.Baronas.
 

Specialistas atkreipia dėmesį į šalyje kineziterapeutus neraminančią tendenciją: „Didžioji pacientų dalis apsilanko dėl patiriamų nugaros skausmų. Pastebime, kad ši problema sparčiai jaunėja. Tam daugiausiai įtakos turi sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas. Šiandien vis daugiau jaunų žmonių ateina su skausmais, kurie anksčiau buvo būdingi vyresniems pacientams.“
 
„Kineziterapija turėtų tapti kasdienybe, tokia pat savaimine kūno priežiūra kaip dantų valymas, o ne vienkartinis kursas sanatorijoje“, – priduria V.Baronas


 
Laukia savo eilės
 
Trečiasis aukštas – iškalbingas priminimas, kokiomis sąlygomis dar neseniai dirbo šeimos gydytojo komanda. Koridoriuje – seni mediniai suolai, kabinetai ankšti, su nusidėvėjusiais baldais, o erdvė akivaizdžiai nepritaikyta šiuolaikiniams poreikiams.
 
„Šis aukštas neatitinka ir žmonėms su negalia keliamų aptarnavimo standartų. Nėra rankų atramų, judėti sudėtinga, trūksta saugumo elementų“, – pripažįsta G.Čepienė.
 
Vis dėlto trečiojo aukšto remontui finansavimo kol kas nėra. „Reikia projektų, paraiškų, rėmimo galimybių. Mes jų ieškome. Anksčiau ar vėliau ateis ir trečiojo aukšto eilė“, – viliasi vadovė.
 
Dirba visomis kryptimis
 
Greta infrastruktūros projektų įstaiga veiklą plečia ir kitose srityse. Mobiliajai komandai įsigytas naujas automobilis ir komplektas papildomos įrangos – spaudimo matavimo aparatai, du oksimetrai, gliukozės matuokliai, šiuolaikiškas akispūdžio matavimo aparatas slaugytojų kasdieniam darbui.
 

Jau septintus metus centre tęsiamas žemo slenksčio paslaugų projektas – bendradarbiaujant su Respublikiniu priklausomybės ligų centru, anonimiškai aptarnaujami asmenys, piktnaudžiaujantys psichoaktyviosiomis medžiagomis.
 
„Nuo pat projekto pradžios kabinete dirba ta pati socialinė darbuotoja ir slaugytoja. Tai labai gerai, nes žmonės jas pažįsta ir pasitiki, todėl ateina drąsiau“, – pasakoja G.Čepienė.
 
Centre taip pat veikia metadono kabinetas, vykdoma DOTS programa – po ilgesnės pertraukos rajone šiemet vėl nustatyti trys tuberkuliozės atvejai.
 
Bendradarbiaujant su policija ir vaiko teisių apsaugos specialistais, Ukmergės PSPC iš savivaldybės visuomenės sveikatinimo programos lėšų perka narkotinių medžiagų aptikimo testus. „Naudojome testus, aptinkančius keturiolika narkotinių medžiagų, dabar perkame jau šešiolikos. Kontaktuojame su pareigūnais – sintetinės medžiagos atsiranda greičiau, negu spėja atsirasti testai“, – aiškina G.Čepienė.
 
Skaudžiausia, anot vadovės, kai tikrinti atvežami nepilnamečiai. „Vienus atveža iš krizių centro, kitus – pareigūnai pagal protokolą, trečių tėvai patys prašo patikrinti. Darbo dienomis tai atliekame mes, ne darbo laiku – ligoninės Priėmimo skyrius. Situacijų pasitaiko įvairių, dažnai susijusių su veipinimu. Tai bene skaudžiausia, su kuo susiduriame savo darbe“, – atvirauja G.Čepienė.
 
Investuoja į žmones
 
Specialistų trūkumas – iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis šalies gydymo įstaigų. Ukmergės centras jį sprendžia savaip – specialistus ruošia ir augina įstaigoje.
 
Projekto „Sveikatos priežiūros specialistų rengimas ir pritraukimas Ukmergės rajone“ pagrindu įstaiga finansuoja vienos rezidentės šeimos medicinos studijas, trijų slaugytojų išplėstinės praktikos studijas ir vienos darbuotojos, kuri atėjo dirbti ne kaip slaugytoja, bet panoro ja tapti, slaugos studijas.
 
„Viena tų slaugytojų dirba kaimo ambulatorijoje – po studijų jos kompetencijos išsiplės, ji galės savarankiškai atlikti tai, ką iki šiol reikėdavo derinti su gydytoju. Tai bus didelė pagalba ir mums, ir žmonėms kaime“, – sako G.Čepienė.
 
„Mes nesėdime ir nesvajojame, kad kas nors ateis iš išorės ir mus išgelbės. Auginame žmones, kurie jau yra komandoje ir mato perspektyvą“, – priduria ji.
 
Centro veiklų sąraše – ir ankstyvosios intervencijos modelis: specialistės lanko socialinės rizikos šeimas su nėščiosiomis ir vaikais iki dvejų metų. Paslauga, anot vadovės, jau kompensuojama ligonių kasos kaip skatinamoji.
 
Du kartus per metus organizuojamos tėvystės įgūdžių grupės pagal STEP programas šešių-dvylikos ir dvylikos-septyniolikos metų vaikų tėvams. Grupes veda centro psichologas. „Atsiliepimai geri, norinčiųjų netrūksta. Ypač džiugina, kad vis drąsiau ateina jaunesnės šeimos – nebijo atvirai kalbėti apie problemas ir kreiptis pagalbos“, – pastebi G.Čepienė.


 
Odontologai ruošiasi į namus
 
Vienas projektų, kurio pradžios nekantriai laukia ne tik gyventojai, bet ir patys medikai, – mobilios odontologijos paslaugos žmonėms su negalia. Pagalba bus teikiama namuose tiems, kurie dėl sunkios būklės atvykti į kabinetą negali.
 
„Nemažai įrangos jau įsigijome. Turime automobilį, kurį pritaikysime tam procesui. Komanda jau suformuota. Užstrigome tik ties rentgeno įranga, bet planuojame, kad vasarą paslaugos jau bus teikiamos, – patikina G.Čepienė. – Jau dabar žmonės kreipiasi ir klausia, kada atvažiuosime.“
 
Viena komandos narių, centro gydytoja odontologė Jurgita Puluikienė, sako tokią praktiką prisimenanti iš ankstesnių laikų. „Kažkada tai buvo įprasta – važiuodavau, padėdavau žmonėms. Vėliau pacientai liko be jokios pagalbos. Gerai, kad tokios paslaugos grįžta, nes žmonėms buvo likusi tik viena išeitis – kentėti“, – sako gydytoja.
 
Pasak J.Puluikienės, mobili paslauga kabineto nepakeis, tačiau pacientams užtikrins būtinąją pagalbą. „Tokie pacientai dažniausiai arba sunkiai juda, arba guli, dalis serga demencija. Endodontijos – kanalų gydymo – jiems neatliksi, nes tai ilgas ir sudėtingas darbas. Bet galima ištraukti dantį, atlikti nesudėtingą plombavimą, burnos higieną. O svarbiausia – mokyti. Ne tiek patį pacientą, kiek žmogų, kuris juo rūpinasi, kaip prižiūrėti dantis kasdien. Nuo to priklauso paciento dantų ateitis“, – aiškina odontologė ir priduria, kad komanda jau laukia starto.
RĖMIMAS

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    Paciento patirtis – svarbiausia

    Paciento patirtis – svarbiausia

    Pacientų patirtis, pagarbus bendravimas ir įsitraukimas į sprendimų priėmimą – tai tampa svarbiausiais šiuolaikinės s...
    A.Čižauskaitė: persirgusi moteris turi teisę į gražias krūtis

    A.Čižauskaitė: persirgusi moteris turi teisę į gražias krūtis

    „Mąstome kaip onkologai, dirbame kaip plastikos chirurgai“, – naują požiūrį į krūtų vėžio gydymą pristato Klaipė...

    Budinti vaistinė


    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

    razinka


    Sveika šeima


    FOMO – sekinanti baimė likti nuošalyje

    Apie FOMO, baimę gyvenime pražiopsoti ką nors svarbaus, kalbama daug, bet paviršutiniškai – kaip apie kartos bruožą arba neišvengiamą socialinių tinklų šalutinį poveikį. Psichologai ir psichiatrai aiškina kitaip: tai yra moksliškai apibrėžiama psichologinė būsena, siejama su didesne dep...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Amsterdamas uždraudė mėsos reklamą

    Nyderlandų sostinė neseniai uždraudė mėsos gaminių reklamą. Šis sprendimas iš karto sulaukė daug diskusijų ir net sąmokslo teorijų. Iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – tai vienas būdų kovoti su klimato kaita ir pasiekti užsibrėžtą tikslą – iki 2050-ųjų sumažinti taršą anglies dvideginiu.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    fantazijos.lt
    Henrikas Vaitiekūnas fantazijos.lt
    Kai teisė vis dar klausia, ar auka priešinosi
    Ramunė Jakštienė Kai teisė vis dar klausia, ar auka priešinosi
    Už diagnozės – paauglys, kurio nesimato
    Karilė Levickaitė Už diagnozės – paauglys, kurio nesimato

    Naujas numeris