Daugėja pacientų, kuriems nustatyta atlyginta žalos suma
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje plačiai pristatyta Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos informacija apie pacientams padarytos žalos atlyginimą 2020-2025 metais.
 
Pasak Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos atstovės, pastebima tendencija, kad kiekvienais metais, išskyrus 2025-uosius, augo asmenų, kuriems nustatyta atlyginta žalos suma, skaičius.
 
Daugiausiai skundžiamų paslaugų yra dėl odontologijos. Taip pat kiekvienais metais dažnai skundžiamos chirurgijos, ortopedijos traumatologijos, akušerijos ir ginekologijos, skubiosios medicinos, šeimos medicinos, vidaus ligų gydymo, kardiologijos paslaugos. Kiek mažiau skundžiamos slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos, neurologijos, gastroenterologijos, onkologijos ir kitos paslaugos.
 
Posėdžio metu buvo aptariamos problemos, susijusios su žalos be kaltės sistema, ir jos sprendimo būdai. „Ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri parengė įstatymo paketą. Jį sudaro pacientų teisių, biomedicinos tyrimų etikos įstatymas, administracinių nusižengimų ir sveikatos priežiūros įstaigų įstatymai. Jais sprendžiama keletas problemų blokų. Tai yra įmokų į sąskaitą problemos, kuomet vienos įstaigos moka dideles įmokas, o kitos mažesnes“, – minėjo Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Aušrinė Storpirštienė. Ji nurodė, kad paketą sudaro pacientų teisių, biomedicinos tyrimų etikos įstatymas, administracinių nusižengimų ir sveikatos priežiūros įstaigų įstatymai.
 
A.Storpirštienė pridūrė, kad pastaraisiais metais įstaigų, kurios padaro žalą, skaičius didėja. Pastaraisiais metais jų buvo apie 50.
 
Pripažinti suklydus nėra gėda
 
Komiteto posėdyje jo narys prof. Saulius Čaplinskas klausė, kaip bus užtikrintas žalos atlyginimo sistemos finansinis tvarumas kartu garantuojant teisingą ir greitą tą kompensavimą pacientams.
 
Pasak A.Storpirštienės, žalos atlyginimo sąskaitos tvarumui yra numatytos kelios priemonės. „Tai ir ribojamas išmokų dydis, ir negautos pajamos išdėstomos pamečiui, ne vienu kartu. Taip pat yra numatoma, kad kasmet bus vertinamas vadinamasis sąskaitos nuostolingumas. Yra tam tikri aktuariniai metodai ir bus žiūrima, kad visada tos sąskaitos balansas būtų 100 procentų. Tuo užsiims Valstybinė ligonių kasa“, – nurodė ji.
 
S.Čaplinskas taip pat teiravosi, ar jau yra kokių nors duomenų, rodančių, kad žalos be kaltės modelis pagerino pacientų saugumą ar sumažino klaidų slėpimą, sustiprino pasitikėjimą sveikatos sistema.
 
Į šį klausimą atsakė VLK direktorius G.Bendorius.
„Tvarumo klaidoms kultūra iš lėto diegiasi. Kauno klinikos yra nemažai pažengusios šioje vietoje, kuriant bendrą atmosferą, kad prisipažinti suklydus nėra gėda. Bet tą daugiau matome ne tiek per tos žalos pacientams be kaltės sistemos veikimą, kiek per bendrą visuomenės brandą. Tiesiog tampame labiau civilizuoti, labiau vieni kitais pasitikime ir tada mažiau gėda pasakyti, kad suklydom“, – kalbėjo jis.  
 

„Kai per metus surenkame 8 milijonus eurų, o išmokame du, ir sąskaitoje stovi beveik 30 milijonų eurų, nėra visai teisinga. Tie įstatymo pakeitimai leis mažinti įmokas, kai atrodys, kad jų reikia per mažai ir paskui vėl padidinti, jeigu iš lėto tos išmokos pradėtų didėti“, – akcentavo VLK vadovas Gytis Bendorius.

 
Pasak G.Bendoriaus, palyginti su kitomis valstybėmis, atrodo, kad mūsų modelis yra pakankamai modernus ir pacientams žala atlyginama gana greitai.
 
„Mes kartais bylinėjamės su pacientais. Mums šiek tiek tai yra nenatūralu, nes mes 99 procentų laiko esame už pacientus, o kai prižiūrime šią sąskaitą, kartais esame priversti bylinėtis prieš juos. Ir kai kurios bylos ir komisijos sprendimai tikrai yra skaudūs, kai tos klaidos atrodo tikrai grubokos, – tęsė G.Bendorius. – Labai norėtume, kad Akreditavimo tarnyba, perėmusi tos profilaktinės komisijos darbą, įsivažiuotų stipriai ir paskleistų gerą standartą, kaip išvengti kai kurių rizikų plačiau ir greičiau per Lietuvą.“
 
„Ten, kur buvo mažesnės problemos dėl grožio chirurgijos ir grožio diskusijos gal nėra tokios svarbios. Odontologijos lygtai daugoka tų įvykių, bet jų išmokos nedidelės ir ten tokie tarsi pataisomi dalykai. Bet insultas, nėščių moterų problemos vis pasikartoja ir su jomis reikėtų ką nors sistemiškai nuveikti“, – pažymi VLK direktorius.
 
Ar ne per daug nuleidžiama kartelė?
 
A.Storpirštienė, pristatydama žalos atlyginimo sąskaitos veiklą sakė, kad galiausiai siūloma projektais numatyti žalos be kaltės atlyginimo mechanizmą ir biomedicininiams tyrimams, kadangi yra nustatytas sudėtingas ir pakankamai apsaugos nesuteikiantis žalos atlyginimo mechanizmas, dėl ko mažėja naujų klinikinių tyrimų skaičius ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Yra žemas pacientų įsitraukimas į tyrimus ir tikimės, kad šitas žalos be kaltės mechanizmas padės tai išspręsti.
 
Posėdyje buvo kalbama apie tai, kas turėtų nuo šiol atlikti biomedicinius tyrimus. Pasak A.Storpirštienės, siūloma tikslinti, kas yra biomedicininis tyrimas. Jis yra šiek tiek išplečiamas. Siūloma lengvinti ir kitas sąlygas, t. y. numatyti trumpesnius leidimų atlikti tyrimus terminus tam tikriems mažiau sudėtingiems tyrimams, kurie nėra susiję su didelėmis intervencijomis ir numatyti, kad trečios ir ketvirtos fazės tyrimo metu pagrindiniams tyrėjams nereikėtų patirties ir tai atitinka europinę praktiką.
 
Toks pasiūlymas sukėlė abejonių S.Čaplinskui. Komiteto narys minėjo, kad ankstesniame darbe jam teko dalyvauti atliekant ne vieną biomedicininį tyrimą. Jis teigė nematęs problemos, kad „kartelė buvo užkelta pakankamai aukštai“ ir pridūrė manantis, kad reikėtų labai atsargiai galvoti apie pagrindinio biomedicinos tyrėjo kartelės žeminimo galimybę. „Vaizdžiai šnekant, nesinorėtų kad bet kas galėtų bet kokius tyrimus daryti“, – sakė jis.
 
Šį pasiūlymą kritiškai įvertino ir prezidento Gitano Nausėdos patarėja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimais Sonata Jarmalaitė.
 
„Iš tikrųjų šis modelis yra žingsnis į priekį ir išlaisvinęs gydymo įstaigas, bet kai kurie pasiūlymai atrodo tarsi žingsnis atgal – svarstymo laiką pratęsti dvigubai, atsisakyti paciento dalyvavimo. Mes einame vis didesnio demokratėjimo link, o čia dabar toks žingsnelis atgal“, – akcentavo ji.
 
„Aš manau, kad svarstymo eigoje visa tai bus pakoreguota, bet išplėtimas žalos be kaltės modelio ant biomedicininių tyrimų draudimo, tai būtų tikrai pažangu ir apsaugotų  dalies gydymo įstaigų, dalyvaujančių tuose klinikiniuose tyrimuose, resursus. Tai būtų kaip ir paskata. Matyt, reikės dar diskutuoti apie tai, ką jūs siūlote, bet norėtųsi eiti demokratėjimo linkme“, – teigė ji.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!