„Pasirodo, ministrai puikiausiai susitvarkė. Kadangi pasakė, kad už sveikatos paslaugas sumokėti trukdžių nėra, vadinasi, viskas tvarkoje“, – apstulbo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė po šią savaitę sėkmingai pasibaigusio neeilinio komiteto posėdžio. Tiesa, ji sako, jog švęsti pergalę gydymo įstaigoms dar anksti – tai bus galima daryti po birželio 3 dienos.
„Po ministrų pasisakymų visos paslaugos bus apmokėtos, ir taškas. Tikrai! Tiesiog puiku. Kai ministerija pasakė, kad sprendimas yra rastas ir už virškvotines paslaugas gydymo įstaigoms bus apmokėto, mus ir klausimų daugiau nebekilo...“ – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
- Po tokių neeilinio Seimo Sveikatos reikalų komitete išgirstų naujienų ligoninėms galima švęsti. Tikslas – apmokėjimas už virškvotines paslaugas – pasiektas be ilgų diskusijų.
- Po ministrų pasisakymų visos paslaugos bus apmokėtos, ir taškas. Tikrai! Tiesiog puiku. Kai ministerija pasakė, kad sprendimas yra rastas ir už virškvotines paslaugas gydymo įstaigoms bus apmokėta, mums ir klausimų daugiau nebekilo... Praėjusį trečiadienį per komiteto posėdį Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas sakė, kad šiuo klausimu bus rūpinamasi tik 2027-aisiais, bet šįkart tiek sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, tiek finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas patvirtino, kad paslaugos bus apmokėtos, o pacientai jas gaus be trukdžių.
- Vis dėlto liko neatsakyta, kokiu būdu bus traukiami pinigai iš PSDF rezervo– 20 milijonų eurų. Kaip apeitos fiskalinės drausmės nuostatos, ribojančios rezervo panaudojimą?
- Ir pati vėliau to paklausiau. Toks klausimas kilo ir Jurgitai Sejonienei, ir kitiems Seimo nariams. Mums to nepatikslino, į klausimą liko neatsakyta.
- Ministrai neretai kritikuojami, kad nepasirodo komiteto posėdžiuose svarstant pirmos reikšmės klausimus. Komiteto narė Jurgita Sejonienė tikino, kad ministrę Mariją Jakubauskienę kviečia kone į kiekvieną posėdį, bet iki tol ji dalyvavo tik vienintelį kartą. Tad ar buvo sunku pagaliau juos prisikviesti?
- Šįkart, po trečiadienio įvykio, ministrų atvykimas buvo suderintas dar tą pačią dieną. Davėme laiko, kad spėtų klausimą apsvarstyti. Šįkart posėdis buvo tikslinis
– nekvietėme nei Seimo pirmininko Juozo Oleko, nei premjerės Ingos Ruginienės, nei pačių gydymo įstaigų vadovų. Bet jei šiandien nebūtume išgirdę sprendimo, tikrai juos būtume įtraukę. O, pasirodo, ministrai puikiausiai susitvarkė. Kadangi pasakė, jog už sveikatos paslaugas sumokėti trukdžių nėra, vadinasi, viskas tvarkoje. Tiesa, birželio 3 dieną komiteto posėdyje už gydymo įstaigų pirmo ketvirčio darbo rezultatus ataskaitas turės pateikti ligonių kasos. Paprašiau, kad pasiruoštų išsamiai: kiek virškvotinių paslaugų suteikta, ar jos suteiktos teisingai. Štai tada ir žiūrėsime, ar gydymo įstaigoms tikrai apmokėta. Analizuosime pirmo ketvirčio rezultatus. Tikimės, jog šįkart prisijungs ir gydymo įstaigų vadovai.
- Po praėjusio trečiadienio, ko gero, daug kas komitete pasigedo Remigijaus Žemaitaičio. Nors šįkart jį gal būtų sulaikęs profesorius Saulius Čaplinskas ir jo simbolinė dovana – prašymas komitete spręsti klausimus pagarbiai.
- Remigijus Žemaitaitis buvo išvykęs su pateisinama priežastimi, o atlėkė posėdžiui jau pasibaigus. Nustebo, kad taip greitai baigėme svarstyti klausimą. Kad nebuvo ką ir svarstyti ilgai...
Sauliaus Čaplinsko ir Orintos Leiputės išsakytus pastebėjimus dėl komiteto bendravimo suprantu. Vis dėlto teisę pasisakyti turi kiekvienas komiteto narys. Už tai, kad neseniai nutraukiau ir neleidau toliau pasisakyti Jurgitai Sejonienei, buvau apskųsta Etikos komisijai. Po to esu tokios nuomonės, kad kiekvienas komiteto narys turi teisę išsakyti savo nuomonę, ir ne komiteto pirmininkė sprendžia, ką kiekvienas gali kalbėti. Tad gerbiamam Sauliui Čaplinskui pasakiau: Remigijus Žemaitaitis yra toks pat komiteto narys kaip visi kiti. Tam ir yra diskusija. Sutinku, gal per aštriai Žemaitaitis kalbėjo, bet šiandien dėl to turime rezultatą. Negali sveikatos sistema būti podukros vietoje. Be sveikatos nėra nieko. Sveikatai 36 metus neskiriame jokio dėmesio. Tiek viena buvusi valdančioji koalicija, tiek kita dėmesio jai neskyrė pakankamai. Už tai šiandien gydymo įstaigos apleistos – ne stebuklai ten. Kad pacientai gautų orias paslaugas, turime už tai pakovoti.
- Vis dėto nemiega ir patys gydymo įstaigų vadovai. Už viršsutartinių paslaugų apmokėjimą piestu stoja. Toks aktyvus jų klausimo kėlimas prisideda prie valdančiųjų sprendimo priėmimo?
- Tikrai, taip. Tądien, kai Klaipėdoje vyko medikų minėjimo šventė, Plungėje buvo surengtas Lietuvos ligoninių asociacijos susitikimas. Po to, tiek komitetas, tiek Sveikatos apsaugos ministerija gavome raštus su jų įžvalgomis, matymu, kaip darbai vyksta Europos lygmeniu, kur šiandien yra mūsų sveikatos sistema, tad tokios įžvalgos, be abejonės, prisideda prie sprendimų priėmimo. Negalima uždaryti paslaugų, o pacientus versti jų ieškoti. Prie paciento turi priartėti pati sveikatos sistema.
- Lietuvos ligoninių asociacija aktyviai kelia klausimą dėl šlubuojančio insultų klasterio. Raštas dėl insulto gydymo efektyvumo gerinimo praėjusią savaitę pasiekė jus, sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Audrių Klišonį. Klausimas jau gvildenamas?
- Taip, kaip spręsti šią problemą, žiūrėsime. Iš ministerijos atsakymo dar negavome. Greitoji medicinos pagalbos tarnyba atlieka ir pavėžėjimo paslaugas. Komitetas klausimą dėl šių paslaugų teikimo grąžino svarstyti, kadangi GMP tarnyba turi dirbti tiesioginį darbą, o ne pavėžėjimą. Insultas dėl savo specifikos reikalauja greitos reakcijos, tad klausimas yra diskutuotinas, kaip tai sutvarkyti. Tikiu, ministerija klausimą peržiūrės ir pacientų taip tikrai nepaliks. Politinė deklaracija – stiprinti sveikatos paslaugas regionuose. O paskutiniame komiteto posėdyje tai dar kartą pakartota, tad tikiuosi, kad regionai sustiprės.
Dosjė
1993 m. baigė Kauno aukštesniąją medicinos mokyklą (dabar – Kauno kolegija), įgijo biomedicinos technologės specialybę.
2010 m. Klaipėdos universitete baigė visuomenės sveikatos bakalauro studijas, o po poros metų – ir slaugos magistro studijas.
2020 m. tame pačiame universitete baigė inovatyvių technologijų verslo vadybos magistro studijas.
1993-2023 m. Klaipėdos universiteto ligoninėje dirbo biomedicinos technologe.
1999-2020 m. dirbo bendrovėje „Medikana“ vyriausiąja administratore.
2015-2020 m. dirbo Klaipėdos universiteto lektore.
2020-2023 m. bendrovėje „SG konsultacinė klinika“ ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas.
2023-2024 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoja.
2010-2019 m. – partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė.
2019-2023 m. – partijos „Laisvė ir teisingumas“ narė.
Nuo 2024 metų yra partijos „Nemuno aušra“ narė, partijos pirmininko pavaduotoja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!