L.Šukytė-Korsakė: į klausimą liko neatsakyta

Greta Vanagienė
2026-05-15
„Pasirodo, ministrai puikiausiai susitvarkė. Kadangi pasakė, kad už sveikatos paslaugas sumokėti trukdžių nėra, vadinasi, viskas tvarkoje“, – apstulbo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė po šią savaitę sėkmingai pasibaigusio neeilinio komiteto posėdžio. Tiesa, ji sako, jog švęsti pergalę gydymo įstaigoms dar anksti – tai bus galima daryti po birželio 3 dienos.
L.Šukytė-Korsakė: į klausimą liko neatsakyta
„Po ministrų pasisakymų visos paslaugos bus apmokėtos, ir taškas. Tikrai! Tiesiog puiku. Kai ministerija pasakė, kad sprendimas yra rastas ir už virškvotines paslaugas gydymo įstaigoms bus apmokėto, mus ir klausimų daugiau nebekilo...“ – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

- Po tokių neeilinio Seimo Sveikatos reikalų komitete išgirstų naujienų ligoninėms galima švęsti. Tikslas – apmokėjimas už virškvotines paslaugas – pasiektas be ilgų diskusijų.
 
- Po ministrų pasisakymų visos paslaugos bus apmokėtos, ir taškas. Tikrai! Tiesiog puiku. Kai ministerija pasakė, kad sprendimas yra rastas ir už virškvotines paslaugas gydymo įstaigoms bus apmokėta, mums ir klausimų daugiau nebekilo... Praėjusį trečiadienį per komiteto posėdį Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas sakė, kad šiuo klausimu bus rūpinamasi tik 2027-aisiais, bet šįkart tiek sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, tiek finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas patvirtino, kad paslaugos bus apmokėtos, o pacientai jas gaus be trukdžių.
 
- Vis dėlto liko neatsakyta, kokiu būdu bus traukiami pinigai iš PSDF rezervo– 20 milijonų eurų. Kaip apeitos fiskalinės drausmės nuostatos, ribojančios rezervo panaudojimą?
 

- Ir pati vėliau to paklausiau. Toks klausimas kilo ir Jurgitai Sejonienei, ir kitiems Seimo nariams. Mums to nepatikslino, į klausimą liko neatsakyta.
 
- Ministrai neretai kritikuojami, kad nepasirodo komiteto posėdžiuose svarstant pirmos reikšmės klausimus. Komiteto narė Jurgita Sejonienė tikino, kad ministrę Mariją Jakubauskienę kviečia kone į kiekvieną posėdį, bet iki tol ji dalyvavo tik vienintelį kartą. Tad ar buvo sunku pagaliau juos prisikviesti?
 
- Šįkart, po trečiadienio įvykio, ministrų atvykimas buvo suderintas dar tą pačią dieną. Davėme laiko, kad spėtų klausimą apsvarstyti. Šįkart posėdis buvo tikslinis nekvietėme nei Seimo pirmininko Juozo Oleko, nei premjerės Ingos Ruginienės, nei pačių gydymo įstaigų vadovų. Bet jei šiandien nebūtume išgirdę sprendimo, tikrai juos būtume įtraukę. O, pasirodo, ministrai puikiausiai susitvarkė. Kadangi pasakė, jog už sveikatos paslaugas sumokėti trukdžių nėra, vadinasi, viskas tvarkoje. Tiesa, birželio 3 dieną komiteto posėdyje už gydymo įstaigų pirmo ketvirčio darbo rezultatus ataskaitas turės pateikti ligonių kasos. Paprašiau, kad pasiruoštų išsamiai: kiek virškvotinių paslaugų suteikta, ar jos suteiktos teisingai. Štai tada ir žiūrėsime, ar gydymo įstaigoms tikrai apmokėta. Analizuosime pirmo ketvirčio rezultatus. Tikimės, jog šįkart prisijungs ir gydymo įstaigų vadovai.
 
- Po praėjusio trečiadienio, ko gero, daug kas komitete pasigedo Remigijaus Žemaitaičio. Nors šįkart jį gal būtų sulaikęs profesorius Saulius Čaplinskas ir jo simbolinė dovana – prašymas komitete spręsti klausimus pagarbiai.
 
- Remigijus Žemaitaitis buvo išvykęs su pateisinama priežastimi, o atlėkė posėdžiui jau pasibaigus. Nustebo, kad taip greitai baigėme svarstyti klausimą. Kad nebuvo ką ir svarstyti ilgai...
Sauliaus Čaplinsko ir Orintos Leiputės išsakytus pastebėjimus dėl komiteto bendravimo suprantu. Vis dėlto teisę pasisakyti turi kiekvienas komiteto narys. Už tai, kad neseniai nutraukiau ir neleidau toliau pasisakyti Jurgitai Sejonienei, buvau apskųsta Etikos komisijai. Po to esu tokios nuomonės, kad kiekvienas komiteto narys turi teisę išsakyti savo nuomonę, ir ne komiteto pirmininkė sprendžia, ką kiekvienas gali kalbėti. Tad gerbiamam Sauliui Čaplinskui pasakiau: Remigijus Žemaitaitis yra toks pat komiteto narys kaip visi kiti. Tam ir yra diskusija. Sutinku, gal per aštriai Žemaitaitis kalbėjo, bet šiandien dėl to turime rezultatą. Negali sveikatos sistema būti podukros vietoje. Be sveikatos nėra nieko. Sveikatai 36 metus neskiriame jokio dėmesio. Tiek viena buvusi valdančioji koalicija, tiek kita dėmesio jai neskyrė pakankamai. Už tai šiandien gydymo įstaigos apleistos – ne stebuklai ten. Kad pacientai gautų orias paslaugas, turime už tai pakovoti.
 
- Vis dėto nemiega ir patys gydymo įstaigų vadovai. Už viršsutartinių paslaugų apmokėjimą piestu stoja. Toks aktyvus jų klausimo kėlimas prisideda prie valdančiųjų sprendimo priėmimo?
 
- Tikrai, taip. Tądien, kai Klaipėdoje vyko medikų minėjimo šventė, Plungėje buvo surengtas Lietuvos ligoninių asociacijos susitikimas. Po to, tiek komitetas, tiek Sveikatos apsaugos ministerija gavome raštus su jų įžvalgomis, matymu, kaip darbai vyksta Europos lygmeniu, kur šiandien yra mūsų sveikatos sistema, tad tokios įžvalgos, be abejonės, prisideda prie sprendimų priėmimo. Negalima uždaryti paslaugų, o pacientus versti jų ieškoti. Prie paciento turi priartėti pati sveikatos sistema.

 
- Lietuvos ligoninių asociacija aktyviai kelia klausimą dėl šlubuojančio insultų klasterio. Raštas dėl insulto gydymo efektyvumo gerinimo praėjusią savaitę pasiekė jus, sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Audrių Klišonį. Klausimas jau gvildenamas?
 
- Taip, kaip spręsti šią problemą, žiūrėsime. Iš ministerijos atsakymo dar negavome. Greitoji medicinos pagalbos tarnyba atlieka ir pavėžėjimo paslaugas. Komitetas klausimą dėl šių paslaugų teikimo grąžino svarstyti, kadangi GMP tarnyba turi dirbti tiesioginį darbą, o ne pavėžėjimą. Insultas dėl savo specifikos reikalauja greitos reakcijos, tad klausimas yra diskutuotinas, kaip tai sutvarkyti. Tikiu, ministerija klausimą peržiūrės ir pacientų taip tikrai nepaliks. Politinė deklaracija – stiprinti sveikatos paslaugas regionuose. O paskutiniame komiteto posėdyje tai dar kartą pakartota, tad tikiuosi, kad regionai sustiprės.

 
Dosjė


1993 m. baigė Kauno aukštesniąją medicinos mokyklą (dabar – Kauno kolegija), įgijo biomedicinos technologės specialybę.
2010 m. Klaipėdos universitete baigė visuomenės sveikatos bakalauro studijas, o po poros metų – ir slaugos magistro studijas.
2020 m. tame pačiame universitete baigė inovatyvių technologijų verslo vadybos magistro studijas.
1993-2023 m. Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbo biomedicinos technologe.
1999-2020 m. dirbo bendrovėje „Medikana“ vyriausiąja administratore.
2015-2020 m. dirbo Klaipėdos universiteto lektore.
2020-2023 m. bendrovėje „SG konsultacinė klinika“ ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas.
2023-2024 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoja.
2010-2019 m. – partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė.
2019-2023 m. – partijos „Laisvė ir teisingumas“ narė.
Nuo 2024 metų yra partijos „Nemuno aušra“ narė, partijos pirmininko pavaduotoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    Paciento patirtis – svarbiausia

    Paciento patirtis – svarbiausia

    Pacientų patirtis, pagarbus bendravimas ir įsitraukimas į sprendimų priėmimą – tai tampa svarbiausiais šiuolaikinės s...
    A.Čižauskaitė: persirgusi moteris turi teisę į gražias krūtis

    A.Čižauskaitė: persirgusi moteris turi teisę į gražias krūtis

    „Mąstome kaip onkologai, dirbame kaip plastikos chirurgai“, – naują požiūrį į krūtų vėžio gydymą pristato Klaipė...

    Budinti vaistinė


    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neregistruotų vaistų reklama: atsakomybė gali grėsti ne tik pardavėjams

    Neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjus atvejui, kuomet sveikatos priežiūros specialistas socialiniuose tinkluose galimai sk...
    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Skaitmeninius vaistų kodus farmacininkai vertina skeptiškai

    Nuo šiol vaistų pakuočių kodus galima nuskenuoti tiesiog mobiliuoju telefonu. „GS1“ ir „Google“ suk...

    razinka


    Sveika šeima


    FOMO – sekinanti baimė likti nuošalyje

    Apie FOMO, baimę gyvenime pražiopsoti ką nors svarbaus, kalbama daug, bet paviršutiniškai – kaip apie kartos bruožą arba neišvengiamą socialinių tinklų šalutinį poveikį. Psichologai ir psichiatrai aiškina kitaip: tai yra moksliškai apibrėžiama psichologinė būsena, siejama su didesne dep...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Amsterdamas uždraudė mėsos reklamą

    Nyderlandų sostinė neseniai uždraudė mėsos gaminių reklamą. Šis sprendimas iš karto sulaukė daug diskusijų ir net sąmokslo teorijų. Iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – tai vienas būdų kovoti su klimato kaita ir pasiekti užsibrėžtą tikslą – iki 2050-ųjų sumažinti taršą anglies dvideginiu.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    fantazijos.lt
    Henrikas Vaitiekūnas fantazijos.lt
    Kai teisė vis dar klausia, ar auka priešinosi
    Ramunė Jakštienė Kai teisė vis dar klausia, ar auka priešinosi
    Už diagnozės – paauglys, kurio nesimato
    Karilė Levickaitė Už diagnozės – paauglys, kurio nesimato

    Naujas numeris